- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-03
- Bylos Nr.
- e2YT-653-504/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-02130-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Pareiškėjas
- T. D., M. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rima Adomonienė
- Kategorijos
- 3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant pareiškėjų įstatyminei atstovei T. D., atstovei, advokato padėjėjai Rimai Adomonienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų T. D. ir M. D., atstovaujamų įstatyminės atstovės T. D., suinteresuotas asmuo - Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjų įstatyminė atstovė motina T. D. pateikė prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) dėl nepilnamečių vaikų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietybės, ir M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietybės, (toliau kartu ir pareiškėjai) Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes pareiškėjai yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonys.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, priėmė sprendimą 2024-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. D., kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (toliau –Sprendimas).
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, priėmė sprendimą 2024-07-24 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl M. D., kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis (toliau – Sprendimas).
Migracijos departamentas Sprendimus pateikė pareiškėjų įstatyminei atstovei motinai T. D. per E-Migris sistemą 2025-07-25 kartu su informacija, kad: <Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pakankamai dokumentų, nurodytų PĮ 38 straipsnio 4 ir 5 dalyse, patvirtinančių, kad pareiškėjo prosenelė A. K. ir jos tėvai iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, todėl nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. buvusio Lietuvos Respublikos piliečio, palikuonis. Šis faktas gali būti nustatomas bendros kompetencijos teisme.> Informavo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo sustabdomas ir bus tęsiamas nuo prašomų papildomų dokumentų (teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) gavimo Migracijos departamente dienos. Taip pat informavo, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jei asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomus dokumentus išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų.
Pareiškėjų atstovė T. D. 2024-11-09 Migracijos departamentui papildomai pateikė iš Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo išduotus dokumentus apie S. K. turėtą žemę, tačiau per E-Migris sistemą 2024-11-26 gavo atsakymą, kad pateiktas dokumentas nekeičia Migracijos departamento 2024-07-24 priimto sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940-06-15.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 38 straipsnio 6 dalis numato, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Pareiškėjai yra O. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai, M. D. (iki santuokos K./K.), gim. (duomenys neskelbtini), anūkai, A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini), proanūkiai, S. (S.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. (G.) K., g. (duomenys neskelbtini), proproanūkiai.
Pareiškėjų tėvui O. D., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta 2017-12-11 LR Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.(duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Tai, kad pareiškėjų prosenelė A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvai pareiškėjų proproseneliai G. (L.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., g. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiais patvirtina šie rašytiniai įrodymai:
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-12-18 Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde saugomų, asmenų, grįžtančių iš Rusijos į Lietuvą, klausimo lapų byloje „Klausimo lapas Nr. (duomenys neskelbtini) asmenų, atvykstančiųjų iš užrubežio Lietuvon“, pildytas (duomenys neskelbtini) pareiškėjų proprosenelio S. K. tėvo T. K.. Jame nurodyta, kad T. K., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), jo pavaldinybė „(duomenys neskelbtini) “, lape taip pat įrašytas sūnus S., 17 m. Nors ir Migracijos departamentas pažymėjo, kad šis dokumentas buvo pildomas pagal atvykusių asmenų parodymus, t. y. remiantis paties asmens žodžiais, todėl negali būti laikomas oficialiu (legitimiu) ir pakankamu dokumentu, įrodančiu asmens iki 1940-06-15 turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau darytina išvada, kad T. K., gimęs Lietuvoje, gyvenęs Lietuvoje, 1921 m. su šeima, tame tarpe sūnumi S., grįžo iš Rusijos, (duomenys neskelbtini), pastoviam gyvenimui Lietuvoje, jau turėdami Lietuvos pilietybę ir daugiau iš Lietuvos nebuvo išvykę ir nepraradę Lietuvos pilietybės
Tą patvirtina kiti rašytiniai įrodymai.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-11-17 pažyma Nr.(duomenys neskelbtini) apie S. K. gyvenimą Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo K. S. buto-ūkio lape įrašyti: K. S., g. (duomenys neskelbtini) (kaimas nenurodytas), šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių; žmona K. L., g. (duomenys neskelbtini) (kaimas nenurodytas), žemdirbė, dirbanti šeimos narė; vaikai: K. E., g. (duomenys neskelbtini); K. O., g. (duomenys neskelbtini); K. A., g. (duomenys neskelbtini); K. A., g. (duomenys neskelbtini); K. J., g. (duomenys neskelbtini); K. A., g. (duomenys neskelbtini); K. P., g. (duomenys neskelbtini); tėvas K. T., g. (duomenys neskelbtini); visi šeimos nariai, išskyrus K. L., gimę (duomenys neskelbtini) (kaimas nenurodytas); visi (duomenys neskelbtini) tautybės. Visi šeimos nariai, išskyrus K. T. moka lietuvių kalbą;
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2014-03-18 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė S. K., T. sūnus (37 metų) ir G. L., V. duktė (36 metų);
Pareiškėjų prosenelė A. K., gim. (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašas įregistruotas (duomenys neskelbtini) sentikių cerkvėje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad jos tėvai (pareiškėjų proproseneliai) yra S. K. ir G. L.;
