Alytaus apylinkės teismo įsakymas

1.1.7.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.2; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4

2020 m. lapkričio 16 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, bedarbis, išsiskyręs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. Z. 2020 m. sausio 31 d., apie 3.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia stumdė sugyventinę E. M., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, ranka sudavė mažiausiai du smūgius E. M. į veidą, įdrėskė kaklą ir pilvą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvomis odoje ir poodyje kairiame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje.

2. Be to jis, 2020 m. spalio 7 d., 2.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine E. M., koridoriuje, sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, į dešinį skruostą ir nosį, dėl ko ji nukrito ant žemės, susimušė kairį šoną ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir tokiu būdu mušdamas, šeimos nariui – E. M., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimais dešinio dilbio srityje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Dėl 2020 m. sausio 31 d. padarytos nusikalstamos veikos

3. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Z. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad gyvena kartu su E. M. (duomenys neskelbtini), apie keturis mėnesius. Gyvena neįregistravę santuokos, veda bendrą ūkį. Butas priklauso jam. 2020 m. sausio 31 d., apie 21.00 val., buvo kartu su E. B. bare, žiūrėjo krepšinį. Jis su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie tris bokalus alaus. E. nevartojo alkoholio. Apie 00.10 val. grįžo su E. namo. Grįžę, namuose įsijungė televizorių, E. atsidarė butelį vyno, jis – alaus skardinę. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu kambaryje apsistumdė, ji rankos delnu sudavė jam per skruostą. Jis ją tikriausiai per stipriai pastūmė, ji nukrito. Rankos delnu sudavė į veidą jai nedaugiau du kartus, įdrėskė jai ranka kaklą bei pilvą. Dėl to E. pradėjo iš nosies bėgti kraujas, todėl jos rūbai ir rankos buvo kraujuoti, kraujo prilašėjo ir ant grindų. E. koridoriuje kampe atsitūpusi verkė. Pamatęs kraują, išsigando, norėjo ją nuraminti, todėl nunešė į kitą kambarį ir paguldė ant lovos. E. M. atsiprašė, nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, jie susitaikė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 64 – 66, 163 – 165).

Motyvuojamoji dalis

4. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. M. parodė, kad apie 4 mėnesius gyvena su K. Z., (duomenys neskelbtini) 3. Jie gyvena neįregistravę santuokos, kaip partneriai, veda bendrą ūkį. Butas priklauso K. 2020 m. sausio 30 d. apie 21.00 val., kartu su sugyventiniu K. nuvyko į (duomenys neskelbtini) barą, ten K.vartojo alkoholinius gėrimus, ji nevartojo. Apie 23.50 val. grįžo namo. Ji namuose išgėrė butelį vyno, K. gėrė alaus ir vyno. Apie 03.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje K. ją pastūmė, ji pargriuvo, tada suėmė už kaklo ir vėl pastūmė į šoną. Ji nukrito koridoriuje prie lauko durų, labai išsigando, ant grindų susigūžusi verkė ir drebėjo. Pradėjo iš nosies bėgti kraujas, kurio prilašėjo koridoriuje prie lauko durų ir jos rūbai bei kojos ir rankos buvo kruvini. K. nuolat kartojo, kad nevaidintų ir sudavė jai ranka kelis kartus per veidą, kiek tiksliai sudavė, neprisimena. Jai skaudėjo dešinį skruostą. Po to jis ją nunešė į kitą kambarį, paguldė ant lovos ir norėjo nuraminti, nes ji buvo labai išsigandusi. Ant jos kaklo ir pilvo likę įdrėskimų žymės (IBPS dokumentų priedo t.1, b. l. 55 – 57, 58 – 59, t. 2, b. l. 9 – 11).

5. 2020 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta įvykio vieta, t. y butas, esantis P(duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 39 – 41, 42 – 52).

6. 2020 m. sausio 31 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad smurtą patyręs asmuo – E. M.. E. M. būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, nustatyta 1,08 promilių girtumas. E. M. sužalojimai: kraujuojanti žaizda, įdrėskimas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 1 – 4).

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 135/2020(06) konstatuota, kad E. M. padaryta odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (IBPS dokumentų priedo t.1, b. l. 28 – 29).

8. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės 2020 m. vasario 6 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04544-20 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir BK 38 straipsnio pagrindais (IBPS dokumentų priedo t.1, b. l. 95 – 99).

9. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. Z., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui žodinio konflikto metu, tyčia stumdė sugyventinę E. M. dėl ko ji pargriuvo ant grindų, ranka sudavė mažiausiai du smūgius E. M. į veidą, įdrėskė kaklą ir pilvą, taip smurtaudamas ir mušdamas nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį odos nubrozdinimais kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvomis odoje ir poodyje kairiame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Z. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2020 m. sausio 31 d., konflikto metu tarp jo ir nukentėjusiosios E. M. kambaryje apsistumdė, jis nukentėjusiąją pastūmė, ji nukrito ir rankos delnu sudavė į veidą jai nedaugiau du kartus, įdrėskė jai ranka kaklą bei pilvą. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji, apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. sausio 31 d., apie 03.00 val., tarp jos ir K. Z. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu kambaryje K. ją pastūmė, ji pargriuvo, tada suėmė už kaklo ir vėl pastūmė į šoną. Ji nukrito koridoriuje prie lauko durų. K. nuolat kartojo, kad nevaidintų ir sudavė jai ranka kelis kartus per veidą, kiek tiksliai sudavė, neprisimena. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad E. M. padaryta odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl 2020 m. spalio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos

10. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Z. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad gyvena kartu su E. M. (duomenys neskelbtini) apie keturis mėnesius. 2020 m. spalio 6 d. buvo jo sugyventinės E. motinos gimtadienis ir jie buvo visi kartu kavinėje, pavakarojo ir apie 22.00 val. grįžo į namus. Grįžę iš kavinės, jis su E. pasidarė po kelis kokteilius. El. pasidarė silpnus kelis kokteilius, o jis išgėrė gal kokius 4 – 5 kokteilius. Apie 2.00 val., jis su E. aiškinosi santykius, nes ji buvo susitikusi su kitu vaikinu, jis apie tai sužinojo. E. šito fakto neneigė, jis pasiuto ir liepė jai iš jo namų išeiti, bet ji niekur nėjo. Tada jis delnu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, kur tiksliai pataikė, nepastebėjo, nes po to jie abu apsistumdė, po ko ji nukrito ant žemės. Jis paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie incidentą, netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie išvežė jį į policijos komisariatą ir sulaikė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 64 – 66, 163 – 165).

11. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. M. parodė, kad apie 4 mėnesius gyvena su K. Z., (duomenys neskelbtini). Jie gyvena neįregistravę santuokos, kaip partneriai, veda bendrą ūkį. Butas priklauso K. 2020 m. splaio 6 d. vakare, apie 19.00 val., kavinėje ji vartojo alkoholinius gėrimus, nes buvo jos mamos gimtadienis. Alkoholio išgėrė nedaug. Apie 22.00 val. grįžo namo. K. buto virtuvėje vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė viskį. 2020 m. spalio 7 d. apie 2.15 val., tarp jos ir Karolio įvyko žodinis konfliktas. Ji pasakė, kad jis eitų miegoti ir daugiau nebegertų. T. K. pradėjo ją kolioti. Konflikto metu ji su K.koridoriuje apsistumdė. T. K. ranka vieną kartą sudavė jai į veido sritį, tai yra dešinį skruostą ir nosį, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nuo smūgio griūdama į koridoriuje esančią spintelę, susimušė kairį šoną ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Jis ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į durų staktą ir taip atsidūrė kambaryje. T. K. uždarė kambario duris ir jas laikė. Ji girdėjo, kaip K. su kažkuo kalbėjo būdamas koridoriuje, bet tiksliai nežino su kuo. Jis, atidaręs duris, jai pasakė, kad iškvietė policiją ir ją išveš. Neužilgo į butą atvyko policijos pareigūnai. K. sukėlė jai fizinį skausmą, skauda šoną ir ranką. Taip pat skauda skruostą prie akies ir nosį. Medikų pagalbos atsisakė, nes jaučia tik skausmą, kitų sužalojimų nepatyrė (IBPS dokumentų priedo t.1, b. l. 55 – 57, 58 – 59, t. 2, b. l. 9 – 11).

12. 2020 m. spalio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (IBPS dokumentų priedo t.1, b. l. 103 – 111, 152 – 153).

13. 2020 m. spalio 7 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kad smurtą patyręs asmuo – E. M.. E. M. būsena: šoko būsena, didelis susijaudinimas, nustatyta 0,24 promilių neblaivumas. E. M. sužalojimai: patinimas. K. Z. nustatyta 1,23 promilių girtumas (IBPS dokumentų priedo t.1, b. l. 171 – 173).

