Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-925-72/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-09
Bylos Nr.
1S-925-72/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Zdanavičius
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Teisėjas Arūnas Nevardauskis Nr. 1S-925-72/2010
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.12.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gruodžio 9 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. K. skundą dėl 2010-11-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2010 m. lapkričio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas G. K. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Skundžiama 2010-11-18 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros 2010 m. spalio 21 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu be nukentėjusiosios parodymų nėra jokių kitų konkrečių duomenų, patvirtinančių galimą narkotinių medžiagų įgijimo bei laikymo faktą, todėl ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 259 str., BK 260 str., padarymo nebuvo pradėtas pagrįstai. Be to, skunde nurodomų aplinkybių nėra galimybės patikrinti kitomis priemonėmis, o pagal teismų praktiką, tik kaltinamojo prisipažinimas nėra pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes sprendimą dėl to, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, priima teismas tik po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėja visas bylos aplinkybes. Neradus narkotinių medžiagų bei gavus išvadą, kad nukentėjusiosios šlapime nerasta narkotinių medžiagų ir nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios vertimosi prostituciją fakto, pagrįstai nebuvo sprendžiamas ir administracinės atsakomybės klausimas. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdžiai matyti, kad šiuo atveju nėra padaryta ir nusikalstama veika, numatyta LR BK 237 str., BK 238 str., BK 233 str., BK 228 str., BK 229 str., taip pat ir jokia kita nusikalstama veika, todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtas pagrįstai.

Šalies argumentai

Skundu G. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartį. Nurodo, kad teisėjas, nutartyje nepagrįstai nurodo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros 2010-11-18 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra dėl vertimosi prostitucija ir disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Taip pat teismas nutartyje nepagrįstai nurodo, kad jo teiginiai yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir, kad nepateikė jokių pareiškime nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teigia, kad jis 2010-10-17 pareiškime prokuratūrai kaip tik nurodė duomenis, iš kurių akivaizdžiai matyti tyrėjos G. G. ir prokuroro E. B. veiksmuose esant nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str., BK 237 str., BK 238 str., BK 229 str. požymių. Mano, kad pagal jo nurodytus faktus prokuroras M. R. turėjo kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų atliktas tarnybinis patikrinimas, o teisėjas, gavęs jo skundą, turėjo patikrinti jame nurodytus faktus, nustatyti prokuroro M. R. pažeidimus, šališkumą, vengimą atlikti jam pavestas tarnybines pareigas bei dangstimą savo pavaldinio E. B. bei tyrėjos G. G.. Tuo tarpu teisėjas, nutartyje apie tai nieko nepasisakęs, taip nuslėpė jo skunde nurodytus faktus. Nesutinka su tuo, kad jis turi surinkti bei pateikti duomenis, patvirtinančius prokuroro ir tyrėjos veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių. Teigia, kad įrodymai yra renkami ikiteisminiame tyrime tyrėjų ir prokurorų, o juos vertina teismas. Mano, kad ir prokuroras M. R., netirdamas jo pareiškime nurodytų faktų, nuslėpdamas duomenis bei neatlikdamas tyrėjos ir prokuroro tarnybinių pareigų patikrinimą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 237 str., BK 238 str. ir BK 228 str. O teisėjas, slėpdamas bei dangstydamas prokuroro M. R. neteisėtus veiksmus, tikisi, kad kai prokuratūra gaus pranešimą apie jo daromas nusikalstamas veikas, jas taip pat dangstys.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą teismo nutartį bei prokuroro nutarimą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-08 nutartis ir Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. 2010-10-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų. Tiek prokuroro nutarime, tiek ir skundžiamoje teismo nutartyje aiškiai ir suprantamai išdėstyti ikiteisminio tyrimo nepradėjimo argumentai, su kuriais visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

