- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- eI2-5369-438/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-03076-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
- 7.8Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams
- 5.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui A. C. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-165/15-2023) (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir priimti naują sprendimą - A. C. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad nesutinka su Skundžiamu sprendimu, kadangi Ginčų komisija neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti bylą, t. y. objektyviai, visapusiškai ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes bei Skundžiamą sprendimą pagrįsti teisės normomis. Ginčų komisija Skundžiamame sprendime nurodo, kad vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog atsakovė neturėjo teisės tikrinti pareiškėjo turto, nes pareiškėjo prašymai - paraiškos pateiktos anksčiau nei 2023 m. rugsėjo 1 d. Atsakovės įsitikinimu, Ginčų komisija neteisingai aiškina ir taiko teisinį reglamentavimą, nes A. C. turto duomenys buvo vertinami, siekiant įvertinti pareiškėjo teisę į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad Administracija, kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme - paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, turi teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) 2023 m. sausio 31 d. elektroniniu būdu pateikė prašymą - paraišką piniginei socialinei paramai gauti (toliau - ir prašymas - paraiška) dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skyrimo nuo 2022 m. spalio 1 d., kuris buvo pradėtas nagrinėti kartu su 2023 m. birželio 30 d. gautu prašymu - paraiška. 2023 m. sausio 31 d. prašymas - paraiška ir 2023 m. birželio 30 d. prašymas - paraiška buvo nagrinėjami kartu, atsižvelgiant į didelį besikreipiančių asmenų skaičių ir vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo įsakymu 2023 m. birželio 30 d. priimto A. C. prašymo - paraiškos nagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Apie prašymo - paraiškos nagrinėjimo termino pratęsimą pareiškėjas buvo informuotas SPIS sistemoje suformuotu pranešimu. Todėl nesutinka su Ginčų komisijos argumentais, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 31 d. iki 2023 m. birželio 30 d. neatliko jokių veiksmų, susijusių su paraiškos - prašymo nagrinėjimu.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjas iki 2023 m. rugsėjo 28 d. su Socialinių išmokų poskyrio specialistais nesusisiekė bei nesudarė galimybės patikrinti buities ir gyvenimo sąlygų bei turimo turto, todėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2023 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. (23.157E)-SP13-14427 „Dėl piniginės socialinės paramos A. C.“ atsisakyta skirti kompensacijas. Paaiškina, kad 2022 m. rudenį pasikeitus teisiniam reglamentavimui, išaugus būsto šildymo kainoms, ženkliai išaugo asmenų, besikreipiančių dėl būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų skaičius. Dėl ypač didelio prašymų kiekio bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos administruojamos Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) trikdžių, prašymų nagrinėjimo terminai buvo ilgesni nei įprasta. Pabrėžia, kad nors nagrinėjimo terminai buvo ilgesni, pareiškėjui kompensacijos būtų skiriamos pagal 2023 m. sausio 31 d. pateiktą prašymą - paraišką, ir pagal 2023 m. birželio 30 d. pateiktą prašymą - paraišką, t. y. už tą laikotarpį, už kurį būtų turėjęs teisę gauti kompensacijas pagal pateiktus jo prašymus - paraiškas. Todėl sprendimo priėmimo data jokios įtakos būtų neturėjusi.
Kadangi pareiškėjas nesudarė sąlygų Socialinių išmokų poskyriui tikrinti jo gyvenimo sąlygas, turimą turtą bei užimtumą, pareiškėjo gyvenimo ir buities sąlygos liko neįvertinti. Atsakovė paaiškina, kad patikrinimai yra vykdomi siekiant įvertinti socialinės paramos teikimo teisėtumą ir veiksmingumą. Patikrinimai reglamentuoti tvarkos apyrašu, patvirtinu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. AD1-1499.
