- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-18
- Bylos Nr.
- e2-2055-322/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00048-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Ieškovas
- A. A.
- Trečiasis asmuo
- A. V. P., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius, D. A., A. M.
- Atsakovas
- M. M.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovėms M. M. ir M. M. dėl žemės pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo, tretieji asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius, D. A., A. V. P. ir A. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu dėl ieškinio dalyko patikslinimo ( 2019 m. spalio 23 d.) prašo patvirtinti ½ dalies 5,3000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis VĮ Registrų centro viešame registre įregistruoto A. M., mirusios 2018 m. gruodžio 11 d., vardu, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjos A. M., mirusios 2018 m. gruodžio 11 d., dabartiniu metu turtinių teisių perėmėjos - įpėdinės pagal įstatymą M. M. bei M. M., priėmusios A. M. palikimą Mažeikių rajono 2 notaro biure, pardavė už 782 Eur A. A., ½ dalį 5,3000 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypas 2004 m. rugpjūčio 5 d. perduotas A. A. valdyti ir tvarkyti nuosavybės teisėmis. Už parduodamą žemės sklypą sumokėta 782 Eur (2700Lt) A. M. prieš perduodant parduodamą žemės sklypą valdyti A. A..
Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodoma, kad A. M. 2003 m. lapkričio 26 d. ieškovui išnuomojo 5,300 ha dydžio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (registracijos pagrindas: 1998 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemę išnuomojo vieniems metams už 300 Lt. Sutartyje numatė, kad ieškovas, susitvarkęs ūkininko ūkį, galės pirkti žemę, o nuomos mokestis bus įskaitytas į pirkinio kainą. Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. pasirašė su A. M. rašytinę, notariškai patvirtintą sutartį dėl 1400 Lt avanso sumokėjimo už perkamą žemę. 2004 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo papildomai 1000 Lt avanso iš sutartos parduoti žemės sklypo 3500 Lt sumos, tačiau A. M. vis delsė vykti pas notarą patvirtinti žemės sklypo pirkimą - pardavimą, nurodydama įvairiausias priežastis, po to ilgam laikotarpiui buvo dingusi ir pagal jos nurodytą adresą nebuvo galima ją rasti nei jai prisiskambinti telefonu. A. M. vis prašydavo palaukti, leisdama toliau ieškovui valdyti ir naudotis parduodama žeme. Iki šiol neapibrėžtai valdydamas žemę pradėjo domėtis A. M. asmenybe ir sužinojo, kad ji yra skolinga daugybei žmonių, tik dėl kitokio turto, kad ji yra sudariusi ne vieną sutartį ir tiesiog slapstosi nuo kreditorių. Nuvykęs į Žemės tarnybos Kelmės skyrių pasiaiškinti dėl jos turimų žemių, sužinojo, kad jo naudojamo žemės sklypo savininku yra ne tik A. M., bet ir dar kitas asmuo - A. V. P., tai yra 5,3000 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis priklauso A. M. ir A. V. P.. Tie patys savininkai turi ir kitą, 4,7000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir tų žemės savininkų susitarimu, A. M. naudojosi 5,3000 ha dydžio žemės sklypu, o A. V. P. – 4,700 ha žemės sklypu. Iš A. V. P. sužinojo, kad A. M. keletą metų iš eilės prašė duoti jai įgaliojimą parduoti ir jo žemės sklypo dalį.
Už visą parduodamą sklypą sumokėjo A. M. 782Eur ( 2700 Lt), nors jai priklauso tik ½ dalis sklypo (507 Eur). Mano, kad pagal 2004 m. žemės rinkos kainas yra permokėjęs, tačiau dėl to pretenzijų nereiškia. A. M. delsiant įforminti žemės sklypo pirkimą - pardavimą, jis, kaip ūkininkas, patiria nuostolius, todėl prašo patvirtinti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. A. M. yra mirusi, jos dukros M. M. ir M. M. yra priėmusios savo motinos palikimą, tačiau delsia pasiimti paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą.
