- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-25
- Bylos Nr.
- ATP-81-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05107-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas E. M. buvo surašytas dėl to, kad ji 2015 m. birželio 21 d. apie 08.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuodama transporto priemonę ,,Hyundai Sonata“, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė B. K. valdos tvorą, kurią apgadino. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu apgadinta tvora ir automobilis. Būdama eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki įvykio aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126; 219.1; 221 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimu E. M. pripažinta padariusi administracinius teisės pažeidimus ir pagal ATPK 127 str. 2 d. nubausta 45 Eur bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. –868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, pagal ATPK 126 str. 4 d., – 600 Eur (šešių šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams). Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. ir paskirtos nuobaudos sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinė nuobauda paskirta – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
E. M. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinės teisės pažeidimo bylą dėl visų jai pareikštų kaltinimų, nutraukti. Skunde nurodo, kad teismas jos kaltę dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo grinė liudytojų parodymais, kurie yra nenuoseklūs ir prieštaringi, teismas liudytojų parodymus savotiškai interpretuoja. Savo paaiškinime liudytoja B. K. nurodė, kad pati išgirdo, kaip į jos tvorą atsitrenkė automobilis ir nuvažiavo, o apklausiama teisme ši liudytoja jau paaiškino, kad tuo metu buvo savo namo kambaryje ir apie tai, kad kažkas atsitrenkė į jos tvorą, jai pasakė kaimynė E. L.. Ji pati nieko nematė ir nepastebėjo. Tik atvykus policijos pareigūnams ir šiems parodžius nubraukymus ant tvoros suprato ar padarė prielaidą, kad būtent tas automobilis nubraukė jos tvorą. Paaiškinime liudytoja E. L. nurodė, kad buvo savo namo kieme, kai prie kaimynės B. K. tvoros sustojo a/m baltos spalvos, po to išvažiuodama atsitrenkė į kaimynės tvorą ir nuvažiavo iki Šešupė g.15 namo kur sustojo. Apklausiama teisme liudytoja E. L. jau paaiškino, kad nematė, kaip minėtas automobilis atsitrenkė į tvorą, tik girdėjo garsą, kai pravažiavo automobilis ir jai atrodo, kad tas garsas panašus į kontaktą su tvora. Paaiškinime R. T. nurodo, kad pamatė automobilį baltos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo moteris, kuris atsitrenkė į tvorą adresu Šešupės g.6, vėl įsėdo į automobilį ir nuvažiavusi sustojo prie Šešupės g, 15 namo. Apklausiama liudytoja teisme R. T. jau paaiškino, kad buvo savo name, miegojo ir nieko nematė. Būdama viduje girdėjo apie 11 val. kažkokį triukšmą, tačiau nematė ir nežino kas atsitrenkė ir ar aplamai atsitrenkė. Šių liudytojų parodymai skiriasi, teisme nei viena nepatvirtino, kad matė patį apeliantės vairuojamo automobilio kontaktą su tvora,tikm daro prielaidą, kad galėjo atsitrenkti. Policijos pareigūnai A. D. ir M. Š. savo tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad viso mano išvardytos liudytojos jiems paaiškino, kad E. M. vairuodama automobilį Hyundai, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į Šešupės g.6 namo tvorą. Tačiau tai prieštarauja teisme nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nes nei viena liudytoja nematė įvykio aplinkybių ir negali jų nurodyti tokių ,apie kurias tarnybiniuose nurodo pareigūnai. Teisme liudytojas R. V. paaiškino, kad apžiūrėjus automobilį Hyundai Sonata, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog rasti apgadinimai ant rato ir veidrodėlio yra seni ir tik apgadinimai ant buferio buvo nauji. Ar jie atitinka rastus apgadinimus ant tvoros ir ant buferio nežino.
Taigi, kaip jau minėta pagal ATPK 127 str. 2 d. asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn gali būti tik tuomet, kai nustatyta asmens kaltė dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pasekmių. Šiuo atveju, apeliantės teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad buvo pažeistos Kelių eismo taisyklės, dėl ko kilo ATPK 127 str. 2 d. numatytos pasekmės, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinė byla pagal požymius administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., E. M. atžvilgiu neabejotinai turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Apeliantė skunde teigia, kad nenustačius eismo įvykio, negalima atsakomybė ir pagal ATPK 130 str. 1 d. Apeliantės nuomone, net jei ir laikyti, kad ji matydama įvykusį eismo įvykį turėjo pareigą apie tai pranešti policijos pareigūnams, ji pasišalindama iš eismo įvykio vietos, sąžiningai klydo dėl savo veiksmų. Jei E. M. būtų supratusi, kad privalėjo pasilikti įvykio vietoje, ji taip ir būtų pasielgusi. Juo labiau jei ji būtų siekusi išvengti atsakomybės apie įvykusį eismo įvykį nebūtų pasilikusi minėtoje vietoje pas nukentėjusios B. K. kaimynus iki 14 val. ir vartojusi alkoholinius gėrimus, kol atvyko policijos pareigūnai. Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad E. M. žinodama, kad nesukėlė jokio eismo įvykio ir jokios tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio - tyčios, o tiesiog formaliais pagrindais.
Skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad E. M. veiksmuose yra ATPK 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėtys, tai yra nėra subjektyviosios pusės, o nutarimas yra grindžiamas prielaidomis ir subjektyviais pamastymais, o kaip jau ir minėta visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2015-11-23 nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinio skundo netenkinti.
E. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Apeliantės įsitikinimu, byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų jos kaltę, ji nesutinka su įrodymų vertinimu, laiko, kad teismas juos vertino netinkamai, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą.
Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nepritaria apeliacinio skundo argumentams ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. M. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, yra teisingos, pagrįstos ir motyvuotos, atitinkančios faktines aplinkybes. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad ATPK 257 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo principų žemesnysis teismas nepažeidė, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus, betarpiškai ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą pagrindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog E. M., vairuodama automobilį ,,Hyundai Sonata”, v. n. (duomenys neskelbtini) kliudė B. K. valdos tvorą, kurią apgadino bei nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo, apie jį policijai nepranešė ir iš įvykio vietos nuvažiavo. po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus, sulaikius pažeidėją, jai konstatuotas vidutinis girtumas. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126; 219.1; 221 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d.
Dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Pagal minimo straipsnio dispoziciją, asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pažeidęs minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą.
Pažeidėja neneigė, jog įvykio dieną vairavo automobilį Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) tačiau tvirtina jokios tvoros nekliudžiusi. Tačiau jos kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pilnai patvirtina byloje surinktų duomenų visetas. Tiesioginė įvykio liudytoja E. L. parodė, kad tuo metu vaikščiojo kieme, matė, kaip moteris, kuri atrodė išgėrusi, klausė jos apie kitą kaimynę, tada sėdo į šviesios spalvos automobilį ir nuvažiavo, ir tuoj pat pasigirdo perbraukimo garsas, iš kurio suprato, jog automobilis kliudė kitos kaimynės B. K. metalinę tvorą. Po atsitrenkimo E. L. nuėjo pažiūrėti Kucinų namo tvoros ir pamatė, kad ji iš tiesų apgadinta. Pati B. K. įvykio nematė, nes būdama namuose išgirdo lauke triukšmą, suprato, kad jos kaimynės su kažkuo barasi ir po to išgirdo bildesį, iš kurio garso suprato, jog automobilis atsitrenkė į jos kiemo tvorą, nes tvora yra skardinė, jos nuomone, automobilis tvorą galėjo kliudyti ratu. Iš karto po atsitrenkimo garso išėjo į gatvę bei pamatė iš lėto nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį, jo priekis jau buvo įvažiavęs į keliuką, o galas dar buvo ant keliuko esančio žolyno netoli jos tvoros. Kaimynė E. L. pasakė apsižiūrėti B. K. savo tvorą, nes automobilis buvo į ją atsitrenkęs. B. K. apžiūrėjo tvorą ir matė, kad ji yra šviežiai apgadinta. Iš karto nesikreipė į policiją, nes nenorėjo konfliktuoti, tačiau kai vėl tas automobilis pradėjo važinėtis jų gatvele bei vairuotoja pradėjo užkabinėti žmones, tuomet apie įvykį pranešė policijai. Matė, kad automobilio vairuotoja t. y. E. M. buvo neblaivi.