Pažymi, kad piniginė socialinė parama, kuriai priklauso ir būsto šildymo kompensacija, turi būti teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, išvengti skurdo spąstų, todėl kiekvienu atveju būtina išsamiai ir objektyviai įvertinti individualią šeimos ar asmens situaciją. Atsakovės įsitikinimu, Ginčų komisija neatsižvelgė ir neįsigilino į tarp proceso šalių susiklosčiusius santykius. Ginčų komisija Skundžiamu sprendimu pati pripažino faktą, jog pareiškėjas neįvykdė atsakovės reikalavimo, t. y. nesudarė sąlygų patikrinti turimo būsto Vilniaus mieste.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde Ginčų komisijai nurodė, kad jis 2023 m. sausio 31 d. kreipėsi į atsakovę, pateikdamas prašymą-paraišką socialinei paramai gauti, kuria prašė šildymo kompensacijos nuo 2022 m. spalio mėn. Pažymi, jog jam galiojo 2022-2023 m. šildymo sezono kompensacijų skyrimo tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (toliau - ir PSPNGĮ), prašymai-paraiškos dėl socialinės paramos skyrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tokio prašymo pateikimo dienos, tačiau atsakovė prašymą išnagrinėjo ir sprendimą pateikė pareiškėjui tik 2023 m. spalio 2 d., vadinasi, prašymas buvo išnagrinėtas per kiek daugiau nei 8 mėnesius.
Nurodė, jog atsakovė motyvuoja savo sprendimą neskirti šildymo išlaidų kompensacijų tuo, kad pareiškėjas nesudarė galimybės atsakovės darbuotojams tikrinti gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės reikalavimas sudaryti sąlygas tikrinti, vertinti turimą turtą yra neteisėtas, nes būtent iki 2024 m. balandžio 30 d. buvo pratęstas terminas, kai skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas. Pareiškėjas raštą apie pareiškėjo būsimą turto vertinimą gavo tik 2023 m. rugsėjo mėnesį, tad toks sprendimas vertinti asmens turtą yra prieštaraujantis logikai, visiškai nesuprantama, kaip galima, įvertinus asmens turtą 2023 m. rugsėjo mėnesį, nuspręsti apie jo teisę į šildymo kompensacijas nuo 2022 m. spalio mėnesio (praėjus metams), kadangi asmens turimas turtas, gyvenimo sąlygos per metus gali pasikeisti.
Teigė, jog atsakovė ne tik sistemingai delsė išnagrinėti jo prašymą, bet ir nepagrįstai jį atmetė. Be kita ko, atsakovės sprendimai ir reikalavimai prašymo nagrinėjimo metu buvo pertekliniai, iš pareiškėjo reikalaujant pateikti banko sąskaitų išrašus, parengti paaiškinimus apie jo išlaidas, pavedimus ir kt., kas mažų mažiausia žemina pareiškėjo orumą ir diskredituoja pačią atsakovę, nes asmeniui socialinė parama taip ir nebuvo suteikta.
Nurodė, jog jis šiuo metu yra bedarbis, vienintelis pajamų šaltinis yra gaunama nedarbo draudimo išmoka, todėl šildymo kompensacija už 2022 - 2023 m. sezoną pareiškėjui yra itin reikšminga. Pažymi, jog iki kreipiantis dėl šildymo kompensacijos skyrimo, pareiškėjas dėl ligos buvo nedarbingas ilgiau nei metus laiko, todėl neteko darbo, negauna darbo užmokesčio bei kitų socialinių išmokų.
Pareiškėjas atsiliepimo į atsakovės skundą nepateikė. Procesiniai dokumentai pareiškėjui įteikti viešo paskelbimo būdu, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pareiškėjui pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (23.157E)-SP13-14427 „Dėl piniginės socialinės paramos A. C.“ (toliau – Sprendimas) teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiuo sprendimu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2023-01-31 ir 2023-06-30 prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, tikslu už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. kompensuoti būsto šildymo, geriamojo vandens ir karšto vandens išlaidas (toliau - Kompensacijos). Atsisakymas skirti Kompensacijas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 25 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos - sudaryti savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.
