Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. ir atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei ir UAB ,,Palangos linas“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad Apraše nustatyto 1 metų kreipimosi termino buvimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teisės aktai nustato, kad asmens teisė kreiptis į institucijas ir ginti savo subjektines teises gali būti ribojama, jei asmuo nesikreipia per jame numatytą protingą terminą. Vadovaujantis Aprašo 22 punktu, Inspekcija skundus priima ir juos nagrinėja pagal įgaliojimus, nustatytus jos Nuostatuose. Nuostatų 8.1 punkte numatyta, kad Inspekcija vykdo visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Inspekcija yra atlikusi VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje nuo 2006 m. balandžio 29 d. 11.24 val. iki 2006 m. balandžio 30 d. 0.40 val. pacientei D. B. teiktų reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir dėl to priėmusi sprendimą, todėl, vadovaujantis Aprašo 31.2 punktu, pakartotinis pareiškėjos skundas, jai nepateikiant naujų faktinių duomenų negali būti nagrinėjamas. Inspekcijos 2006 m. rugsėjo 6 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299K patvirtina, kad VMUL D. B. buvo atlikti bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai, elektrokardiogramos, krūtinės ląstos rentgenogramos, fibroezofagogastroduodenoskopija, pacientė gydyta medikamentų infuzijomis, kraujo komponentų perpylimais, jai buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, atlikta hemodializė. Tačiau 23.30 val. pacientei išsivysčius skilvelių virpėjimui, taikytos reanimacinės priemonės buvo neefektyvios, ir 2006 m. balandžio 30 d. 0.40 val. konstatuota D. B. mirtis. Inspekcija asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams bei kokybės vadybos sistemos trūkumų nenustatė. Pareiškėjos skundas dėl UAB „Palangos linas“ teiktų paslaugų negali būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Aprašo 31.3 punkto reikalavimus, kadangi skundas Inspekcijoje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Tretysis suinteresuotas asmuo VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad ligoninėje D. B. suteikta kvalifikuota pagalba, taikytas intensyvus ištyrimas ir gydymas. Pažymėtina, kad VMUL 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. V1-70 patvirtinta Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka, 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. Vl-115 Suaugusiųjų reanimacijos profilio skyrių darbo organizavimas, 2002 m. balandžio 4 d. įsakymu patvirtintas Suaugusiųjų priėmimo skyriaus darbo organizavimas, 1999 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 68 Gydytojų konsiliumų organizavimo tvarka.

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos linas“ pareiškėjos skundą prašė atmesti. Nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo savo pareigas pacientės atžvilgiu atliko tinkamai, gydymas buvo apsunkintas dėl pačios ligonės D. B. veiksmų, jos požiūrio į gydymą.

II.

Teismas pripažino, kad Inspekcijos atsisakymas pakartotinai atlikti tyrimą dėl pareiškėjos dukters gydymo VMUL, išdėstytas 2007 m. rugpjūčio 23 d. rašte, - pagrįstas ir teisėtas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Aprašo 31.2 punkto nuostatas. Jokių naujų duomenų, besiskiriančių nuo nurodytųjų 2006 m. birželio 9 d. skunde, kurį tiriant surašyta Inspekcijos 2006 m. rugsėjo 6 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299K, nei viename iš pakartotinių pareiškėjos skundų nenurodyta. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. vasario 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje, t.y. dėl Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo 2006 m. balandžio 30 d. akto suklastojimo.