Šių liudytojų parodymus patvirtina ir netiesioginės liudytojos R. T. parodymai, kad jo pro kambario langą matė, kai šviesios spalvos automobilis buvo sustojęs prie jos namų ir iš jo išlipusi girta moteris koliojosi su kaimynėmis, rėkavo, gėrė alų, išdaužė savo automobilio veidrodėlį, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo. R. T. girdėjo lauke kažkokius garsus, be to išėjusi matė, kad automobilis nuvažiavo į tą pusę, kur yra B. K. namas. Savo paaiškinime R. T. nurodė, kad ir ji matė, kaip automobilis atsitrenkė į B. K. tvorą, tačiau liudytoja teisme paaiškino, jog taip pasakė dėl to, jog kaimynės jai pasakė, kad tas automobilis atsitrenkė į B. K. tvorą, pati nuėjusi prie B. K. tvoros, matė, kad ji yra apgadinta. Tokias aplinkybes šios liudytojos nurodė ir į vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojų parodymai teisme prieštarauja jų paaiškinimuose nurodytoms aplinkybėms. Pati apeliantė šių liudytojų parodymų ir paaiškinimų turinį perteikia netiksliai, interpretuoja. Iš tiesų, B. K., R. T. ir E. L. nuo pat įvykio tyrimo pradžios buvo nuoseklios nurodydamos matytas ir girdėtas aplinkybes. B. K., R. T. savo paaiškinimuose, lygiai kaip ir teisme, nurodė, kad paties atsitrenkimo fakto nematė, jos tik nurodė iš savo namų kiemų girdėję garsą, tarsi automobilis atsitrenktų į metalinę tvorą, o vėliau išėję į lauką ir apžiūrėję tvorą, įsitikino, kad taip iš tiesų ir įvyko. Liudytojos E. L. nurodytose aplinkybėse taip pat nėra jokių prieštaravimų, tik teisme ji viską nurodė detaliau, kad automobiliui nuvažiuojant nuo B. T. namų, tuoj pat pasigirdo braukimo garsas, iš kurio ji suprato, kad buvo perbraukta per šalia esančią kaimynės B. K. metalinę tvorą. Ir iš tiesų, nuėjus prie tvoros pažiūrėti, šis jos spėjimas pasitvirtino, nes tvora buvo apgadinta. Be to, kad aptarti liudytojų parodymai nuoseklūs ir iš esmės tapatūs, jie atitinka ir kitą bylos medžiagą, todėl teismui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo juos laikyti nepatikimais ir netikėti.
Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. D. ir M. Š. patvirtino aukščiau aptartus liudytojų parodymus, kad automobilį vairavusi moteris, t.y. E. M. buvo neblaivi. Ant tvoros jie matė šviežius apgadinimus. Buvo apžiūrimi ir matuojami automobilio ir tvoros apgadinimai ir jų aukščiai atitiko bei jie buvo šviežiai padaryti, todėl ir formino eismo įvykį. Policijos pareigūnas R. V., apklaustas liudytoju parodė, kad jis dėl šio įvykio atliko kai kuriuos tyrimo veiksmus. Gavus medžiagą dėl eismo įvykio, į policiją buvo atvažiavusi E. M., kuri pripažino apgadinusi tvorą ir kalbino kuo palankiau jai surašyti protokolą, tačiau pasiūlius jai parašyti paaiškinimą, kad pripažįsta ir gailisi dėl padaryto įvykio, jo rašyti ji nenorėjo. R. V. taip pat apžiūrėjo automobilį Hyundai Sonata ir matė ant jo priekinio bamperio braukimo žymes, kurios buvo šviežiai padarytos. Ant priekinio dešinės pusės rato buvę apgadinimai lyg ir galėjo būti seniau padaryti. Kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, jiems liudytojos, buvę įvykio vietoje ir netoli jos, nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir savo duotuose parodymuose, jų parodymus patvirtino ir faktinės aplinkybės – ant apeliantės vairuoto automobilio ir B. K. tvoros užfiksuoti apgadinimai sutampa. Nėra jokio pagrindo netikėti R. V. parodymais, jog E. M. buvo atvykusi į policiją ir viską prisipažino, tačiau tik siekdama palengvinti atsakomybę už padarytą, o pareigūnui atsisakius tai padaryti, ji atsisakė rašyti prisipažinimą ir nurodyti visas įvykio aplinkybes. Liudytojas R. V. yra policijos pareigūnas, tirdamas įvykį, jis atliko savo tarnybines pareigas, byloje nėra pateikta jokių duomenų, galinčių patvirtinti liudytoją esant pažįstamą su pažeidėja ar nukentėjusiąja B. K..
Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad ant automobilio ,,Hyundai Sonata“, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti technikai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio, priekinio dešinės pusės rato, sudužęs dešinės pusės veidrodėlio stiklas. (b. l. 8).
Skunde teigiama, kad liudytojas R. V. nurodęs, jog rasti apgadinimai ant rato ir veidrodėlio yra seni ir tik apgadinimai ant buferio buvo nauji, tačiau šie liudytojo parodymai niekaip nepaneigia apeliantės kaltės, nes, pirma, liudytojas pasakė savo nuomonę, o antra, buvo konstatuoti ir švieži apgadinimai, kurie pilnai sutampa su tvoros apgadinimais.
