Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. L. ieškinį atsakovui M. Z. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė M. L. ieškinio reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad šiuo metu nedirba, registruojasi Darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimo išmoką, taip pat išmoką už neįgalų vaiką, gyvena su savo tėvais. Tokiu būdu, ieškovė neįgalaus sūnaus pinigus panaudoja ir dukters E. L. poreikiams tenkinti. Kol atsakovas gyveno su ieškove, duodavo pinigų, kai išsiskyrė, jokių pinigų nemokėjo. Atsakovas vaiko tėvu nebuvo įrašytas, kadangi jis tuo metu dar buvo santuokoje su kita moterimi. Duktė E. L. lanko darželį. Per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga apie 500 Eur. Šiuo metu vaiką išlaikyti padeda ieškovės tėvai.

Teismo posėdžio metu ieškovės M. L. atstovė advokatė Galina Morozova papildomai paaiškino, kad ieškovės prašoma 200 Eur išlaikymo suma yra savaime aiški, jos net nereikia įrodinėti. Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė dukrą išlaiko, nors niekas jos neklausia, ar ji gali ją išlaikyti. Kadangi atsakovas moka išlaikymą kitam vaikų po 200 Eur per mėnesį, tai ir duktė (duomenys neskelbtini) turėtų gauti tokio pat dydžio išlaikymą, ir ši aplinkybė negali būti priežastis mažinti išlaikymo dydį dukrai (duomenys neskelbtini). Ar tėvų galimybės teikti materialinį išlaikymą lygios, atsižvelgtina, kad vaikas gyvena su mama, kuri materialiai visą laiką išlaiko vaiką, visas mamos gyvenimas yra su vaiku, kai tuo tarpu tėvas kasdieninių rūpesčių nepatiria. Mano, kad ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovas M. Z. paaiškino, kad jis neturi jokios galimybės mokėti didesnį išlaikymą nei po 100 Eur į mėnesį, kadangi moka išlaikymą kitam vaikui, be to, moka paskolą 89 Eur, kurią ėmė automobiliui įsigyti. Į darbą vyksta iš Šilutės rajono į Palangą, tam irgi reikia papildomų lėšų, gyvena su tėvais. Dėl vaiko gyvenamosios vietos su mama neprieštarauja, tik prašo leisti matytis su dukra. Tėvystę pripažįsta.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Vaidilutė Stalmokienė nurodė, kad atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, tikslinga būtų mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymą iki 150 Eur, kadangi tikėtina, kad tėvas galės ir sugebės teikti tokį išlaikymą, tokia suma atitiktų ir vaiko interesus, minimalius poreikius. Taip pat turėtų būti mažintina ir įsiskolinimo suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį nuo 2014 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. liepos mėn. 2015 m. rugsėjo 4 d. gimė dukra E. L.. Atsakovas, nors savo tėvystės oficialiai neįregistravo, pripažįsta, kad yra dukros E. L. tėvas ir iki tol, kol gyveno kartu su ieškove, rūpinosi dukra, dalyvavo jos auklėjime ir išlaikyme. Šalys jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė taip pat augina neįgalų sūnų D. L., gim. (duomenys neskelbtini). Socialinės paramos skyriaus pažyma nustatyta, kad ieškovės pajamos kas mėnesį sudaro: išmoka vaikui – 60,04 Eur, šalpos neįgalumo pensija – 260 Eur, priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija – 112 Eur, iš viso per mėnesį 432,04 Eur. Šios išmokos mokamos ieškovės neįgaliam sūnui D. L.. Ieškovė registruojasi darbo biržoje, jai mokama nedarbo draudimo išmoka, kuri už 2018 m. vasario mėn. sudarė 284,35 Eur. Atsakovas dirba paramediku VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotyje, jo atlyginimas per mėnesį sudaro apie 520 Eur. Byloje taip pat pateikti antstolio patvarkymai, kurie patvirtina, kad iš atsakovo vykdomas išieškojimai dėl 6218,65 skolos ir išlaikymo ir kitų periodinių išmokų – 2090,03 Eur ir 200 Eur per mėnesį fiksuotas mokėjimas nuo 2017 m. gegužės 18 d. išieškotojos I. Z. naudai.

Dėl šalies pakeitimo

Nuo 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2017 m. rugsėjo 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Įstatymo pagrindu visas teises ir pareigas, vykdant vaiko teisių apsaugą savivaldybių teritorijose, iš savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugo skyrių perėmė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (juridinio asmens pertvarkymas), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, remiantis CPK 48 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pakeistinas jos teisių ir pareigų perėmėja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pažymėtina, kad teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).