Teismo posėdžio metu ieškovas pilnai palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad 2003 m. iš A. M. išsinuomojo 5,3000 ha žemės sklypą už 300 Lt nuomos mokestį. Nuomos sutartyje numatė, kad jis nuomojamą žemės sklypą galės nusipirki. Po kiek laiko A. M. atvyko forminti pirkimo-pardavimo sandorį, bet nurodė, kad dar yra tvarkomi žemės dokumentai ir paprašė dar pinigų už parduodamą žemės sklypą. Tuomet jie nuėjo pas notarą ir jis 2004 m. rugpjūčio 5 d. sumokėjo A. M. 1400 Lt, o 2004 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo dar 1000 Lt. Sumokėjęs pinigus prašė nuvykti pas notarą ir forminti sandorį, tačiau tuomet ji paaiškino, kad sklypas yra bendras su A. V. P., todėl reikia daryti „padalos planą“ ir vėl paprašė pinigų plano sudarymui, aiškino, kad tai kainuotų apie 600-700 Lt. Jis suprato, kad parduodamas sklypas yra ne 5,3000 ha, o perpus mažesnis, todėl pinigų nebedavė. A. M. prižadėjo susitarti su A. V. P. ir parduoti visą 5,3000 ha sklypą, tačiau nuo to laiko su ja bendravo tik telefonu, ji ne kartą prašė duoti dar pinigų, bet jis atsisakė. A. M., bendraujant su ja telefonu, aiškindavo, kad neturi pinigų atsidalinti žemės sklypą. Taip bendravo su A. M. telefonu apie du metus, o vėliau jokio ryšio nebepalaikė. Žemės sklypą valdo ir tvarko nuo 2003 metų. Žemės mokestį mokėjo A. M. vardu, mokėjo iki to laikotarpio, kuomet mokesčius „iškėlė“ pagal gyvenamą vietą, maždaug nuo 2003 iki 2013 metų. Dirbamą žemę deklaravo nuo 2003 m. iki šių metų, už žemės sklypą gaudavo išmokas. Jo žiniomis A. M. žemės nebuvo deklaravusi. Apie tai, kad žemės sklypas lygiomis dalimis priklauso A. M. ir A. V. P. sužinojo 2005 metais, kuomet ji paprašė iš jo 600 ar 700 Lt „padalos planui“. Jokių laiškų su reikalavimais grąžinti žemę iš A. M. niekada negavo. Šiuo metu naudojasi visu žemės sklypu, nes dėl pusės žemės sklypo 2018 m. sausio 1 d. sudarė Panaudos sutartį su A. V. P.. Iki tol P. dalimi naudojosi pagal žodinį susitarimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir patikslintus ieškinius nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, abi gyvena užsienyje, joms buvo žinoma, kad mamos žemę nuomojosi nuomotojas, bet nuoma nebuvo mokėta. Po mamos mirties rado sutartis, tačiau apie jas nieko nežino. Avanso sutartys neįrodo, kad žemė buvo A. A. perleista, taip pat nesuteikia ieškovui teisės tapti nei žemės valdytoju nei savininku. Ieškovas net 15 metų „nerodė noro“ tapti žemės savininku. Nuo sutarčių pasirašymo praėjo 15 metų, per tą laiką A. A. nieko nedarė, bet žeme naudojosi, teigdamas, kad dėl sandorio nesudarymo kalta jų mama A. M., kuri „slapstėsi“. Visa suma – 3500 Lt turėjo būti sumokėta iki 2004 m. rugsėjo 20 d., tačiau iki to termino sumokėta nebuvo, taip pat jos neturi duomenų, kad buvo mokamas nuomos mokestis, tačiau A. A. žeme visą laiką naudojosi. Atsakovės nurodė, kad joms motina sakė mokanti žemės mokesčius, todėl jeigu žemę būtų pardavusi, tai 15 metų mokesčių nebūtų mokėjusi ( turi pateikti 2015 metų mokesčių lapelį). Neaišku, kodėl ieškovas 15 metų nesikreipė į valdžios institucijas dėl šio sandorio. Atsakovės atsisako baigti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį, nes tokio sandorio niekada nebuvo. Atsakovių nuomone, ieškovas iki šiol yra žemės nuomininkas, nes nuomos sutartis niekada nebuvo nutraukta, todėl ieškovas turėtų sumokėti nuomos įsiskolinimą (15 m. x 300 Lt), pagal Avanso sutartis sumokėti pinigai turėtų būti įskaityti į nesumokėtą nuomos mokestį. Ieškovas pats vengė jų mamos, nesiekė, kad Avanso sutartys būtų pilnai įvykdytos.