A. K. ir T. K. (duomenys neskelbtini) CBAĮB sudarė santuoką, pavardė po santuokos K..
(duomenys neskelbtini) sentikių cerkvėje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad A. K. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai buvo G. L. ir S. K.;
(duomenys neskelbtini) sentikių cerkvėje (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. K., gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai: G. L. ir S. K.;
(duomenys neskelbtini) valsčiaus (duomenys neskelbtini) sudarytas gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad P. K., gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., jo tėvai buvo G. L. (40 metų amžiaus) ir S. K. (40 metų amžiaus);
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo raštas 2024-08-27 Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl S. K. turėtos žemės“ su kuriuo pateikta Rokiškio apskrities DŽDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, 1947-1949 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemės apskaitos žiniaraštyje ir (duomenys neskelbtini) rajono DŽDT vykdomojo komiteto Žemės ūkio skyriaus dokumentų fonde, 1950-08-17 – 1952-07-19 „ (duomenys neskelbtini)“ kolūkio stambinimo („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“) ir žemės atsienojimo dokumentų byloje esančių duomenų apie S. K. turėtą žemę patvirtintos kopijos. Žemės apskaitos žiniaraštyje eilės Nr. (duomenys neskelbtini) K. S. T. P. kaime turėjo 15 ha žemės sklypą;
Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo raštas su dokumentais: Panevėžio apskrities viršininko administracijos dokumentų fonde, 1996-04-15- 1996-07-24 ekspertų komisijos nuosavybės teisių į žemė klausimais nagrinėti posėdžių protokolų su priedais byloje esančio 1996-04-15 Rokiškio rajono ekspertų komisijos pasiūlymas – išvada dėl S. K. priklausančios žemės Rokiškio apskrityje (Rokiškio rajone) (duomenys neskelbtini) valsčiuje ((duomenys neskelbtini) seniūnijoje) (duomenys neskelbtini) kaime siūlyti atstatyti 15,0 ha bendro ploto, vadovaujantis 1948 m. Panevėžio apygardos archyvo žemės apskaitos žiniaraščiu. Taip pat, nurodyta, pretendentė A. A. paaiškino, kad žemės paveldėta. S. K. miręs (duomenys neskelbtini).
Tarpukario Lietuvoje žemės klausimai buvo reglamentuoti 1922 metų Žemės reformos įstatyme. Pagal Žemės reformos įstatymo 19 §. Žemė negali būti duodama: a) svetimų valstybių piliečiams.
Tarpukario Lietuvoje pilietybės klausimai buvo reglamentuoti 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais, ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-701/2021, 36 punktas).
Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų prosenelė A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d., būdama nepilnamete, turėjo būti laikoma Lietuvos piliete kaip Lietuvos piliečio dukra.
CPK 445 straipsnyje nurodyta, jog teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškėjai daugiau dokumentų patvirtinančių prosenelės ir proprosenelių pilietybę gauti negali. Lietuvos centrinis valstybės archyvas pateikė 2023-11-17 pažymą Nr.(duomenys neskelbtini) apie S. K. gyvenimą Lietuvoje, kurioje nurodyta, kad daugiau dokumentų, patvirtinančių, kad S. K., g. (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, dokumentų apie jam išduotus vidaus arba užsienio pasus jo asmens dokumentų pasams gauti, pačių pasų arba jų registracijos kortelių bei dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (nustojimo) iki 1940-06-15 faktą, archyve saugomuose fonduose nerasta. 2014-03-18 Lietuvos valstybės istorijos archyvo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl archyvo pažymos apie gimimą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas (duomenys neskelbtini) sentikių cerkvės 1896-1899 metų knygų negavo, todėl išduoti archyvo pažymos apie S. K., T. sūnaus negali. Tad pareiškėjai kreipiasi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuris reikalingas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Remdamiesi išdėstytu ir vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, Teismo, prašo :
nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų T. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) prosenelė A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini) ir jos tėvai pareiškėjų proproseneliai G. (L.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., g. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiais.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovės prašymą palaikė.
Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo teismą pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini) motina yra T. D., tėvas – O. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Iš M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduoto (duomenys neskelbtini) Gimimo įrašo, Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jo motina yra T. D., tėvas – O. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Gimimo įrašuose nurodyta, kad vaikų tėvas O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 2 str. 7 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis. 9 str. nurodyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų motina, įstatyminė atstovė T. D., teikė prašymą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) dėl nepilnamečių vaikų T. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietybės, ir M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukrainos pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes pareiškėjai yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonys.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, 2024-07-24 priėmė sprendimus, Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl T. D. ir dėl M. D., kuriuose nurodė, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad jie yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuoniai.
Pagal Pilietybės įstatymo 38 str. 6 d. nuostatą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai konstatavus, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
Kaip minėta, pareiškėjų tėvas O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos pilietis. Jam Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro 2017 m. gruodžio 11 d. Įsakymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 9 str., 32 str. 2 d.
Byloje esančiame O. D., g. (duomenys neskelbtini), Gimimo liudijime, (duomenys neskelbtini), jo tėvu nurodytas M. D., motina – M. D..
Iš Santuokos liudijimo (dublikatas), išduoto (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miesto civilinės būklės aktų registracijos skyriaus ( Kijevo m. ), nustatyta, kad M. D. ir M. K. T., g. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo žmonos pavardė – D..
Iš Rokiškio rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės Gimimo įrašo (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad M. K. gimė (duomenys neskelbtini). Jos tėvas – T. K., motina – A. K., kurios pavardė iki santuokos – K. ( (duomenys neskelbtini) r. CBAĮB Santuokos sudarymo įrašas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš gimimo įrašą liudijančio išrašo, 2023-09-25 išduoto Rokiškio rajono sav. adm. Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus, nustatyta, kad A. K., g. (duomenys neskelbtini), motina yra G. L., tėvas S. K..
Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymos apie S. K. gyvenimą Lietuvoje ( 2023-11-17, Nr. (duomenys neskelbtini)), žinoma, kad S. ( S. ), gimęs (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, L. ( G. ) K., gimusi (duomenys neskelbtini).
Giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai įrodo, kad pareiškėjai T. D. ir M. D. yra O. D., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai, M. D. (iki santuokos K./K.), gim. (duomenys neskelbtini), anūkai, A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini), proanūkiai, S. (S.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. (G.) K., g. (duomenys neskelbtini), proproanūkiai.
Minėtoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-11-17 pažymoje Nr.(duomenys neskelbtini) apie S. K. gyvenimą Lietuvoje, taip pat yra nurodyta, kad Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 žiniose, (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojo K. S. buto-ūkio lape įrašyti: K. S., g. (duomenys neskelbtini) (kaimas nenurodytas), šeimos galva, žemdirbys, šeimininkas be samdinių; žmona K. L., g. (duomenys neskelbtini) (kaimas nenurodytas), žemdirbė, dirbanti šeimos narė; vaikai: K. E., g. (duomenys neskelbtini); K. O., g. (duomenys neskelbtini); K. A., g. (duomenys neskelbtini); K. A., g. (duomenys neskelbtini); K. J., g. (duomenys neskelbtini); K. A., g. (duomenys neskelbtini); K. P., g. (duomenys neskelbtini); tėvas K. T., g. (duomenys neskelbtini); visi šeimos nariai, išskyrus K. L., gimę (duomenys neskelbtini) (kaimas nenurodytas); visi (duomenys neskelbtini) tautybės.
Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-12-18 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) priede – Klausimo lape asmenų atvykstančiųjų iš užrubežio Lietuvon ( klausimo lapo Nr. (duomenys neskelbtini) ), 1921 m. spalio 4 d., nurodyta, kad T. K., J., (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), sentikis, „Pavaldinybė“ – (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžo su šeima į (duomenys neskelbtini) valsčių. Nurodyta, kad žada užsiimti žemdirbyste.
1947-1949 m. (duomenys neskelbtini) kaimo žemės apskaitos žiniaraštyje, eilės Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyta, kad K. S. T., (duomenys neskelbtini) k., ūkyje iš viso žemės yra 15.00 ha.
Iš pateikto Panevėžio apskrities viršininko administracijos dokumentų fonde esančio 1996-04-15 Rokiškio rajono ekspertų komisijos, nagrinėjusios nuosavybės teisių į žemę klausimus, Pasiūlymo – išvados kopijos matyti, kad buvo išnagrinėti dokumentai dėl savininkui S. K. priklausančios žemės 15.00 ha Rokiškio apskrityje ( Rokiškio r. ), (duomenys neskelbtini) valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime, nuosavybės teisės atstatymo. Nurodyta, kad pretendentė A. A. ( bylos duomenimis – S. K. dukra ) paaiškino, kad žemė paveldėta. S. K. miręs (duomenys neskelbtini). Darbinė grupė nutarė siūlyti atstatyti nuosavybės teisę į 15.00 ha S. K.. 1996-04-15 Rokiškio rajono ekspertų komisija, dokumentų pagrindu, nutarė siūlyti Obelių apylinkės agrarinės reformos tarnybai parengti ir išduoti A. A. pažymą apie buvusio savininko S. K. turėtą žemės plota.
Iš išdėstyto visiškai tikėtina, kad S. K. 15.00 ha buvo paveldėjęs iš savo tėvo K. T., (duomenys neskelbtini) grįžusio į Lietuvą, nurodžiusio savo pilietybę – pavaldinybę“ – Lietuvos.
Tarpukario Lietuvoje pilietybės klausimai, kaip ir nurodo pareiškėjai, buvo reglamentuoti 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę. Šio įstatymo 1 straipsnyje buvo nustatyta, kad Lietuvos piliečiais laikomi: 1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytųjų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimtį metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą; b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais, ir 7) svetimšaliai, naujai priimti Lietuvos piliečiais.
Pagal 1922 m. Žemės reformos įstatymo 19 §, žemė negalėjo būti duodama svetimų valstybių piliečiams ( a punktas ).
Ivertinus išdėstytą, laikytina nustatytu, kad pareiškėjų proprosenelio S. K. tėvo T. K., šeima, jau prieš tai gyvenusi Lietuvoje, iš Rusijos grįžo į Lietuvą (duomenys neskelbtini) ir jie daugiau iš Lietuvos išvykę nebuvo. Nėra jokių duomenų, paneigiančių T. K. lape Nr. (duomenys neskelbtini), esančius įrašus: „Pavaldinybė – Lietuvos“, užsiėmimas – žemdirbys. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad T. K. turėjo nuosavybe 15,00 ha žemės, kuria paveldėjo S. K.. Kaip minėta, žemę pagal 1922 metų Žemės reformos įstatymą nuosavybės teise galėjo turėti tik Lietuvos pilietis. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjų prosenelė A. K., po santuokos priėmusi pavardę K./K., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d., būdama vaikas, Lietuvos piliečio dukra, turėjo būti laikoma Lietuvos piliete.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Pareiškėjų atstovė nurodė, kad buvo išnaudotos visos galimybės gauti papildomus rašytinius įrodymus, aktualius šioje byloje, tačiau jų daugiau, nei yra pateikta teismui, gauti nepavyko.
Įvertinus virš išdėstytų įrodymų, nustatytų aplinkybių visetą, teismas spendžia, kad pareiškėjų prašymas yra pagrįstas, tad tenkintinas – nustatytinas juridinis faktas, kad T. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), prosenelė A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir jos tėvai pareiškėjų proproseneliai G. (L.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., g. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiais.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų T. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) prosenelė A. K./K. (iki santuokos K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir jos tėvai pareiškėjų proproseneliai G. (L.) K., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. K., g. (duomenys neskelbtini), iki 1940-06-15 buvo Lietuvos Respublikos piliečiais.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tikslu pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.