- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-39-253/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Nijolė Griškevičienė
- Atsakovas
- A. P.
- Trečiasis asmuo
- N. Z., M. P.
- Ieškovas
- G. P.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-39-253/2010
75.4.3.; 75.6.2.;75.8.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. vasario 10 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Griškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. P. ir trečiojo asmens N. Z. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. P. ieškinį atsakovei A. P., tretiesiems asmenims M. P., N. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir turto padalijimo bei pagal atsakovės A. P. priešieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir kompensacijos už sumokėtą skolą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalyti santuokos metu įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisiant jam 45/100 dalis buto, o atsakovei 55/100 dalis buto, nustatyti naudojimosi butu tvarką, jam priteisti santuokos metu įgytus automobilius bei 10 862,89 Lt kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nes tai jos tėvo butas. Taip pat prašė padalyti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti jos nurodytą naudojimosi butu tvarką bei priteisti iš ieškovo kompensaciją už sumokėtą skolą kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 31 d. sprendimu (t. 3, b. l. 127–130) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuoka sudaryta 1982-01-16, tačiau šalys nuo 2004 m. gyvena atskirai ir konstatavo, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo neįrodė. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Teismas padalijo santuokos metu įgytą turtą: padalijo butą, ieškovui nuosavybės teise priteisė 45/100 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovei – 55/100 dalis to paties buto bei nustatė naudojimosi šiuo butu tvarką. Priteisė ieškovui santuokos metu įgytus du automobilius (5000 Lt vertės Mercedes Benz ir 500 Lt vertės Mazda 626). Priteisė iš atsakovės A. P. ieškovui 3 000 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog santuokos metu šalys įsigijo nurodytą dalintiną turtą. Ginčo butas buvo įgytas privatizavimo metu, jo įgijimui buvo panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos, todėl nėra pagrindo šį butą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe. Nurodė, jog ta aplinkybė, jog pirmasis ginčo buto nuomininkas buvo atsakovės tėvas ir tai, kad šiame bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę tretieji asmenys M. P. ir N. Z., nepakeičia šio turto kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso. Kadangi buto padalyti lygiomis dalimis neįmanoma, teismas ieškovui priteisė 45/100 dalis, atsakovei – 55/100 dalis buto ir nustatė, jog atsakovė privalo ieškovui išmokėti 13 612,89 Lt kompensaciją. Nesant ginčo dėl automobilių priteisimo, abi santuokos metu įgytos transporto priemonės buvo priteistos ieškovui, atsakovei priteisiant 2 750 Lt piniginę kompensaciją už ieškovui atitekusį šį turtą natūra. Santuokos metu iš AB Sampo banko buvo paimtas 10 000 Lt kreditas, iš AB SNORO banko – 5 000 Lt kreditas. Teismas konstatavo, jog kreditai buvo paimti su ieškovo žinia ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti. Todėl tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dalį ir iš ieškovo atsakovei priteisė ½ prievolės dalį, įvykdytą vienos atsakovės abiem kreditoriams, t. y. 7 029,89 Lt. Sudarius santuokos metu įgyto ir dalijamo turto balansą, atsižvelgus į turto padalijimo būdus, kiekvienam sutuoktiniui tenkančias piniginių kompensacijų dalis, įskaičius visas pinigines sumas, vadovaujantis protingumo ir lygiateisiškumo principais, iš atsakovės A. P. priteisė ieškovui 3 000 Lt kompensaciją už tenkančią didesnę turto dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik kitam teisėjui (t. 4, b. l. 2–11). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant jos atstovui advokatui V. Gecui, todėl buvo suvaržytos jos teisės turėti atstovą.
Šalies argumentai
2. Teismas netinkamai įvertino įrodymus ir nustatė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepagrįstai teismas nurodė, jog ji turėjo pateikti priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Bet ji pateikė priešieškinį dėl gyvenimo skyriumi, t. y. ji tinkamai prieštaravo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau teismas be pagrindo atsisakė šį priešieškinį priimti.
3. Teismas netinkamai įvertino ieškovo išėjimą iš šeimos, t. y. būtent ieškovas paliko šeimą 2004 m., dėl to jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra.
4. Teismas netinkamai išnagrinėjo priešieškinį dėl reikalavimo pripažinti butą jos asmenine nuosavybe, neatsižvelgė į tai, kad butas buvo jos mirusio tėvo, o ieškovas nebuvo jos tėvo šeimos narys, todėl jis neturėjo teisės į ginčo buto privatizavimą Vienkartinių išmokų panaudojimas privatizuojant butą nesukūrė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės.
5. Teismas be teisėto pagrindo nesprendė klausimo dėl jos priešieškinio reikalavimo dalies pripažinti, kad po tėvo P. Z. mirties1990-11-02 ji pagal Butų privatizavimo įstatymą ir pagal 1992-07-16 sutartį privatizavo tėvo butą kaip nuomininko P. Z. šeimos narys.
6. Teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje privalėjo atspindėti jos priešieškinio reikalavimo patenkinimo dalį pagal kiekvieną reikalavimą, o įskaitymas šiuo atveju negalimas, nes tai nėra vienarūšiai reikalavimai. Toks sprendimo trūkumas vertintinas kaip absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas neišsprendė jos priešieškinio visų reikalavimų.
7. Teismas nepagrįstai iš bylos nagrinėjimo pašalino trečiuosius asmenis – kredito įstaigas, kurių įtraukimas į bylą buvo jos teisė, ir teismas savo iniciatyva negalėjo jų pašalinti iš proceso.
8. Teismas buvo pripažinęs trečiųjų asmenų – M. P. ir N. Z. – dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, tačiau bylą išnagrinėjo jiems nedalyvaujant. Tokiu būdu teismo sprendimas konkrečiai palietė šių asmenų teises ir pareigas, kadangi teismas netenkino jos ieškinio dalies dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo.
9. Teismas netinkamai nustatė ginčo buto vertę, kadangi visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto kainos 2008–2009 m. žymiai sumažėjo. Todėl teismas netinkamai išsprendė ir kompensacijos už buto dalį ieškovui priteisimo klausimą.
10. Nors priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi butu tvarką, tačiau dėl šio jos reikalavimo teismas nepriėmė jokio sprendimo, nors 2009-03-31 sprendimo rezoliucinėje dalyje ir buvo nurodyta, kad ši priešieškinio dalis atmetama. Teismas tokio sprendimo nemotyvavo. Mano, jog tretieji asmenys – M. P. ir N. Z. – turi teisę gyventi ginčo bute iki gyvos galvos, kadangi buto privatizavimo metu jie gyveno, o N. Z. pasirašė susitarimą dėl buto privatizavimo atsakovės vardu.
Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo N. Z. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės A. P. priešieškinis dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, sprendimo dalį, kuria butas buvo pripažintas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik kitam teisėjui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Sprendimas pažeidė jos teisę gyventi ir naudotis ginčo butu, kurio privatizavimo procese ji dalyvavo, todėl turi teisę iki gyvos galvos naudotis ginčo butu bendrai su A. P. pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo A. P. priešieškinį dėl buto pripažinimo atsakovės asmenine nuosavybe. Šis butas buvo suteiktas jos ir atsakovės tėvui P. Z. Kadangi pagal Butų privatizavimo įstatymą ji dalyvavo buto privatizavime ir parašė 1992-01-11 susitarimą su seserimi A. P. ir jos sutuoktiniu G. P., kad butas bus privatizuojamas A. P. vardu, todėl pagal šio įstatymo 12 str. ji turi teisę šiame bute gyventi iki gyvos galvos.
2. Teismas bylą išnagrinėjo jai apie teismo 2009-03-17 posėdį nežinant, todėl buvo pažeista jos teisė dalyvauti teismo procese, pareikšti savo nuomonę ir teikti įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Atsakovė A. P. nepagrįstai nurodo, kad teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant jos advokatui, todėl buvo pažeistos jos teisės turėti atstovą – į 2009-02-18 teismo parengiamąjį posėdį šalių atstovai advokatai neatvyko, šalys norėjo, kad jie dalyvautų bylos nagrinėjime, todėl teismas posėdį atidėjo, tačiau ir apie 2009-03-17 posėdį informuotas atsakovės atstovas advokatas į jį neatvyko ir teismo apie neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis neinformavo (t. 3, b. l. 111–116, 118). Tretiesiems asmenims M. P. ir N. Z. apie 2009-03-17 teismo posėdžio laiką ir vietą taip pat buvo pranešta tinkamai (t. 3, b. l. 122). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ilgą bylos nagrinėjimą ir siekdamas užtikrinti proceso operatyvumą nusprendęs nagrinėti bylą nagrinėjant nedalyvaujant atsakovės atstovui advokatui bei tretiesiems asmenims, turėjo teisę nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant ir civilinio proceso normų nepažeidė (CPK 7 str. 1 d., 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).
Atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra – kaltas ieškovas, nes 2004 m. paliko šeimą, be to, buvo jai neištikimas. Byloje be atsakovės paaiškinimų, jokių kitų duomenų, patvirtinančių ieškovo neištikimybę, nėra, todėl ši aplinkybė laikytina neįrodyta (CPK 178 str.). Bylos duomenimis, šalys negyvena kartu nuo 2004 m. dėl nuolatinių tarpusavio konfliktų ir ieškovo išėjimas iš namų buvo šių nesutarimų pasekmė. Šalys nurodė, kad atsakovas buvo linkęs nesaikingai vartoti alkoholį, o atsakovė turi sugyventinį – ieškovo teigimu, su kitu vyru atsakovė gyvena nuo 2004 m. Atsižvelgus į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi šalys netinkamai vykdė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 str. 2 ir 3 d., 3.61 str. 2 d.).
Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos priešieškinius dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, jog ji privatizavo tėvo butą kaip nuomininko P. Z. šeimos narys, ir separacijos nustatymo – tačiau šie klausimai išspręsti atitinkamai 2007-12-06 ir 2008-10-30 teismo nutartimis (t. 1, b. l. 158–159, t. 3, b. l. 78). Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija 2009-07-22 nutartyje nurodė, kad teismui, nagrinėjančiam bylą apeliacine tvarka, įstatymas nesuteikia teisės keisti ar naikinti įsiteisėjusių pirmosios instancijos nutarčių (t. 4, b. l. 63–64).
Apeliantė A. P. teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, nes atsakovas nebuvo jos tėvo šeimos narys ir neturėjo teisės į buto privatizavimą. Bylos duomenimis, ginčo butas 1992-07-16 įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre atsakovės A. P. vardu (t. 1, b. l. 16–17). Iki 2001-06-31 galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. Kadangi ginčo butas įgytas santuokos metu, be to, buto privatizavimui buvo panaudotos abiejų šalių pajamos, investiciniai čekiai ir santaupos, jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovui ir atsakovei. Prieš tai bute gyvenęs ieškovės tėvas buvo buto nuomininkas, tretieji asmenys M. P. ir N. Z. ginčo bute yra deklaravę gyvenamąsias vietas, tačiau tai nėra nuosavybės teisės ar kitų daiktinių teisių į ginčo butą atsiradimo pagrindai (CK 4.47 str.). Nuosavybės objekto dalys ir jų naudojimosi tvarka yra nustatomos tik daikto savininkams, todėl su apeliančių nurodytais asmenimis – ieškovės tėvu P. Z. bei trečiaisiais asmenimis M. P. ir N. Z. – susiję apeliacinio skundo argumentai neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant ginčo buto padalijimo ir jo savininkų – ieškovo G. P. ir atsakovės A. P. – nuosavybės teisės dalių bei naudojimosi jomis tvarkos nustatymo klausimus (CK 4.72 str., 4.81 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas padalijo dviejų kambarių ginčo butą ir ieškovui priteisė 45/100 buto dalis, atsakovei 55/100 buto dalis bei nustatė naudojimosi butu tvarką – ieškovui paskyrė naudotis priteistu mažesniu kambariu, atsakovei – didesniu, kitomis patalpomis paskyrė naudotis bendrai. Atsakovė nenurodė teisinių argumentų, kodėl tokia naudojimosi butu tvarka yra netinkama ir kokiu būdu pažeidžia jos interesus (CPK 178 str.).
Atsakovė A. P. apeliaciniame skunde teigia, kad netinkamai nustatyta nekilnojamojo turto vertė bei kompensacijos ieškovui už atsakovei tenkančią didesnę buto dalį dydis, todėl ji kreipėsi dėl naujo nekilnojamojo turto įvertinimo. Apeliantė nurodo, kad 2008-11-05 UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo ataskaitą gavo tik 2009-04-22 ir tą patvirtina tos dienos UAB „Ober-Haus“ pinigų priėmimo kvitas – tačiau iš šio kvito neaišku, už kokias būtent paslaugas šiai įmonei sumokėjo atsakovė (t. 4, b. l. 11). 2008-11-05 ginčo buto 207 000 Lt vertės nustatymo ataskaita buvo surašyta 2008-11-19 ir atsakovė turėjo galimybę ją atsiimti nuo 2008-11-20 bei pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tačiau atsakovė 20008-11-05 turto vertinimo ataskaitą pateikė teismui tik 2009-04-24 kartu su apeliaciniu skundu. 2009-03-17 pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad įrodymų apie ginčo buto vertę ji neturi ir teismui jokių prašymų, susijusių su byloje esančių įrodymų papildymu, nepareiškė (CPK 251 str., t. 3, b. l. 124–125). Dalyvaujantys byloje asmenys turi sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į procesą eigą, pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad su apeliaciniu skundu atsakovės pateiktas naujas ginčo buto turto vertės įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, todėl atsisako jį priimti (CPK 314 str.).
Apeliantės A. P. argumentai, kad teismas negalėjo įskaityti priešpriešinių jos ir ieškovo reikalavimų, nes jie nėra vienarūšiai, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, padalijęs santuokoje įgytą turtą ir nustatęs vienos šalies mokėtinus piniginių kompensacijų kitai šaliai dydžius, turėjo pagrindą juos įskaityti, nes priešpriešiniai reikalavimai yra piniginiai, t. y. vienarūšiai (CK 6.130 str. 1 d.). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas protokoline nutartimi nepagrįstai iš bylos nagrinėjimo pašalino trečiuosius asmenis – kreditorius, su kuriais buvo atsiskaityta, ir kuriems šalys neturėjo jokių įsipareigojimų bylos nagrinėjimo metu – neturi pagrindo, nes nagrinėjamos bylos baigtis nesukels tokiems asmenims jokių teisinių pasekmių, be to, protokolinės nutartys yra neskundžiamos (CPK 37 str. 1 d., 290 str. 2 d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta, ir remiantis apeliančių A. P. ir N. Z. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo buvo išspręsti visi šalių pareikšti reikalavimai, nėra teisinio pagrindo (CPK 320 str. 2 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.