BPK 166 str. 1 d. 1 p. numatytos dvi ikiteisminio tyrimo pradėjimo vados – tai skundo, pareiškimo ar pranešimo apie nusikalstamą veiką gavimas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 168 str. 1 d. numato dvi išimtis – prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik esant vienai iš dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sąlygų – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo nėra galimybės patikimai nuspręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta, ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija. Tačiau pažymėtina, kad proceso pradėjimas nesant tam pagrindo galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių varžymas. Todėl jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Nagrinėjamu atveju 2010-10-21 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors G. K. ir teigia, kad tyrėja G. G. ir prokuroras E. B., nepradėdami ikiteisminio tyrimo I. K. atžvilgiu dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei vertimosi prostitucija, neatliko savo tarnybinių pareigų, o pagal jo skundą prokuroras M. R. nenustatydamas prokuroro E. B. ir tyrėjos G. G. veiksmuose esant kokios nors tai nusikalstamos veikos požymių, tokiu būdu juos dangstė ir tuo pats neatliko jam pavestų tarnybinių pareigų, tačiau teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomų asmenų veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių, pateiktoje medžiagoje nėra. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pagal I. K. pareiškimą Panevėžio apskrities VPK ONTB buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 50-1-0694-08, kurioje G. K. buvo įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 138 str. 1 d., BK 146 str. 2 d., BK 150 str. 1 d., BK 178 str. 2 d. padarymu. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą Panevėžio miesto apylinkės teisme, 2009-11-23 G. K. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris dar nėra įsiteisėjęs, nes byla pagal G. K. apeliacinį skundą, nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiąją buvo pripažinta I. K.. 2010-10-19 prokuratūroje gautas G. K. pareiškimas, kuriuo jis prašė nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis bei vertimosi prostitucija. G. K. manymu, ikiteisminio tyrimo metu pačiai nukentėjusiajai pripažinus vartojus narkotines medžiagas bei užsiėmus prostitucija, bei esant kitų tai patvirtinančių įrodymų, jos atžvilgiu taip pat turėjo būti atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio nei ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja G. G., nei bylos tyrimą kontroliavęs prokuroras E. B., neatliko. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu įtarti buvus nusikalstamą veiką bei konkretų asmenį, jog jis šią veiką padarė, spręsti apie duomenų pakankamumą priimant sprendimą įteikti asmeniui pranešimą apie įtarimą (LR BPK 187 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas ONKTS vyriausiasis prokuroras M. R., nenustatęs jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių I. K. galimą narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo faktą, taip pat nenustatęs tyrėjos ir prokuroro veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių, pagal G. K. pareiškimą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Prokuroras M. R. nutarime aiškiai ir suprantamai išdėstė išsamius ikiteisminio tyrimo nepradėjimo motyvus. Ikiteisminio tyrimo teisėjas iš esmės apsiribojo pritarimu prokuroro sprendimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti prokuroro ir teismo padarytų išvadų, su jomis visiškai sutinka. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji I. K. iš tiesų ikiteisminio tyrimo metu nurodė vartojusi narkotines medžiagas bei užsiimdavusi prostitucija. Tačiau apklausoje ji nurodė, kad įvykio dieną galimai narkotines medžiagas pirko G. K., kuris taip pat jai davė ir galimai raminančius vaistus. Ikiteisminio tyrimo metu pas I. K. narkotinių medžiagų nerasta, jų nerasta ir jos šlapime. Be I. K. apklausoje nurodytų aplinkybių, kad ji vartojo narkotines medžiagas ir vertėsi prostitucija, jokių kitų konkrečių duomenų, iš kurių būtų galima matyti kada, kas, kur įgijo ar pardavė, ar laikė, ar tai buvo narkotinės medžiagos, koks jų kiekis ir ar iš viso buvo koks nors konkretus nusikalstamos veikos ar kokios kitokios teisės pažeidimo faktas, nenustatyta. Todėl be nukentėjusiosios parodymų, nesant jokių konkrečių duomenų, patvirtinančių galimą narkotinių medžiagų įgijimo bei laikymo faktą, o šių duomenų nesant galimybės patikrinti kitomis priemonėmis, pagrįstai buvo atsisakyta nepradėti ikiteisminį tyrimą. Sutiktina ir su teismo išvada, kad vien tik kaltinamojo prisipažinimas nėra pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, nes sprendimą dėl to, ar asmuo padarė nusikalstamą veiką, priima teismas tik po to, kai išsamiai ir nešališkai išnagrinėja visas bylos aplinkybes. Po šio sprendimo priėmimo, ne tik tyrėja bei prokuroras, pasak G. K., nepagrįstai nepradėję nukentėjusiosios I. K. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo, bet ir prokuroras M. R., nenustatęs tyrėjos ir prokuroro veiksmuose jokios nusikalstamos veikos požymių, tapo G. K. nepasitenkinimo objektu. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavusiam prokurorui nenustačius pagrindo nukentėjusiosios atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą, o prokurorui įstatymų nustatyta tvarka tyrėjos bei prokuroro atžvilgiu nepradėjus ikiteisminio tyrimo, nepasitenkinimas tokius sprendimus priėmusiais subjektais, nesudaro pagrindo konstatuoti pastarųjų asmenų veiksmuose esant kokios nors nusikalstamos veikos sudėties buvimą. G. K. nepateikė jokių duomenų, duodančių pagrindą manyti apie jo nurodomus skunde minimų asmenų įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Prokurorų, taip pat ir teisėjo sprendimų, kurie netenkina pareiškėjo interesų, priėmimas nėra pagrindas konstatuoti pastarųjų veiksmų neteisėtumą, o vien formalūs ir jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsti teiginiai apie tariamai nusikalstamus veiksmus nėra vada ikiteisminio tyrimo pradėjimui. Atsižvelgdamas į teismui pateiktos medžiagos duomenis teismas daro išvadą, kad turimi duomenys nesuteikia jokio pagrindo manyti tyrėjos G. G., prokuroro E. B. bei prokuroro M. R. veiksmuose esant kokių nors nusikalstamų veikų požymių, todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl G. K. skunduose nurodomų aplinkybių nepradėtas pagrįstai.

Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. 2010-10-21 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Atmesti G. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-18 nutartį, kuria atmestas G. K. skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKTS vyriausiojo prokuroro M. R. 2010-10-21 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Tomas Zdanavičius