Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas dvylika kartų, paskutinį kartą 2013 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams, o pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Sutinkamai su BK 63 straipsnio reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausme, paskirta 2013 m. sausio 17 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2013 m. kovo 19 d. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių, šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta ir perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje baudžiamoji byla, kurioje kaltinamasis R. Z. buvo kaltinamas tuo, kad jis, neteisėtai įgijo ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų platinti, o būtent: jis, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino), kurio masė yra 0,6415 g. ir kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė iki 2013 m. gegužės 30 d., kol ši visa narkotinė medžiaga Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių skg. 6, Vilniuje, per du kartus buvo rasta Laisvės vietų atėmimo ligoninės pareigūnų atliktų kratų metu 18.40 val., Vidaus ligų skyriaus pirmoje palatoje, lovoje, kurioje jis gulėjo ir 19.30 val. laikino sulaikymo patalpoje, tarp jo daiktų.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. Z. kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui.

BPK 254 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, jog byla perduodama prokurorui, jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą.

Taigi, šio įstatymo pagrindu baudžiamoji byla prokurorui perduodama esant dviem alternatyvioms sąlygoms:

kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, arikiteisminio tyrimo metu padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodytos konkrečios esminės faktinės aplinkybės, kvalifikuojančios kaltinamajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurios leistų aiškiai nustatyti baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir teisingai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo R. Z. nusikalstama veika, neteisėtai įgyjant ir laikant narkotinę medžiagą – heroiną (diacetilmorfino), kurio masė yra 0,6415 g., kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t.y. kaip neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Tačiau nustatant narkotinių medžiagų kiekį, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintomis rekomendacijomis Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, kuriose numatyta, kad nedideliu heroino (heroin) kiekiu yra laikomi ne daugiau kaip 0,02 g šios narkotinės medžiagos (Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams I sąrašas, 1961 m. Bendrosios konvencijos IV sąrašas).

2013 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktuose dviejuose folijos paketėliuose esantys milteliai yra heroino (diacetilmorfino) milteliai, kurių bendras svoris yra 3,8185 g, o juose yra 0,6415 g (16,8%) gryno heroino.

Taigi, akivaizdu, kad kaltinamojo R. Z. nusikalstama veika, neteisėtai įgyjant ir laikant narkotinę medžiagą – heroiną (diacetilmorfino), kurio masė yra 0,6415 g., negali būti kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, t.y. kaip neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kadangi gryno heroino kiekis žymiai viršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 nustatytą maksimalų heroino kiekį, kuris laikomas nedideliu kiekiu, o atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu prokuroras, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pateikė teismui prašymą pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 259 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, t.y. pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu (T.1., b.l. 9), 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu prokuroras nutraukė R. Z. atžvilgiu baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, nes, prokuroro nuomone, nebuvo padaryta ši nusikalstama veika, savo procesinį sprendimą motyvuodamas tuo, kad grynasis heroino kiekis – 0,6415 g. - pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 atitinka nedidelį šios narkotinės medžiagos kiekį, ir šis prokuroro nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą yra įsiteisėjęs. Taigi, prokuroras įsiteisėjusiu nutarimu nutraukė procesą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį kaltinamojo R. Z. atžvilgiu tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. V-239) ir dėl to paties dalyko (neteisėto disponavimo 0,6415 g grynojo heroino), kuriais remdamasis prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašo pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos kvalifikavimą į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Tiek nacionaliniai įstatymai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis, BK 2 straipsnio 6 dalis), tiek tarptautiniai įstatymai (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 50 straipsnis) draudžia tą patį asmenį už tą pačią nusikalstamą veiką du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn (non bis in idem principas).

Teismų praktikoje, aiškinant ir taikant teisės principą non bis in idem, laikomasi nuostatos, kad įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba teismo nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 212-216 straipsniai), baudžiamasis procesas laikomas baigtu ir naujas (pakartotinis) baudžiamasis procesas dėl tos pačios nusikalstamos veikos draudžiamas, nepriklausomai nuo anksčiau priimto procesinio sprendimo rūšies ar proceso nutraukimo pagrindo, tačiau šios principinės nuostatos nedraudžia atnaujinti bylos procesą pagal baudžiamojo proceso įstatymus tuo atveju, kai iškyla nauji ar naujai paaiškėję faktai, ar nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalga AB-33-1, žr. „Teismų praktika“ Nr. 33, 2010).

Prokuroras, priimdamas 2013-09-10 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. Z. atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, vadovavosi BPK 212 straipsnio 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 214 straipsniu bei nustatė, kad yra aplinkybė numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, daranti baudžiamąjį procesą negalimą, t.y. kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl kaltinamasis R. Z. gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik įstatymais nustatyta tvarka atnaujinus procesą ir tik tuo atveju, jeigu paaiškėja nauji faktai arba nustatomos esminės ankstesnio proceso klaidos, galėjusios turėti reikšmės bylos baigčiai. BPK 217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorui nutraukus ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujinamas tik prokuroro nutarimu, panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Kadangi įstatymai nesuteikia teisės teismui panaikinti įsiteisėjusį prokuroro nutarimą nutraukti procesą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį R. Z. atžvilgiu ir atnaujinti nutrauktą baudžiamąjį procesą, o neatnaujinus nutraukto proceso, teismas negali pakeisti nusikalstamos veikos kvalifikavimo teisme, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką dėl kurios baudžiamasis procesas yra nutrauktas, ir ši aplinkybė yra esminė, trukdanti šią baudžiamąją bylą nagrinėti teisme, baudžiamoji byla, kaltinant R. Z. nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, turi būti perduota prokurorui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi ir 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. Z. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, perduoti prokurorui.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams pašalinti, per kurį prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ir surašyti įstatymo reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.