Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2021-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-457-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-01
Bylos Nr.
A5.-457-834/2021
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00089-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. J.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-457-834/2021Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00089-2021-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Simonai Lošytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - A. J. (A. J.)

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovui,

teismo posėdyje naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM platformą) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie A. S. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-02-19 iki 2021-02-23, tuo pažeidė Darbo kodekso 42 str. 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas,

t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

A. J. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad į Lietuvą grįžo tikslu pradėti verslą, nusipirko uždarąją akcinę bendrovę ir užregistravo ją registre, tačiau verslas sustojo dėl įvesto karantino. 2021 m. kovo 6 d. bankas leido naudotis sąskaita. Apsilankymas Užimtumo tarnyboje jam paskirtas 23 dienai. Pripažįsta padaręs pažeidimą leisdamas dirbti mokiniui darbo vietoje. Pastebi, kad darbuotojas mokėsi dažytojo darbo ir turėjo neįgalumą (negirdi, nekalba). Jis manė, kad kol jį priims Sodra ir išsispręs klausimas dėl jo įdarbinimo jis gali kurį laiką mokytis dirbdamas pas jį.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą – Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismui elektroniniu paštu pateikė pranešimą, kuriuo pranešė, kad posėdyje nedalyvaus ir nesijungs prie nuotolinio teismo posėdžio.

A. J. teismo posėdžio metu nusižengimą pripažino ir paaiškino, kad nespėjo A. S. įdarbinti dėl karantino. Įsigijo uždarąja akcinę bendrovę, užregistravo ją, tačiau nespėjo perrašyti banko sąskaitos. Sąskaitos tvarkymas užtruko, tik kovo mėnesį gavo prieigą prie sąskaitos. Kreipėsi į Sodrą su darbo prašymu, kad jam leistų įdarbinti žmones, bet jam paaiškino, kad kol jis nesutvarkys banko sąskaitos, tol negalės įdarbinti, nes iš tos sąskaitos jis turi mokėti atlyginimą. A. S. dirbo pas jį nelegaliai, tai pripažįsta, tačiau jis yra kurčnebylys, pas jį mokinosi. Prašė, kad pats kreiptųsi į Sodrą, bet dėl karantino jo neužregistravo. Įmonė neturėjo sąskaitos. Nepranešė Sodrai, nes jam konsultantė paaiškino, kad kol įmonė neturi sąskaitos ir negali mokėti mokesčių valstybei, jis negali žmogaus įdarbinti. Jis leido dirbti ir supranta, kai tai jo kaltė. Apie mėnesį laiko vargo su banku, kol jį bankas priėmė. Vėliau važiavo į Sodrą. Jis 15 metų negyveno Lietuvoje. Grįžo į Lietuvą, atidarė UAB ir buvo paskelbtas karantinas. Jis yra kaltas. A. S. jau įdarbino. Darbo sutartį sudarė. Sutvarkė visus dokumentus. Dabar įmonė vykdo veiklą. Padarė išvadas ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veiklos kvalifikavimo

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė.

Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurios 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbus ir DK 32 straipsnis, kuriame reglamentuojama darbo sutarties sąvoka. Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui. Tuo tarpu darbo sutarties sudarymą reglamentuojantis DK 42 straipsnis, kurio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Teismų praktikoje konstatuota, jog siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. su administracinio nusižengimo protokole nustatytais faktais sutiko ir dėl pažeidimo gailisi, savo rašytiniame paaiškinime pateiktame Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui (b.l. 6) nurodė, kad 2021 m. sausio 15 d. kalbėjo su A. S. dėl darbo Įmonėje, norėjo pabandyti savaitę laiko, pažiūrėti kaip dirba. A. J. paaiškino, kad darbo sutarties sudaryti ir pasirašyti nespėjo. A. S. dirba nuo susitarimo 4 dienos, nuo 8.00 vai. iki 15.00 val. A. J. pažymėjo, kad nurodymus darbinius duoda jis ir jis yra Įmonės atsakingas asmuo, direktorius. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju A. J. nesilaikė, kuomet leido A. S. dirbti norėdamas pažiūrėti kaip dirba.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. J. prisipažinimo ir pateiktų tiek rašytinių paaiškinimų tiek ir parodymų duotų teismo posėdžio metu jo kaltę patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, nelegalaus darbo tyrimo aktas (b.l. 3-4), Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus tyrimo veiksmų protokolas (b.l. 5), A. S. paaiškinimas pateiktas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriui (b.l. 7) ir VSDF informacinės sistemos išrašas apie įmonę, iš kurio matosi, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ draustų darbuotojų 2021 m. vasario 25 dienai nėra (b.l. 8), Juridinių asmenų registro informacija, kurioje nurodyta, jog juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis vadovas yra A. J. (b. l. 11), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus (b.l. 9-10).

Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. J. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie A. S. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2021-02-19 iki 2021-02-23, tuo pažeidė Darbo kodekso 42 str. 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p. nuostatas.

Šie A. J. veiksmai atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir yra kvalifikuoti tinkamai.

Dėl nuobaudos individualizavimo

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), ir pavojingumą – nelegaliai įdarbintas vienas asmuo. Atsižvelgiama į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jo asmenybę, kuris yra uždarosios akcinės bendrovės vadovas, nusižengimą padarė neįvykdęs savo kaip darbdavio pareigų, anksčiau baustas administracine tvarka už kitus nusižengimus. Tačiau tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą. A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis kaltę pripažino ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą numatyta bauda nuo 1000 iki 5000 Eur. Įvertinęs šių aplinkybių visumą teismas skiria A. J. minimalią (1000 eurų), piniginę baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu,

nutarė:

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1000 (vieno tūkstančių) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė