Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 2 d. padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Č. 2017 m. birželio 15 d., apie 19.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 2, 22 promilės alkoholio) sukėlė konfliktą, kurio metu kartu gyvenančiai nėščiai sugyventinei L. R. vieną kartą kumščiu trenkė į kairį skruostą, nukentėjusiajai nusisukus, koja vieną kartą spyrė jai į nugarą, ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu S. Č. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad gyvena, kartu su sugyventine L. R. ir jos dukra. Butas yra nuomojamas. L. R. laukiasi, antras mėnuo. 2017-06-15 gėrė vienas namuose, išgėrė alaus, apie 5 litrus. Lina grįžo apie 18.00 val., po darbo. Ko susiginčijo, net nežino, konfliktas kilo žodis po žodžio. Jiems būnant kambaryje, kiek pamena, jis trenkė vieną kartą sugyventinei į veidą, už ką, paaiškinti negali, buvo girtas. Dėl spyrio sugyventinei į nugarą, to nepamena, gal ir galėjo tai būti, dėl tuo metu buvusio girtumo to paaiškinti negali. Buvo tikrai girtas. Labai gailisi dėl to, ką padarė, daugiau tai nepasikartos, nes nebegers. Anksčiau gydėsi priklausomybės ligų centre nuo alkoholizmo, prieš maždaug 4 metus dalyvavo Minesotos programoje. Psichiatrijos ligoninėse nėra gydytas ( b.l. 24).

Nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2017-06-15, apie 18.30 val., grįžo namo pažymoje nurodytu adresu, namuose buvo neblaivus sugyventinis S. Č.,., kuris, jai tik grįžus, pradėjo prie jos kabinėtis, varė iš namų, sakė susirinkti daiktus ir eiti iš ten. Jam ji atsakė, kur ji eis nėščia ir su vaiku, prašė duoti laiko susirasti kitą gyvenamąją vietą. Jiems pasiginčijus, vyras išėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės, vėl pradėjo prie jos kabinėtis bei vėl varė iš namų, grasino, kad numes nuo laiptų, jeigu ji nepasidarys aborto. Besiginčijant su S. C., jis dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairės pusės skruostą. Ji tuo metu buvo virtuvės patalpoje, pasisuko nugara į jį, ir jis tuo momentu koja spyrė jai į nugarą. Jeigu ji nebūtų pasisukusi, jis būtų pataikęs jai į pilvą. Jai sukeltas fizinis skausmas. Po jo spyrio L. R. išbėgo iš kambario į koridorių ir nubėgo pas kaimynus kviesti policijos. Namuose buvusi jos dukra A. K., gim. 2012 m., pačio įvykio nematė bei negirdėjo, nes gulėjo lovoje ir žaidė su telefonu, o ausyse buvo ausinukai. Konfliktas su sugyventiniu tęsiasi jau keletą dienų, jis neduoda ramybės, neleidžia jai miegoti, liepia su juo sėdėti naktimis ir žiūrėti, kaip jis geria. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą. Nuo kūno tyrimo atsisako (b.l. 10, 12).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. birželio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad buvo gautas iškvietimas, kad sugyventinis smurtauja prieš savo sugyventinę (b.l. 4-5).

Alkotesterio rodmenyse S. Č. organizme užfiksuota 2.22 promilės (b.l. 37).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje pagrįstai įrodyta, kad S. Č. savo neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai L. R. fizinį skausmą, t.y. jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 2 d.

Dėl S. Č. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę S. Č. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, padarytas nesunkus nusikaltimas, bet artimo asmens sugyventinės atžvilgiu. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes – neteistas, dirbantis, administracine tvarka baustas (b.l. 38), teismas sprendžia, kad LR BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymų sankcijose numatytą alternatyvią bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 str. (1) paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) – paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas dėl išlaidų priteisimo už advokato A. G. teiktą antrinę teisinę pagalbą S. Č.. Nors nuo 2014 m. sausio 01 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Be to pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos A. T. 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Iš teismui pateikto matyti, kad advokatas dalyvavo tik viename posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium klausimą, kur advokato buvimas privalomas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. ir nuteisti 1 (vieneriems) metams laisvės apribojimo.

Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę bausmę - 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo.

Į. S. Čiplį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Uždrausti S. Č. bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti alkoholį.

P. S. Čipliui baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.