Dėl tėvystės nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.147 straipsnis).

Ieškovė prašo teismo pripažinti, kad nepilnametės dukters E. L. tėvas yra atsakovas M. Z.. Byloje nustatyta, kad nepilnametės E. L. gimimo liudijime tėvas neįrašytas, mama nurodyta – ieškovė M. L..

Lietuvos Respublikos CK 3.161 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, tokiu būdu užtikrinama vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis). CK trečiosios knygos X skyriaus trečiame skirsnyje reglamentuotos tėvystės nustatymo sąlygos ir pagrindai. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės.

Byloje neatliekant DNR ekspertizės tyrimo tėvystei nustatyti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę, t. y. bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę. Šioje byloje ginčo dėl tėvystės nėra, atsakovas ieškinio dalį dėl tėvystės nustatymo pripažįsta. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad kol ieškovė leido, su dukra bendravo, pasiimti dukters ieškovė neleidžia, dėl šių aplinkybės nebemokėjo išlaikymo dukrai. Šie atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad minimalų ryšį jis su vaiku palaiko, bendrauja. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės, atsakovo paaiškinimais, kad ieškovei gyvenant nesusituokus su atsakovu M. Z. gimė dukra E. L.. Atsakovas pripažino faktą, kad gyveno šeimyninį gyvenimą su ieškove, byloje nėra kitų įrodymų, patikimai paneigiančių jo tėvystę. Iš esamų įrodymų labiau tikėtina, kad vaiko tėvas yra atsakovas, nei tai, kad jis nėra vaiko tėvas. Ne kiekvieno vaiko gimimas yra sietinas su ilgalaikiais jo tėvų santykiais. Tokių santykių nebuvimas negali būti pakankamas įrodymas tėvystei paneigti. Teismui, įvertinus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, vadovaujantis CK 3.148 straipsnio 1 dalimi, atsakovas M. Z. nustatytinas nepilnametės E. L. tėvu. (CPK 387, 388, 389, 392 straipsniai, CK 3.146, 3.147, 3.148 straipsniai).

Atsakovui išaiškinta, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukros E. L. gyvenamąją vietą su ieškove M. L., kuri nurodo, jog ji gali tinkamai ir gerai pasirūpinti vaiku, iki šiol nepilnametė dukra visą laiką gyveno su motina, atsakovas M. Z. su šiuo ieškinio reikalavimu sutinka, jam neprieštarauja. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams (poilsiui, ugdymuisi, žaidimams ir kt.) patenkinti. Byloje nustatyta, kad vaikas gyvena su ieškove, byloje nėra duomenų, kad ieškovė dukrą prižiūrėtų ir augintų netinkamai, kad vaikas būtų nesaugus, kad ieškovė būtų veikusi priešingai vaiko interesams. Byloje išvadą teikusi institucija, dėl šio ieškinio reikalavimo dalies prieštaravimų neteikė. Todėl manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.

Teismas ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, įvertinus vaiko amžių, mamos santykį su vaiku, tai, kad sveikai vaiko emocinei raidai yra būtina motinos globa, bylos duomenimis vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama, nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, kaip pagrįstas, nepilnametės E. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina M. L. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai E. L. po 200 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo iki dukros pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu, sutinka mokėti periodinį išlaikymą po 100 Eur perį mėnesį.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametė E. L. yra 2 metų amžiaus, duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialiuosius poreikius byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės dukra gyvena su ja, ieškovė rūpinasi dukters gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovas savo nepilnametės dukters neaugina, kasdienine jos buitimi bei poreikiais nesirūpina. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgiant į atsakovo amžių, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Pažymėtina ir tai, kad abiejų tėvų pajamos yra labai panašios.