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintus ieškinius nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra susiję išimtinai su privačių asmenų civiliniais teisiniais santykiais, todėl Tarnyba dėl nagrinėjamo ginčo ir bylos baigties neturi jokio teisinio suinteresuotumo. Prašo bylą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, Nacionalinės žemės tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo A. V. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas pas jį atvažiavo 2018 metais, tai yra tuomet, kai sužinojo, kad jis ( P.) yra žemės sklypo bendrasavininkas. Atvažiavęs ieškovas rodė jam dokumentus pasirašytus tarp jo ir A. M.. Dėl to jis pagalvojo, kad ieškovas yra nukentėjęs, sumokėjęs pinigus, todėl leido jam naudotis jo žemės dalimi, jie pasirašė žemės sklypo panaudos sutartį. Iki tol A. A. nepažinojo. A. M. yra jo( P.) pusseserė, jie abu buvo bendrasavininkai 2 -jų žemės sklypų – 5.3000ha ir 4.7000 ha, esančių (duomenys neskelbtini). A. M. jam ne kartą skambino, aiškino, kad parduoda žemę – už 1 ha 10000 Lt, todėl jai reikia jo įgaliojimo, tačiau jis įgaliojimo jai nedavė. Vėliau paskambinusi pasiūlė žemę pasidalinti, jis sutiko, bet tada A. M. pradėjo reikšti pretenzijas dėl žemės sklypo kokybės. Dar vėliau kartu su A. M. vyko pas notarę, kad pasidalintų žemės sklypus - 5,3 ha sklypas atitektų A. M., 4,7 ha sklypas atitektų jam, tačiau vėliau sužinojo, kad sklypų atsidalinti negalima, nes žemės sklypui buvo uždėtas areštas.
Trečiasis asmuo D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. atėjo pas jos vyrą A. A. ir pasiūlė pirkti žemę. Vyras sutiko ir su A. M. važiavo tvarkyti dokumentus pas notarą. Sumokėjus pinigus A. M. ji ėmė vengti sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, nurodė, kad reikia žemę atsidalinti. Vėliau pradėjo nuo jų slapstytis, keitė telefonus. Prašė jos giminaičių, kad padėtų ją surasti, tačiau to padaryti nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 26 d. A. M. ir ieškovas A. A. pasirašė susitarimą pagal kurį A. M., nurodydama, kad turi žemės sklypą Šiaulių apskrityje, (duomenys neskelbtini) („sklypo plotas 5,30 ha, sklypo numeris Nr. 168 2/2.Paveldėtas M. P.“) išnuomojo žemę A. A. nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. balandžio 1 d. už 300 Lt nuomos mokestį. Susitarime numatyta, kad susitvarkius ūkininko ūkį ir perkant žemę iki 2004 m. balandžio 1 d, nuoma įskaitoma į pirkimo sumą. Be to, nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 5 d. ieškovas ir A. M. Kelmės notaro 2-ame notarų biure sudarė Avanso sutartį pagal kurią A. A., siekdamas įrodyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone (įregistravimo pagrindas 1998 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo pardavimo už 3500 Lt sutartis sudaryta ir užtikrinti, kad sutartis iki 2004 m. rugsėjo 20 d. būtų įvykdyta perdavė A. M. 1400 Lt avanso. Po to, 2004 m. rugsėjo 7 d. ieškovas ir A. M. Kelmės notaro 2-ame notarų biure sudarė dar vieną Avanso sutartį, pagal kurią ieškovas A. M. perdavė dar 1000 Lt avanso, minėto žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui. Nustatyta, kad ieškovas A. M. pagal Avanso sutartis yra sumokėjęs 2400 Lt ( 695 Eur). Ieškovo teigimu jis yra sumokėjęs dar 300 Lt nuomos mokesčio, viso 2700 Lt( 782 Eur).
Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ½ dalis ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (įregistravimo pagrindas 1998 m. lapkričio 27 d. Šiaulių apskrities sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teisėmis įregistruota A. M. vardu ir ½ dalis minėto sklypo įregistruota A. V. P. vardu pagal 1999 m. spalio 27 d. Paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas ieškiniu prašo patvirtinti ½ dalies ginčo žemės sklypo, nuosavybės teisėmis VĮ Registrų centro viešame registre įregistruoto A. M. vardu, pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėjos, A. M. turtinių teisių perėmėjos, tai yra įpėdinės pagal įstatymą M. M. bei M. M., pardavė už 782 Eur A. A. ½ dalį ginčo žemės sklypo dalį, žemės sklypas 2004 m. rugpjūčio 5 d. perduotas A. A. valdyti ir tvarkyti nuosavybės teisėmis.
Taigi ieškovas reikalauja patvirtinti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, nes yra sumokėjęs nustatytą kainą, bet parduoti žemę įsipareigojęs asmuo, A. M., delsė ir vengė sutartį įforminti, o A. M. įpėdiniai ( atsakovės) šiuo metu sutartį įforminti atsisako. Iš ieškovo pateiktos 2018 m. spalio 12 d. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo (fizinio asmens) deklaracijos matosi, kad ieškovas pageidauja įsigyti ginčo žemės sklypą 5,3 ha dydžio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kelmės skyrius 2018 m. spalio 12 d. išdavė sutikimą A. A. ir D. A. įsigyti šį žemės sklypą.
Nustatyta, kad viena iš prašomo patvirtinti sandorio šalių, A. M., 2018 m. gruodžio 11 d. mirė, palikimą pagal įstatymą priėmė jos dukros: M. M. ir M. M.. Kaip matosi iš atsakovių atsiliepimų į ieškinį, jos Lietuvoje ilgą laiką nebegyvena ir apie savo motinos, A. M., sandorius su kitais asmenimis, tame tarpe ir A. A., atsakovėms nėra nieko žinoma, išskyrus rastas Avanso sutartis, motinos skundų, rašytų į įvairias valdžios institucijas dėl (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, kopijas.
Šalys neginčija aplinkybės, kad ieškovas šiuo metu naudojasi ginčo žemės sklypu (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ieškovo, trečiųjų asmenų D. A. ir A. V. P. paaiškinimai ( ieškovo pateiktų paraiškų tiesioginėms išmokoms gauti už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei žemės mokesčio kvito teismas kaip įrodymų nevertino, nes ieškovas objektyviais duomenimis nepatvirtino, kad šie dokumentai kaip nors susiję būtent su ginčo žemės sklypu). Kaip matosi iš anksčiau aptarto susitarimo dėl žemės nuomos, ieškovas ginčo žemės sklypą turėjo pradėti nuomoti nuo 2003 m. gruodžio 1 d. ir ieškovo sumokėti A. M. 300 Lt nuompinigių „susitvarkius ūkininko ūkį ir perkant žemę iki 2004 m. balandžio 1 d.“ turėjo būti įskaityti į perkamo žemės sklypo kainą. Akivaizdu, kad žemės sklypo pirkimas – pardavimas iki sutartos datos 2004 m. balandžio 1 d. neįvyko, nes 2004 m. rugpjūčio 5 d. ir 2004 m. rugsėjo 7 d. ieškovas ir A. M. pasirašė dvi notarines Avanso sutartis pagal kurias, ieškovas, siekdamas įrodyti, kad žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,0 ha, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo už 3500 Lt sutartis sudaryta ir užtikrinti, kad ji iki 2004 m. rugsėjo 20 d. būtų įvykdyta, sumokėjo A. M. per du kartus dar 2400 Lt ( 695 Eur) dydžio avansinę įmoką. Vienok, sandoris iki šiol neįformintas, o ieškovas žemės sklypu naudojasi.
