Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Nijolės Žemaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, teistas: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-08-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis arba pradėti dirbti; 2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2008-08-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei mokytis arba dirbti; 3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme; 4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-10-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė; 5) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. L. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui: 2016-03-03 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) laiptinėje, Klaipėdos m., konflikto su sugyventine L. R. metu ne mažiau kaip 4 kartus spyrė jai į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 7 kartus smogė kumščiais ir ne mažiau kaip 2 kartus spyrė į šonus, tokiu būdu padarydamas jai galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, poodinę kraujosruvą viršugalvio-pakaušio riboje, poodinę kraujosruvą apatinės lūpos dešinėje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio peties, kairio žasto, kairio riešo, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityse, atitinkančias nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis L. R. sumušė, nes ji savo elgesiu jį išprovokavo, t. y. ji 2016-03-03 apie 00.30 val. parėjusi į namus, jį prižadino, sukėlė žodinį konfliktą, triukšmavo laiptinėje, siūlė jam taikytis (jis tuo metu nebenorėjo bendrauti su ja). Jis, nenorėdamas, kad L. triukšmautų laiptinėje, reikalavo, kad ji išeitų iš laiptinės, tačiau ji nepakluso, ir jis L. spyrė, po to pradėjo kumščiuoti jai į įvairias kūno vietas. Tuomet ji link jo metė šampano butelį. Tai dar labiau jį supykdė, todėl jis dar ne mažiau kaip 7 kartus smogė L. kumščiu. L. kažką rėkė, tačiau jis nekreipė į ją dėmesio. Kadangi L. nepakluso ir iš laiptinės neišėjo, sugrįžo į butą, užsirakino ir daugiau į laiptinę nebeišėjo. Dėl savo veiksmų gailisi. Jis šiuo metu nedirba, kadangi turi neįgalumą dėl epilepsijos (b. l. 92-93,100-101).

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad ji su A. L. yra sugyventiniai, jie kartu gyvena 3 mėnesius. 2016-03-02 apie 22 val. ji atvažiavo pas A. L.. Kadangi buto durys buvo užrakintos, ji pradėjo belsti į buto duris, kurias atidarė A. mama B.. Netrukus priėjo ir A., kuris buvo nusiteikęs agresyviai, t. y. jis pradėjo jai priekaištauti, kad ji parėjo į namus. A. L. priekaištaudamas mojavo rankomis, tačiau tuo metu jos dar nemušė. Po to jis pakvietė ją ateiti į virtuvę pasikalbėti. Būdami virtuvėje kalbėjosi, kaip toliau gyventi. Tuo metu jokio konflikto nebuvo, tačiau netrukus jie apsižodžiavo, ir ji geranoriškai išėjo iš buto. Kadangi ji neturėjo kur eiti, atsisėdo ant laiptų ir miegojo. Praėjus apie valandai laiko, Algirdas pastebėjo ją miegančią ir liepė išeiti iš laiptinės. Jie tarpusavyje susiginčijo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tuo metu ji stovėjo prie laiptų, šalia buto durų, A. ją pastūmė ir tuo pačiu metu koja spyrė jai į pilvą. Nuo tokių A. L. veiksmų ji nukrito nuo laiptų ir pajuto skausmą galvoje bei visame kūne. Pakilusi nuo laiptų, atsisėdo ant laiptelio. Tuo metu A. vis dar stovėjo aukštai ir vis jai nurodinėjo eiti lauk. Netrukus jis nuėjo į savo butą, o ji liko laiptinėje, kur pradėjo šauktis pagalbos. Kaimynai iškvietė policiją (b. l. 23-24).

Liudytojas P. B. parodė, kad 2016-03-03 patruliuojant apie 1 val. iš Klaipėdos apskrities VPK buvo gautas pranešimas apie galimą smurtą adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, namo laiptinėje pasitiko mergina, t. y. L. R., ji turėjo atidarytą šampano butelį. Ji atrodė susijaudinusi ir verkė. Mergina pasakė, kad jos sugyventinis A. L. nustūmė ją nuo laiptų bei ją mušė. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie L. R. nuvežė į ligoninę. Nukentėjusiosios nurodyto buto (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena A. L., durų niekas neatidarė (b. l. 46-47).