Ieškovė pateikė vaiko išlaikymo išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad per mėnesį dukros išlaikymui iš viso reikalinga 541-465 Eur, šią sumą sudaro išlaidos maistui - 120 Eur, higienos priemonėms – 20 Eur, komunalinėms išlaidoms – 60 Eur, žaislams, ugdymo priemonėms – 30 Eur, darželiui, papildomam užimtumui – 65 Eur, rūbams, avalynei – 50-70 Eur, vaistams, vitaminams – 20-50 Eur, pramogoms, kelionės išlaidoms – 50 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad papildomų, užsiėmimų dukra kol kas nelanko, problemų su sveikata neturi, nepagrindė kelionės išlaidų būtinumo. Atsakovas sunkią savo materialinę padėtį grindžia tuo, kad moka išlaikymą kitam nepilnamečiam vaikui po 200 Eur per mėnesį, taip pat moka kreditą, dirbti papildomą darbą neturi galimybės, nes dabartinis jo darbas yra pamaininis. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas atsakovui paskaičiuotas pagal mažesnę sumą per mėnesį, nei yra galimybė pagal įstatymą. Atsakovas neginčija, kad su ieškove nuo 2016 m liepos 14 d. nebegyvena ir neteikia išlaikymo dukrai.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, papildomo ugdymo poreikius, ieškovės pateiktus vaiko poreikių įvertinimo apskaičiavimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, į šalių gaunamas pajamas kas mėnesį, sprendžia, jog būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, auklėjimui, poilsiui, atsižvelgiant į vieno minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dydį, kuris šiuo metu sudaro 400 Eur, prašomą priteisti 200 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis mažinti iki 150 Eur, mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Be kita ko, pažymėtina, kad ieškovė, kaip ir atsakovas, yra jauno bei darbingo amžiaus, todėl taip pat turėtų imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jos gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jos ir jos nepilnamečių vaikų poreikius. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis.

Teismas atkreipia šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Ieškovės nurodyti vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu, jog vaiko išlaikymui per mėnesį būtina skirti po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Siekiant nepažeisti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaiko poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai. Visos šios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės prašomas priteisti išlaikymas, mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį neatitiktų proporcingumo tarp tėvų turtinės padėties principo esmės, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – iš atsakovo M. Z. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos – 2018-05-11 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo dukrai E. L. išlaikymo įsiskolinimą 3300 Eur už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 14 d. iki 2018 m. gegužės 14 d., t. y. už 22 mėnesius, po 150 Eur per mėnesį. Atsakovas nesutinka su prašomo įsiskolinimo dydžiu, sutinka mokėti įsiskolinimą vaiko išlaikymui po 50 Eur per mėnesį.

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nuo 2016 m. liepos mėnesio su atsakovu kartu nebegyvena, būtent nuo šios datos atsakovas neteikia išlaikymo dukrai. Nurodė, kad atsakovas bendro jų gyvenimo metu dukra rūpinosi, dalyvavo jos auklėjime ir išlaikyme. Byloje nepateikta duomenų, jog tuo metu kai šalys gyveno kartu, atsakovas prisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl teismas laiko, jog teisė reikalauti išlaikymo šiuo atveju atsirado nuo 2016 m. liepos 14 d., t. y. nuo tada kai šalys išsiskyrė. Atsakovas neneigia, kad nuo to laiko jis neteikė materialinio išlaikymo dukrai. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas iš dalies, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, į tai, kad įsiskolinimas priteisiamas retrospektyviai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas dukrai skaičiuojant po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis už 22 mėnesius iki ieškinio teismui padavimo dienos, iš viso 2200 Eur. Priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina M. L..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarybos 2018 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 2.3-(NTP-2)-18-T-725-7939 ieškovė nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų 100 proc. atleista. Byloje pateikta 2018 m. birželio 28 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4071, pagal kurią antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 165,75 Eur.

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino tokiu dydžiu: tėvystės nustatymas - 100 proc., vaiko gyvenamosios vietos nustatymas – 100 proc., išlaikymas – 75 proc., išlaikymo įsiskolinimas – 67 proc. Iš viso teismas tenkino 85,50 proc. ieškovės reikalavimų.

Reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 150 Eur (75 Eur × 2) žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis (150 Eur × 12 mėn. × 3 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 36 Eur dydžio žyminis mokestis (100 Eur × 12 mėn. × 3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista.

Taip pat priteistinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos už advokato pagalbą ieškovei. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, t. y. 85,50 proc., teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovo priteistinos iš dalies – 141,72 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina ieškove M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Z. nepilnametės dukters E. L., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę M. L..

Priteisti iš atsakovo M. Z. 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą ieškovei M. L..

Civilinėje byloje Nr. e2-7277-965/2018 pakeisti instituciją, teikiančią išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, įmonės kodas 188710823, jos teisių ir pareigų perėmėja - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, juridinio asmens kodas 188752021.

Priteisti iš atsakovo M. Z. 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. Z. 141,72 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą septyniasdešimt du centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele“ bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos įstaigai duomenų apie vaiko tėvą pakeitimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.