14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 880/2020(06) konstatuota, kad E. M. padaryta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

15. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. Z., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. spalio 7 d., 2.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – sugyventine E. M., koridoriuje, sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, į dešinį skruostą ir nosį, dėl ko ji nukrito ant žemės, susimušė kairį šoną ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir tokiu būdu mušdamas, šeimos nariui – E. M., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimais dešinio dilbio srityje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis K. Z. pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad 2020 m. spalio 6 d. apie 2.00 val., jis su tarpusavio konflikto metu su E. M. delnu sudavė jai vieną smūgį į veido sritį, kur tiksliai pataikė, nepastebėjo, nes po to jie abu apsistumdė, po ko ji nukrito ant žemės. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusioji parodė, kad 2020 m. spalio 7 d. apie 2.15 val., tarp jos ir .įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji su K.koridoriuje apsistumdė ir tada K. ranka vieną kartą sudavė jai į veido sritį, tai yra dešinį skruostą ir nosį, dėl ko jai pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Nuo smūgio griūdama į koridoriuje esančią spintelę, susimušė kairį šoną ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiosios parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota kad E. M. padaryta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinio dilbio srityje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

16. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kyla tik tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Dėl 2020 m. sausio 31 d. padarytos nusikalstamos veikos

17. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. Z. dėl E. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. K. K. Z. sąmoningai stūmė nukentėjusiąją dėl ko ši nukrito ir sudavė mažiausiai du smūgius E. M. į veidą, įdrėskė kaklą ir pilvą. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgius ranka), padaryti keli sužalojimai ir sužalojimo pobūdį (padarytas odos nubrozdinimas kaklo dešinėje pusėje, kraujosruvos odoje ir poodyje kairiame sėdmenyje ir dešinėje blauzdoje), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jam sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad E. M. patirtas fizinis skausmas yra K. Z. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajai padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgius nukentėjusiajai į veidą bei draskydamas, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. K. Z. yra nukentėjusiosios E. M. sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl 2020 m. spalio 7 d. padarytos nusikalstamos veikos

18. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas K. Z. dėl E. M. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. K. K. Z. sąmoningai sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį, į dešinį skruostą ir nosį nukentėjusiajai E. M. dėl ko ji nukrito ant žemės, susimušė kairį šoną ir nusibrozdino dešinės rankos alkūnę ir tokiu būdu mušdamas, šeimos nariui – E. M., sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimais dešinio dilbio srityje. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta suduodant smūgį delnu), veiksmų intensyvumą (nuo smūgio nukentėjusioji nukrito), daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir ją sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiosios sužalojimą, fizinio skausmo jai sukėlimą, išskyrus kaltinamojo prieš ją panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad E. M. patirtas fizinis skausmas yra K. Z. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusioji nuo suduoto smūgio nukrito, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, tai darė gan intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. K. Z. yra nukentėjusiosios E. M. sugyventinis, t. y. jis yra nukentėjusiosios šeimos narys, todėl pripažįstama, kad kaltinamasis atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto specialaus subjekto požymius. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

19. Teismas konstatuoja, kad K. Z. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 2, b. l. 7 – 8). Šuo atveju yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

20. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes

21. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). K. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius K. Z. – neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nepraėjus vieneriems metams padarė analogišką veiką (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 169 – 170), 2 kartus baustas administracine tvarka, bedarbis, narkologo – psichiatro įskaitoje neįrašytas (IBS dokumento priedų t. 1, b. l. 86). Pažymėtina, kad naują tyčinę nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė būdamas neteistas, tačiau nepraėjus vieneriems metams, po nutarties priėmimo, kuria buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką. Teismo vertinimu, ši veika nebuvo atsitiktinė, K. Z. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nepakeitė ir vėl smurtavo prieš savo šeimos narį. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksiančius BK 140 straipsnio 2 sankcijose numatytas bei prokuroro siūlomas bausmės rūšis – viešieji darbai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant.

22. BK 64¹ straipsnyje nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog K. Z. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

23. Kaltinamajam K. Z., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 166 – 168).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

K. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir K. Z. paskirti subendrintą 1 (vienų) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir K. Z. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti K. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Informuoti kaltinamąjį K. Z. apie paskirtos bausmės vykdymo ypatumus.

Įteikti kaltinamajam K. Z. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.