Ieškovas suformuluodamas savo reikalavimą nurodo, kad ginčo žemės sklypo dalis jam perduota valdyti ir tvarkyti nuosavybės teisėmis nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d., nors jokių įrodymų tokiems savo teiginiams patvirtinti ieškovas nepateikė, kaip nepateikė įrodymų ir dėl to, kad nuo 2003 m. iki 2013 m. mokėjo už ginčo žemės sklypą žemės mokestį, nors teismas suteikė galimybę pateikti šiuos įrodymus ieškovo prašymu atidėdamas bylos nagrinėjimą ( ieškovas pateikė vienintelį 1994-09-02 kvitą apie žemės mokesčio sumokėjimą, kuris niekaip nesusijęs su šia byla). Kaip minėta ieškovas šiuo metu tebesinaudoja visu, 5,3000 ha žemės sklypu ( dėl ½ dalies, kuri priklauso ne A. M., ieškovas 2018 m. sausio 1 d. su žemės savininku A. V. P. yra pasirašęs Privačios žemės sklypo panaudos sutartį, kuria A. V. P. leido panaudos teise ieškovui naudotis jam priklausiančia žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi).
Ieškovas naudojasi visu 5,3000 ha sklypu ir savo reikalavimą grindžia tokiomis aplinkybėmis, kad už A. M. priklausančią žemės sklypo dalį yra sumokėjęs ( netgi „permokėjęs“), kad žemės sklypas jam valdyti ir tvarkyti nuosavybės teise buvo perduotas dar 2004 m. rugpjūčio 5 d., kad jis žemę valdo iki šiol ir tik dėl A. M. kaltės iki šiol žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis neįforminta, nes A. M., sumokėjus jai pinigus, delsė ir vilkino sandorio patvirtinimą pas notarą, nurodydavo įvairias priežastis - ligą, kitus užimtumus, paskui visiškai „buvo dingusi“, todėl jis pradėjo domėtis jos asmenybe ir sužinojo, kad A. M. turi kreditorių, slapstosi nuo jų, kad yra skolinga daugybei žmonių, todėl 2018 metais nuvyko į Žemės tarnybos Kelmės skyrių pasiaiškinti dėl A. M. turimos žemės ir sužinojo, kad ji ne viena valdo jam perduodamą žemę, o su A. V. P., kad jiems abiem priklauso po ½ dalį 5,3000 ha žemės sklypo. Iš tokių ieškovo paaiškinimų seka, kad jis daugiau nei 14 metų ( paaiškinimuose teigė, kad žeme naudojosi nuo 2003 metų) tik dėl A. M. kaltės negalėjo įforminti sandorio. Vienok, pažymėtina, kad ieškovas nėra nuoseklus savo paaiškinimuose, netgi prieštarauja pats sau, nes kitu metu jis nurodė, kad jau 2004 metais jis žinojo, kad A. M. nėra vienintelė žemės sklypo savininkė, nes sumokėjus jai 2700 Lt ir raginant vykti pas notarą , ji vilkino sandorio pasirašymą, vis reikalavo iš jo papildomų pinigų teigdama, kad žemės sklypas yra bendras su P. ir būtina padaryti „padalos planą“ ir tam reikia papildomų 600-700 Lt, bet jis supratęs, kad jo perkamas sklypas yra ne 5 ha dydžio, o perpus mažesnis jai pinigų nebedavė. Tokiu paaiškinimu ieškovas patvirtino, kad dar 2004 metais jam buvo žinoma faktinė padėtis, tačiau jis nieko nesiėmė, tikėtina tokia padėtis jį tenkino. Ieškovas neįrodė teismui, kad žemės sklypo savininkė A. M., esant, ieškovo teigimu, išpildytoms visoms žemės sklypo pirkimo pardavimo sąlygoms, vilkino sutarties įforminimą. Pažymėtina ir tai, kad pagal Avanso sutartis ieškovas už perkamą žemės sklypą( sutartyse nurodyta žemės sklypas, kurio bendras plotas 5,0 ha, esantis (duomenys neskelbtini)) turėjo sumokėti A. M. 3500 Lt ir pirkimo pardavimo sutartis iki 2004 m. rugsėjo 20 d. turėjo būti įvykdyta. Akivaizdu, kad pagal Avanso sutartis A. M. ieškovas sumokėjo tik 2400 Lt iš sutartų 3500 Lt ( dėl 300 Lt nuompinigių pagal nuomos susitarimą perdavimo A. M. objektyvių įrodymų, patvirtinančių sumokėjimo faktą taip pat nėra), taigi sutarta kaina nebuvo sumokėta. Ieškovas teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad už žemę sumokėjo A. M. 3500 Lt, bet jokie objektyvūs, šiuos teiginius patvirtinantys įrodymai teismui nebuvo pateikti ( ieškinyje nurodyta, kad už visą parduodamą sklypą sumokėjo A. M. 2700 Lt).