Pareiškėjas nesutikdamas su šiuo sprendimu jį apskundė Ginčų komisijai, kuri 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. birželio 30 d. prašymus - paraiškas piniginei socialinei paramai gauti.
Ginčų komisijos sprendimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pagal ginčo teisiniams santykiams aktualią Įstatymo redakciją atsakovė tuo laikotarpiu neturėjo teisės tikrinti pareiškėjo turto, nes pareiškėjo prašymai-paraiškos buvo pateiktos anksčiau nei iki 2023 m. rugsėjo 1 d., be to, atsakovė, spęsdama pareiškėjo prašymus, pažeidė šių prašymų nagrinėjimo terminus bei procedūras, siekiant laiku ir tinkamai nustatyti pareiškėjo teisę į Kompensacijas.
Atsakovė nesutikdama su Ginčų komisijos sprendimu jį apskundė teismui. Nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad pagal Įstatymo 25 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų nuostatas, piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes bei sudaryti sąlygas Socialinių išmokų poskyriui tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, t.y., kad piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys privalo sudaryti sąlygas Socialinių išmokų poskyriui tikrinti duomenis ne tik apie pareiškėjo turimą turtą, bet ir tikrinti pareiškėjo gyvenimo sąlygas bei užimtumą.
Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
Pagal Įstatymo 25 straipsnio 1; 2 ir 5 punktus „Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo: išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis dėl išmokų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, kitų priklausančių išmokų ir (ar) pašalpų ir kita); pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus; sudaryti savivaldybių socialiniams darbuotojams ir (ar) kitiems savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams, savivaldybės administracijos darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą“.
Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte taip pat nustatyta, kad „Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę: jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos“.
Pagal įstatymo 1 straipsnio 1 dalį vienas iš šio įstatymo tikslų yra nustatyti piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas.
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 9 dalį „Nepasiturintys gyventojai – bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.“
Pagal šias teisės normas piniginės socialinės paramos yra skiriamos nepasiturintiems gyventojams, kurie teisę į šią paramą įgyja įvertinus jų turimo turto ir pajamų pobūdį ir lygį. Šiems asmenims nustatyta pareiga išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes, pateikti visą ir teisingą informaciją reikalingą paramai gauti, t. y., informaciją apie jų turimo turto ir pajamų pobūdį ir lygį, taip pat sudaryti galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, t. y., tikrinti aplinkybes, susijusias su turimo turto ir pajamų pobūdžiu bei lygiu.
Šis teisinis reglamentavimas lemia, kad asmens turimas turtas ir pajamos yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pobūdis bei lygis šiems asmenims sukuria prielaidas atsirasti teisei į piniginę socialinę paramą, o tuo pačiu sukuria ir pareigą - sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijos tikrinti aplinkybes, susijusias su jų turimo turto ir pajamų pobūdžiu bei lygiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje taip pat konstatuota, kad gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą, yra nustatyta pareiga pranešti apie tokias aplinkybes, kurios turi įtakos pačios teisės į piniginę socialinę paramą turėjimui arba tokios paramos dydžiui, t. y. pranešti apie aplinkybes, susijusias su turimo turto verte, pajamomis, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų atitikimu, o šios pareigos neįvykdžius, gali būti taikomos teisės aktuose nustatytos pasekmės (žr. pvz., LVAT 2015 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-285-624/2015).
Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas Kompensacijų dydis tiesiogiai priklauso nuo santykio tarp valstybės remiamų pajamų dydžio arba asmens gaunamų pajamų dydžio, ir išlaidų dydžio, kurias asmuo patiria apmokėdamas būsto šildymo ir kt. išlaidas.
Todėl asmens gaunamos pajamos ir jų dydis yra viena iš esminių sąlygų, kurios sukuria prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – gauti Kompensaciją.
