Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, G. B., Ž. G., J. G. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo G. B. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje, nurodė, kad neturi pretenzijų (b. l. 46).

Suinteresuotas asmuo J. G. teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant teismo posėdyje, nenurodė prieštaravimų dėl pareiškimo (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškimo ir byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis R. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Pareiškėjos ir R. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po R. G. mirties atsirado palikimas. Be kita ko, iš pateiktų dokumentų matyti, kad R. G. (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1992-03-26 sprendimu skirtas 3 ha asmeninio ūkio žemės plotas (du sklypai), už kurį R. G. 1996-12-21 įmokėjo 128,79 Lt investiciniais čekiais (b. l. 11-13). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020-09-02 rašto matyti, kad dėl šių žemės sklypų pirkimo nebuvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis; institucija prašė pateikti paveldėjimo teisės liudijimą dėl R. G. palikimo ar atlikti kitus rašte nurodytus veiksmus (b. l. 12-13). Be to, santuokos metu 1992-09-29 B. G. vardu pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įgytas ir įregistruotas butas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Iš pateiktų kvitų matyti, kad po R. G. mirties (duomenys neskelbtini) R. G. vardu ir 2011-01-11 B. G. vardu atlikti mokėjimai už valstybinės žemės ir vandens telkinių nuomą (b. l. 10). Paveldėjimo byla Šiaulių rajono pirmame notaro biure dėl R. G. palikimo iki 2020-07-27 neužvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 6).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str.1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, priėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, daiktines teises, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktines teises priėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų, daiktinių teisių paėmimo, to paėmimo aplinkybes ir pan.

Kaip matyti iš pareiškimo ir prie jo pridėtų rašytinių įrodymų, po palikėjo R. G. mirties pareiškėja pradėjo faktiškai valdyti palikėjo turtą, nes liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi bendrai turėtais namų apyvokos daiktais bei sutuoktinio asmeniniais daiktais, prižiūrėjo sutuoktiniui 1992-03-26 (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu skirtus žemės sklypus, jais naudojosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėja faktiškai rūpinasi velionio sutuoktinio turtu iki šiol. Suinteresuoti asmenys – palikėjo vaikai neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą. Tai reiškia, kad pareiškėja palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą ir turtines teises negavo.

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja mirusiojo sutuoktinio palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str. 1 d., 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) jo sutuoktinė B. G., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio R. G. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti po sutuoktinio mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.