Tačiau, teismo nuomone, tyrimą dėl pareiškėjos dukrai D. B. UAB „Palangos linas“ teiktų paslaugų atsisakyta atlikti nepagrįstai. Pareiškėjos dukters gydymosi šioje gydymo įstaigoje metu jokiu teisės aktu nebuvo nustatytas terminas skundams paduoti. Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d.. Aprašas patvirtintas 2007 m. sausio 12 d. įsakymu. Pasikeitus reglamentavimui ir nustačius 1 metų terminą kreipimuisi dėl tyrimo atlikimo nebuvo išspręstas klausimas, nuo kada toks terminas turi būti pradėtas skaičiuoti. Pagal Civilinio kodekso 1.7 straipsnio 2 dalį įstatymai negalioja atgaline tvarka. Kadangi taisyklių, reguliuojančių aktų galiojimą administracinėje teisėje nėra, pagal analogiją taikomos civilinės teisės normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d.). Teismo teigimu, vienerių metų terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo terminą nustatančio įstatymo įsigaliojimo dienos – šiuo atveju nuo 2007 m. sausio 1 d., kai įsigaliojo Viešojo administravimo įstatymo nauja redakcija. Tokiu būdu pareiškėjai terminas skundui paduoti baigėsi 2008 m. sausio 1 d. Kadangi su prašymu ištirti paslaugų, teiktų UAB „Palangos linas“ sanatorijoje, tinkamumą, pareiškėja kreipėsi 2007 m. liepos 23 d., darytina išvada, kad termino ji nepraleido.

Atsižvelgiant į Inspekcijos funkcijas (Nuostatų 1 p., 8 p.), ji atitinka Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje pateikiamą viešojo administravimo įstaigos, administruojančios viešųjų paslaugų teikimą, požymius, todėl savo veikloje turi vadovautis Viešojo administravimo įstatymu.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas panaikino Inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr.4R-701-424D, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2007-05-4R-224 dalyje dėl UAB ,,Palangos linas“ suteiktų paslaugų tyrimo.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (raštu) Nr. 4R-1701-424D, kuriuo buvo atmesti pareiškėjos prašymai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teiktų jos dukrai D. B. sanatorijoje ,,Palangos linas“ ir Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, prieinamumo ir kokybės kontrolę ir prašo įpareigoti atsakovą atlikti D. B. nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki jos mirties 2006 m. balandžio 30 d. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų sanatorijoje bei ligoninėje prieinamumo ir kokybės ekspertizę.

Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę atliekančias institucijas, jų teises ir pareigas, kontrolės priemonių taikymo pagrindus ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip viena iš sveikatos priežiūros įstaigų kontrolę vykdančių institucijų nurodyta Valstybinė medicininio audito inspekcija. Inspekcijai pavesta kontroliuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę (tinkamumą) ir ekonominį efektyvumą. Ši Valstybinės medicininio audito inspekcijos funkcija numatyta ir Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172, 4 punkte apibrėžiami Valstybinio medicininio audito tikslai: nustatyti asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) plėtojimo kryptis ir būdus; rūpintis, kad mažėtų asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinių klaidų; skatinti asmens sveikatos priežiūros specialistus bei kartu su jais dirbančius kitus specialistus kelti kvalifikaciją; didinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumą.

Valstybinio medicininio audito turinys yra: asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir tinkamumo (kokybės) kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, nurodytų akreditavimo dokumentuose, vykdymo kontrolė bei įvertinimas; asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų efektyvumo ekonominis įvertinimas; išvadų apie valstybinio medicininio audito rezultatus pateikimas Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių veiklos auditas buvo atliktas (nuostatų 5 punktas). Valstybinis medicininis auditas vykdomas: analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę; atliekant standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, tinkamumo (kokybės) ir efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; analizuojant pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atliekant pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuojant pacientams padarytos žalos atvejus; analizuojant asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, atsirandančių teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir jų kaštus.

Valstybinį medicininį auditą atlieka Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuostatų 8 punktas). Šios inspekcijos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154, 8.1 punkte vienas iš svarbiausių šios Inspekcijos uždavinių yra vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Inspekcijos nuostatų 9 punkte nurodomos tokios inspekcijos funkcijos: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. buvo teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos reabilitacijos centre UAB ,,Palangos linas“, o 2006 m. balandžio 29-30 d. – Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas atliko D. B. VMUL teiktų reanimacijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, ir tai patvirtina Valstybinio medicininio audito inspekcijos 2006 m. rugsėjo 6 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299k (b. l. 72-73).

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą atlikti D. B. sanatorijoje ,,Palangos linas“ teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad pareiškėja naujų faktinių duomenų, besiskiriančių nuo nurodytų 2006 m. birželio 9 d. skunde, kurį tiriant surašyta Inspekcijos 2006 m. rugsėjo 6 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299K, nei viename iš pakartotinių skundų nenurodė, todėl atsakovo atsisakymas pakartotinai atlikti tyrimą dėl pareiškėjos dukters gydymo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostata (skundas nenagrinėjamas, jei nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai) ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2007 m. sausio 12d. įsakymu Nr. 3v-4 patvirtinto Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 31.3 punkto nuostatos (prašymas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu jis Inspekcijoje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu praėjo daugiau kaip treji metai nuo paciento teisių pažeidimo padarymo dienos) nagrinėjamoje byloje negali būti taikomos, nes jos negaliojo nagrinėjamo ginčo metu, t.y. šios teisės normos buvo priimtos ir įsigaliojo jau po D. B. gydymo medicinos priežiūros įstaigose. Tad minėtose teisės normose nustatytas asmens kreipimosi į Valstybinę medicininio audito inspekciją terminas gali būti skaičiuojamas tik nuo teisės akto įsigaliojimo dienos, ir jokiu būdu negali būti taikomas atgaline tvarka.

Tačiau, kaip teisingai nurodė pareiškėja apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl jos reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų VMUL, prieinamumo D. B. ekspertizę. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atliko tik šioje ligoninėje jai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (tinkamumo) kontrolę. Taigi teismas išnagrinėjo ne visus skunde pareikštus reikalavimus, kas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra pagrindas teismo sprendimui panaikinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Sveikatos sistemos įstatymas skirtingai apibrėžia sveikatos priežiūros prieinamumo ir sveikatos priežiūros tinkamumo sąvokas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 10 dalį sveikatos priežiūros prieinamumas - tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei. To paties straipsnio 11 dalyje pateikiama sveikatos priežiūros tinkamumo sąvoka: tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios sveikatos priežiūros paslaugų bei patarnavimų kokybę ir efektyvumą.

Anksčiau minėtų teisės normų analizės pagrindu darytina išvada, kad sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) kontrolė ir ekspertizė taip pat nėra tapačios sąvokos. Kaip jau buvo minėta, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Sveikatos sistemos įstatyme, Valstybinio medicininio audito nuostatuose bei Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatuose įtvirtintos tokios nagrinėjamam ginčui aktualios Inspekcijos funkcijos - kontroliuoti ir įvertinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus. Tiek atsiliepime į skundą, tiek kituose byloje esančiuose dokumentuose (atsakymuose pareiškėjai) atsakovas nurodė, kad pagrindas atlikti kontrolę yra paciento skundas dėl galimai pažeistų jo teisių ar teisėtų interesų, o ekspertizę – asmens sveikatos priežiūros įstaigos prašymas įvertinti jos teikiamas paslaugas, jų struktūrą, sveikatos priežiūros procesus. Ekspertizės atlikimą, atsakovo teigimu, reglamentuoja Inspekcijos kokybės vadybos sistemos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekspertizės procedūra. Pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovą pagal pareiškėjos skundą atlikti D. B. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę (o ne kontrolę) šių atsakovo argumentų nevertino ir teisės aktų, reglamentuojančių konkrečias Valstybinio medicininio audito inspekcijos funkcijas, neanalizavo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi priimti tokį sprendimą, kuris nekeltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, tad negalima įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, kurie pagal teisės aktus jam nepriskirtini.

Todėl, tinkamam ginčo išsprendimui būtina atriboti visas anksčiau nurodytas sąvokas, ir išsiaiškinti kokios konkrečiai atsakovo paslaugos (paslaugų) siekia pareiškėja. Skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 str.), teismo priimamų sprendimų rūšis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 – 91 straipsniai) bei jų vykdymo tvarką (Administracinių bylų teisenos įstatymo 97 str.).

Dėl išdėstytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 81, 86 str.), jis naikinamas ir byla perduodama nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.