Žemesnės instancijos teismas
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteikė jokių prioritetų išskirtinai vienam įrodymui, ignoruojant kitus, o vertino visų šių apklaustų liudytojų parodymus vienus su kitais, taip pat su rašytine bylos medžiaga, ir pagrįstai laikė juos patikimais ir pagrindžiančiais E. M. kaltę.
Byloje esančiose foto nuotraukose užfiksuoti automobilio ir metalinės tvoros apgadinimai, kurių aukštis, pobūdis, lokalizacija vizualiai atitinka, jie pakankamai žymūs. B. K. tvora yra metalinė, todėl akivaizdu, kad kontaktas su automobiliu turėjo skleisti nemažą garsą. Tą patvirtino ir liudytojos B. K., E. L. ir R. T., kad tiek kieme, tiek ir būnant name netoli įvykio vietos, aiškiai girdėjosi atsitrenkimo į metalinę tvorą garsas.
Šios aplinkybės leido teismui padaryti neabejotiną išvadą, kad E. M. turėjo pajusti, kad atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį turtą (tvorą) ir jį galimai apgadino, t.y. kad padarė eismo įvykį, todėl turėjo sustoti, apžiūrėti įvykio vietą ir nesant apgadinto turto savininko, pranešti apie tai policijai ir pasilikti įvykio vietoje iki jai atvykstant.
Dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.
Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. numatyto nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. M., žinodama Kelių eismo taisyklių reikalavimus, suvokdama, kad įvyko eismo įvykis, ir žinodama, kad tokioje situacijoje privalu iškviesti policijos pareigūnus, šios pareigos nevykdė, t. y. tikslingai bei sąmoningai – tyčia pasišalino iš įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.
Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo teiginiu, kad nutarime nepagrįstai nevertinta aplinkybė, jog E. M. nuo įvykio vietos nuvažiavo visai netoli, t.y. nemėgino pabėgti, kas patvirtina jos veiksmuose nebuvus tyčios pasišalinti ir išvengti atsakomybės. Objektyvusis ATPK 130 str.1 d. pažeidimo požymis yra pats pasitraukimo iš eismo įvykio vietos faktas, t.y. įvykus kontaktui, atsitrenkusio automobilio vairuotojas neturi išvažiuoti iš eismo įvykio, kas reiškia, jog ne tik pats automobilis turi likti vietoje, tačiau ir pats vairuotojas, kad atvykus policijai, ši ne tik apžiūrėtų įvykio vietą bei transporto priemones, tačiau kaltas asmuo pareigūnams paaiškintų įvykio aplinkybes. Taigi, šioje teisės normoje numatyta administracinė atsakomybė kyla vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, todėl šiuo atveju visiškai nesvarbus yra pasitraukimo iš įvykio vietos atstumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidėją policijos pareigūnai nesunkiai rado, tik liudytojoms suteikus informaciją apie transporto priemonę bei kalto asmens buvimo vietą, tačiau nesant tokių duomenų automobilis bei kaltas asmuo galėjo būti ir nerastas. Pažymėtina, kad E. M. policijos pareigūnų paklausta apie įvykį, kaltę neigė, teigė niekur nevažiavusi ir eismo įvykio nepadariusi.
Visos aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nors E. M. ir nenuvažiavo toli nuo sukelto eismo įvykio vietos, priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad ji tokiais veiksmais turėjo tikslą pasišalinti iš eismo įvykio ir išvengti atsakomybės.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog, E. M., turėdama pareigą įvykus eismo įvykiui apie jį pranešti nukentėjusiajam, o šiam įvykio vietoje nesant – policijai, šios pareigos nevykdė, suprasdama, kad kliudė ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, iš įvykio vietos pasišalino. Šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėtį, kvalifikuoti teisingai.
Dėl ATPK 126 str. 4 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo. ATPK 126 str. 4 d. numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Bylos duomenys patvirtina, kad patikrinus E. M. alkotesteriu, jai buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 15). Aukščiau aptartais duomenimis neginčijamai pasitvirtinus jos kaltei pagal ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad ji pagrįstai pripažinta padariusi teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių suvokimas ir įrodymų vertinimas savaime negali būti laikomas objektyviu pagrindu konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, o priimtas sprendimas yra neteisingas.
Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad E. M. administracinėn atsakomybėn patraukta ir jos veika kvalifikuota tinkamai, jai skirtos nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir kaip asmeniui, padariusiam kelis administracinius teisės pažeidimus, subendrinta nuobauda paskirta teisingai (ATPK 33 str.). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.