Liudytoja B. L. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiame bute kartu gyvena ir jos sūnus A. L.. Prieš Naujuosius metus A. susipažino su mergina, vardu L.. Iš pradžių ji labai džiaugėsi, kad A. susirado draugę. Po to pastebėjo, kad L. elgesys (vartojo gana daug alkoholio) pradėjo daryti blogą įtaką jos sūnui. 2016-03-03, jau po vidurnakčio, galimai apie 00.30 val., kai visi miegojo, išgirdo skambutį į duris. Kai pažiūrėjo pro durų akutę, pamatė, kad prie buto durų stovi L. R.. Norėdama, kad ji nustotų triukšmavusi, išėjo į laiptinę ir pasakė, kad nustotų kelti triukšmą. Tuo metu L. rankoje laikė atidarytą šampano butelį ir iš butelio gėrė bei prašėsi įsileisti į butą, tačiau ji pastarosios į butą neįsileido. Po kelių bandymų išprašyti L. iš laiptinės iš buto išėjo jos sūnus A. L., jis su L. R. susistumdė. Sūnus reikalavo, kad ji išeitų iš laiptinės, tačiau ji nepakluso ir link A. metė šampano butelį. Jis pasilenkė ir šio smūgio išvengė, tačiau šis L. veiksmas jį labai supykdė, ir jis vėl su L. susistumdė. Konkrečiai, ar A. mušė L., ji nematė, kadangi tuo metu stovėjo prie laiptų turėklų. Netrukus A. sugrįžo į butą ir užsirakino buto duris. Kad L. daugiau neskambintų į buto duris, atjungė skambutį. Po kurio laiko girdėjo beldimą į duris, tačiau manė, kad tai L. ir buto durų neatidarė (b. l. 57-58).

Liudytoja G. S. parodė, kad ji su draugu M. J. gyvena nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2016-03-03 jau po vidurnakčio, būdama savo bute, pabudo iš miego, kadangi iš laiptinės išgirdo didelį triukšmą. Laiptinėje vyko konfliktas tarp vyro ir moters. Ji girdėjo, kad moteriai buvo suduodami smūgiai. Konkrečiai jų skaičiaus įvardinti negali, tačiau po suduoto smūgio girdėjosi moters šauksmas. Be to, moteris sakė: „kodėl tu mane pastoviai muši?“. Taip pat girdėjo, kad ši moteris buvo ir stumdoma. Kai triukšmas liovėsi, pažiūrėjo pro durų akutę ir matė, kad ant laiptų sėdi mergina, kuri šaukėsi pagalbos. Nenorėdama kištis į šį konfliktą, į laiptinę neišėjo, tačiau liepė savo vaikinui M. J. iškviesti policiją. Dėl kokių priežasčių įvyko konfliktas, nežino, su konfliktavusiais asmenimis jokių santykių nepalaiko ir nebendrauja (b. l. 51-52).

Iš 2016-03-03 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2016-03-03 apie 00.52 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, vyras muša moterį. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė M. J.. Pranešėjas paaiškino, kad girdėjo, kaip namo laiptinėje šūkavo moteris ir vyras, po to girdėjo galimai ir muštynių garsus bei moters pagalbos šauksmą. Smurtą patyrusi L. R. paaiškino, kad jos sugyventinis A. L., su kuriuo gyvena apie 3 mėnesius, ją mušė rankomis, kojomis į šonus, galvą, rankas, kojas, dėl to ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 9-12).

2016-03-03 specialisto išvadoje Nr. G 406/2016(03) nurodyta, kad L. R. nustatytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva viršugalvio-pakaušio riboje, poodinė kraujosruva apatinės lūpos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio peties, kairio žasto, kairio riešo, dešinės šlaunies, dešinės blauzdos srityse. Sužalojimai padaryti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant, smulkios poodinės kraujosruvos – galimai stipriai suspaudus pirštų galais. Visi sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 31-32).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad L. R. 2016-03-03 01.28 val. nustatytas 0,44 prom. neblaivumas (b. l. 15).

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad A. L. 2016-03-03 10.40 val. nustatyta 0,00 prom. (b. l. 85).

Išanalizavęs ir įvertinęs nurodytų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. L., 2016-03-03 smurtaudamas prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. R., sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokia kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis A. L. suprato, kad smurtauja prieš savo šeimos narį, kad tokiais veiksmais sukelia jam fizinį skausmą, jį žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Motyvuojamoji dalis

A. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš fiziškai silpnesnį asmenį – moterį, savo šeimos narį, į kaltinamojo asmenybę – jis anksčiau teistas taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, nedirba, yra neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumo lygis), įrašytas į Klaipėdos priklausomybės ligų centro įskaitą nuo 2013 m., diagnozė – priklausomybės nuo kelių narkotikų bei kitų psichoaktyvių medžiagų sindromas, taip pat atsižvelgtina ir į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, nustatant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskyrus BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. L. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo iš kaltinamojo prašoma priteisti 28,23 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 61-63). Byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamasis Klaipėdos teritorinei ligonių kasai atlygino padarytą žalą (b. l. 65). Todėl procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 1 metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. L. nustatyti laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 1 metus dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.