- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-14
- Bylos Nr.
- 1-354-474/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52317-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Alška
- Nukentėjusysis
- A. R.
- Kaltinamasis
- J. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2017 m. spalio 9 d., apie 10:00 val., J. S., A. M. priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių priežasčių su kaimynu A. M. metu, užpuolė pas A. M. besidarbavusį A. R. ir metaliniu strypu tyčią vieną kartą sudavė A. R. į kairį petį, padarydamas poodinę kraujosrūvą kairio peties užpakaliniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajam A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino. J. S. parodė, kad 2017-10-09 jam būnant namuose, atbėgo jo mama A. S., kuri pasakė, kad kaimynas A. M. pjūklu trenkė jai per galvą ir jis kažką kasa savo darže. Jis pasiėmęs telefoną nuėjo prie tvoros, kuri skiria jo ir kaimyno A. M. sklypus. Kaimynas A. M. kartu su A. R. kasė griovį iš savo tvenkinio į jo sklypą. Jis su kaimynu žodžiais barėsi dėl to, kad pastarasis į jo sklypą leidžia nuotekas. Jo pokalbį su kaimynu dėl to jis filmavo telefonu. Kaimynas A. M. paėmė kūjį ir pradėjo mojuoti jam prie veido. Stovėdamas savo sklype, už tvoros jis rankomis pastūmė A. M., norėdamas išvengti smūgio kūju. A. M., griūdamas pagriebė šalia stovėjusį A. R. ir jie abu nugriuvo į tvenkinį. Sužalojimus A. R. galėjo griūdamas, nes rankose laikė įrankius. Jis A. R. metaliniu strypu netrenkė ir jo nesužalojo. Metalinis strypas buvo įsmeigtas jo žemės sklype, kokiu būdu jis atsirado kaimyno A. M. sklype, jis nežino, mano, kad pats kaimynas jį pasiėmė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė yra įrodyta nukentėjusio, liudytojo parodymais, akistatos protokolu, teismo specialisto išvadomis ir kita byloje surinkta medžiaga.
Nukentėjęs A. R. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2017-10-09 jo kaimynas A. M. paprašė jo padėti iškasti griovį vandeniui nutekėti. Jiems kasant griovį, priėjo kita kaimynė A. S., kuri pradėjo šaukti ant jų ir pakvietė savo sūnų. J. S. atėjo, jis telefonu filmavo, po to atsinešė metalinį strypą, kuriuo trenkė jam į petį. Jis smūgio momento nematė, nes buvo nusisukęs. Tvoros aukštis toje vietoje yra apie 160 cm. Nuo smūgio jis įkrito į vandenį. A. M. taip pat įkrito į vandenį. Kaimyno sutuoktinė iškvietė policiją, jie atvyko ir metalinį vamzdį pasiėmė. Jis kreipėsi į gydymo įstaigą dėl sužalojimo ir jam buvo paskirtas gydymas. J. S. jam sudavė be jokios priežasties, nes jis su juo nekonfliktavo, jokių smūgių J. S. nesudavė. Dėl patirtų sužalojimų jis kentė skausmą, negalėjo dirbti namų ir ūkio darbų, jis buvo pažemintas, jam buvo grasinta fiziniu susidorojimu kitų asmenų akivaizdoje. Dėl išsakytų grasinimų ir jų įvykdymo privačioje valdoje, nesant priežasties konfliktui, prarado saugumo jausmą ir prašo kaltinamojo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos.
Savo parodymus nukentėjęs A. R. patvirtino akistatos su liudytoja A. S. metu( 1t.; b.l.86-87)
Liudytojas A. M. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jo kaimynė A. S. užvertė melioracinį griovį, į kurį tekėdavo iš sklypų vanduo. Tą dieną jis paprašė kaimyno A. R. padėti iškasti griovį vandeniui nutekėti. Jie kartu dirbo su kaimynu A. R. jo sklype. Pamačiusi juos dirbančius, A. S. pakvietė savo sūnų, kuris atėjęs prie tvoros filmavo juos dirbančius. A. S. sūnui liepė trenkti jiems ir J. S. nubėgo. Atsinešė metalinį vamzdį ir trenkė juo dirbančiam A. R.. Šis nuo smūgio įvirto į vandenį. J. S., pasiėmęs kastuvą, bandė jam trenkti, jis nuo smūgio išsisuko ir įvirto į vandenį. Toje vietoje, kur vyko konfliktas, tvoros aukštis yra tik kokį 1 metrą. Jis rankoje jokio kūjo neturėjo, turėjo kastuvą, su kuriuo jis dirbo ir jis J. S. nemojavo, jam netrenkė. Konfliktas tarp jo ir kaimynės A. S. vyksta dėl žemės sklypų ribų bei vandens nutekėjimo.
Savo parodymus liudytojas A. M. patvirtino akistatos su kaltinamuoju J. S. ir liudytoja A. S. metu( 1t.; b.l.75-77; 170-171).
Liudytoja A. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad konflikto dieną pamatė, kaip kaimynas A. M. atsinešęs įrankius kartu su A. R. iš savo prūdo į jos sklypą kasė griovį nuotekoms tekėti. Jos sūnus atsinešęs telefoną, visą tą procesą filmavo. Sūnus rankoje turėjo tik telefoną ir jokio kito įrankio neturėjo. Jai atsibodus žiūrėti, nuėjo. Po to matė, kaip A. M. lipa iš kūdros, pila iš batų vandenį ir liepė žmonai kviesti policiją. A. R. visą laiką buvo sausais rūbais ir nueidinėjo iš tos vietos. Ji suprato, kad tarp jos sūnaus ir A. R. bei A. M. buvo susistumdymas.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir foto lentelių matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), rytinėje žemės sklypo dalyje yra tvenkinys. Žemės sklypas aptvertas metaline tvora ir sklypo rytinėje dalyje, kur ribojasi su kaimyniniu sklypu Nr. 4, yra ištrypta vieta, numestas metalinis apie 170 cm. ilgio strypas( 1t.;b.l.28-33).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas 155 cm. ilgio metalinis strypas ir nufotografuotas( 1t.;b.l.35-38).