Tai lemia, kad Ginčų komisijos išvada, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2020 m. gegužės 7 d. priėmus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2883, ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 3, 6, 7, 9, 10, 11, 15, 17, 21 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2883 11 straipsnio pakeitimo 2022 m. gegužės 19 d. įstatymą Nr. XIV-1108, kuriais, kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos, nuosavybės teise turimo turto nevertinimo laikotarpis buvo pratęstas iki 2023 m. rugsėjo 1 d., dėl ko atsakovui tuo laikotarpiu neatsirado teisė tikrinti pareiškėjo turto pobūdžio ir lygio, yra nepagrįsta bei neteisinga, nes reikalavimas dėl asmens gaunamų pajamų pobūdžio ir dydžio išliko nepakitęs byloje nagrinėjamų teisinių santykių atsiradimo metu.
Tai savo ruožtu lemia ir tai, kad pareiškėjui neišnyko ir pareiga sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijos tikrinti aplinkybes, susijusias su jo gautų pajamų pobūdžiu bei lygiu, įskaitant pastarųjų teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui be gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ir gyvenamoji patalpa esanti (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatyta ir tai, kad 2023-08-09 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjo raštu Nr. (23.157E)-SP13-11866 „Dėl informacijos A. C.“ (toliau-Raštas) A. C. buvo informuotas dėl papildomų dokumentų (visų turimų bankų sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2022-09-30 ir nuo 2022-12-01 iki 2023-04-30 bei paaiškinimų apie piniginių lėšų įplaukas/įnešimus (jeigu tokių buvo) į asmenines bankų sąskaitas siekiant išsiaiškinti pajamų rūšį (gautos skolon, dovanų ar kitos faktiškai gautos piniginės lėšos)) pateikimo bei prašymų-paraiškų nagrinėjimo termino pratęsimo iki 2023-08-22. Prašomus dokumentus atsakovei pareiškėjas pateikė 2023-08-28.
2023 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjo raštu, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrių dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), patikrinimo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė atsakymą, kad Socialinių išmokų skyriaus darbuotojams nurodytu adresu nepavyko patikrinti pareiškėjo turimo turto adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. rugsėjo 12 d. nuvykus pareiškėjo nurodytu faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo galimybės patikrinti buities ir gyvenimo sąlygų, nes pareiškėjo namuose nebuvo.
2023 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėjo raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad iki 2023 m. rugsėjo 28 d. turi sudaryti galimybes tikrinti buities ir gyvenimo sąlygas bei turimą turtą minėtais adresais, tačiau pareiškėjas iki 2023 m. rugsėjo 28 d. su Socialinių išmokų poskyrio specialistais nesusisiekė bei nesudarė galimybės patikrinti buities ir gyvenimo sąlygų, turimo turto.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas jam Įstatymu nustatytos pareigos - sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijos tikrinti aplinkybes, susijusias su jo gautų pajamų pobūdžiu bei lygiu, įskaitant pastarųjų teisę tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą (Įstatymo 23 str. 1 d. 8 p.; 25 str. 5 p.), neįvykdė, tuo realizuodamas Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto sudėties dispoziciją, leidžiančią neskirti jam prašomų Kompensacijų.
Tai, kad atsakovė pažeisdama nustatytus terminus sprendė pareiškėjo 2023-01-31 ir 2023-06-30 prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti, yra neesminis procedūrinio pobūdžio pažeidimas, kuris nagrinėjamu atveju neturėjo įtakos minėtai pareiškėjo pareigai atsirasti/išnykti.
Visa tai apibendrinus daroma išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, teisingas bei teisėtas, o Ginčų komisijos sprendimas, dėl netinkamai išaiškintų bei pritaikytų materialinės teisės normų, naikinamas, atmetant pareiškėjo skundą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
patenkinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 21RE2-(AG2-165/15-2023), o pareiškėjo A. C. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.