Iš teismo specialisto išvados Nr. G 1812/2017(03) matyti, kad nukentėjusiajam A. R. yra padaryta ištisinės juostos formos poodinė kraujosrūva kairio peties užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimas gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku pailgu daiktu. A. R. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto( 1t.; b.l.95).
Liudytojas A. M. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu iš socialinių tinklų. Kaltinamasis J. S. pateikė CD laikmeną su vaizdo įrašu iš telefono, padaryto 2017-10-09, iš kurio matyti, kad yra filmuojama vieta prie tvenkinio ir žemės sklypus skiria tvora, už tvoros stovi nukentėjęs ir liudytojas( 1t.; b.l.42-49).
Kaltinamasis J. S. neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam A. R.. Kaltinamasis J. S. parodė, kad liudytojui A. M. pradėjus mojuoti kūju jam prie veido, jis pastūmė liudytoją A. M. ir šis griūdamas sugriebė šalia stovėjusį A. R., abu įvirto į vandenį, Griūdamas A. R. susižalojo pats su rankoje turėtais įrankiais. Tokius kaltinamojo J. S. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajam A. R., sužalojimas gavosi jam griūnant, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekimą išvengti atsakomybės. Nukentėjęs A. R. parodė, kad jis stovint nusisukus ir kasant griovį, iš nugaros gavo smūgį į petį ir nugriuvo į vandenį. Liudytojas A. M. parodė, kad kaltinamasis rankoje turėtu metaliniu strypu trenkė A. R. nukentėjusiajam ir šis nuo smūgio įvirto į vandenį. Kaltinamasis jam kastuvu norėjo suduoti, bet jis išvengė smūgio ir neišlaikęs pusiausvyros, įvirto į vandenį. Tokiais nukentėjusiojo ir liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, kurie yra logiški, nuoseklūs, jų parodymai atitinka byloje surinktus kitus įrodymus ir neprieštarauja jiems. Iš teismo specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis kietu buku pailgu daiktu į kairio peties užpakalinį paviršių. Iš liudytojo A. M. žemės sklypo, kuriame tuo metu dirbo nukentėjęs, paimtas metalinis strypas, turi tokias savybes. Teismo specialisto išvados patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kad kaltinamasis tyčia sudavė turėtu rankose metaliniu strypu A. R., kuris stovėjo nusisukęs nuo kaltinamojo ir taip sužalojo žmogų. Kaltinamojo aiškinimas, kad nukentėjęs pats susižalojo griūdamas rankose turėtais įrankiais, yra paneigtas byloje surinktais objektyviais įrodymais: specialisto išvada dėl sužalojimo įrankio ir padarymo mechanizmo. Liudytoja A. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jos sūnus įvykio metu niekam nesudavė ir nieko nemušė, jis tik filmavo kaimyno A. M. ir jam padėjusio A. R. veiksmus. Tokiais liudytojos parodymais nėra pagrindo besąlygiškai tikėti, nes liudytoja yra kaltinamojo motina, yra suinteresuota bylos baigtini ir tokie liudytojos parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams.
Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Tam, kad kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant nuteistajam skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį. Bylos duomenimis yra neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis J. S. sudavė metaliniu strypu vieną kartą nukentėjusiajam į kairio peties išorinę pusę ir taip mušdamas sužalojo žmogų.
Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį teisingai.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. S. padarė nesunkų nusikaltimą, ankščiau teistas, teistumas išnykęs, nedirba, todėl atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, nustatant šios bausmės rūšies, numatytos už šį nusikaltimą, dydį, artimą vidurkiui( BK 55 str.).
Byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo, padarytos gydant nukentėjusįjį. Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis savo veiksmais sužalojo žmogų ir ieškovas atlygino nukentėjusiojo gydymo išlaidas(CK 6.280 str., BPK 115 str.).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Nukentėjusysis prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant teisingą neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą. Darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, turintis įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad dėl tokių kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus. Dėl kūno sužalojimo nukentėjusysis privalėjo gydytis, taip neišvengiamai patirdamas kilusius nepatogumus, o padaryti sužalojimai turėjo reikšmės jo gyvenimo kokybei. Nukentėjusiajam A. R. buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, sužalotas privačioje valdoje be jokios priežasties. Kaltinamasis J. S. yra nedirbantis, jauno amžiaus, padarytas sužalojimas yra nežymus, pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, todėl atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, iš kaltinamojo J. S. priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo A. R. naudai.
Daiktai: metalinis strypas sunaikintinas, o CD laikmenos saugotinos prie bylos(BPK 94 str. 1 d. 4p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas
nusprendė:
J. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per visą bausmės laiką būti namuose nuo 21 val. vakaro iki 7 val. ryto, jeigu tai nėra susiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 48,61 Eur gydymo išlaidų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo A. R. ieškinį tenkinti ir priteisti iš kaltinamojo J. S., a.k(duomenys neskelbtini) 1000 Eur neturtinės žalos, nukentėjusiojo A. R., gim. naudai.
Daiktus: metalinį strypą sunaikinti, CD laikmenas saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.