Esminių bylos aplinkybių aiškinimąsi apsunkina tai, kad nuo šalių sudarytų rašytinių dokumentų pasirašymo praėjo daugiau nei 15 metų, svarbiausia, kad viena iš sandorio šalių, A. M., yra mirusi, o jos įpėdinėms, kurios, kaip pačios nurodė, nuo 2003 metų Lietuvoje negyvena, sandorio sudarymo aplinkybės nėra žinomos. Atsakovių atsiliepimuose į ieškinį nurodyta: „...apie žemes sužinojom prieš pat mamos mirtį, iki tol keletas faktų buvo užsiminta, kad buvo nuomotojas, bet nuoma nebuvo mokėta“; kad už žemės sklypą žemės mokestį mokėjo jų motina A. M. ( iš teismui pateiktos Žemės mokesčio deklaracijos už 2015 metus matosi, kad A. M. buvo pateiktas reikalavimas iki 2015-11-16 sumokėti žemės mokestį už dalį, tai yra 2,65000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)); kad motina A. M. niekur nesislapstė, tik „senstant su broliu invalidu iš kaimo išsikėlė gyventi į miestą“. Atsakovės pateikė teismui A. M. skundų ir raštų kopijas, iš kurių matyti, kad A. M. įvairioms institucijoms skundė A. A. veiksmus, kad A. A., be jokio teisinio pagrindo, neteisėtai naudojasi jos žemės sklypu. 2018 m. balandžio 12 d. prašyme prezidentūrai ji nurodė, kad su A. A. 2004 metais buvo sutarę, kad jis pirks žemę ir „per metus išsimokės“ jai už žemę pinigus, sutartis dėl rankpinigių buvo patvirtinta pas Kelmės notarą, tačiau A. A. jai „įnešė“ tik 1000 Lt, vėliau 2005 metais įnešė dar kažkiek pinigų, bet sumos, kuri turėjo būti sumokėta per metus, nesumokėjo, todėl „sutartis pirkimo neįvyko ir tapo teisiškai niekinė“, kad A. A. yra „žemgrobys“, kuris nemoka už žemę, nes mokesčius susimoka ji pati, o jis „be teisinio pagrindo“ valdo žemę ir gauna už žemę išmokas, žeme naudojasi 14 metų, todėl už šį laikotarpį kuomet naudojosi jos žeme nori gauti iš A. A. 4500 Eur. Iš 2018 m. kovo 26 d. A. M. prašymo Kelmės policijos komisarui, matosi, kad ji prašė padėti išsiaiškinti problemą, nes 2004 m. A. A., kuris norėjo pirkti jai priklausančios žemės dalį, turėjo per vienus metus sumokėti už žemę visą sumą, bet „tas neįvyko“, tuomet ji A. A. „nespaudė“, nes sirgo jo žmona, o už jo įneštus rankpinigius ji leido jam dirbti žemę, nes sutartyje nebuvo numatę „įneštos sumos“ grąžinimo, tačiau A. už rankpinigius „žemę dirba 14 metų ... be jos sutikimo ir leidimo“, gauna už žemę išmokas, nors nemoka žemės mokesčio nei nuompinigių jai.
Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Ieškovas savo reikalavimo įstatyminiu pagrindu nurodo CK 6.309 straipsnį. Pagal šio straipsnio 3 dalį kai pirkti ar parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą.
Kaip minėta, ieškovas reikalavimą grindžia tuo, kad už žemės sklypą kainą sumokėjo ir tai patvirtina 2003 m. lapkričio 26 d. susitarimas dėl nuomos ( 300 Lt) ir Avanso sutartys sudarytos 2004 m. rugpjūčio 5 d. ir 2004 m. rugsėjo 7 d., pagal kurias perduota A. M. atitinkamai 1400 Lt ir 1000 Lt., viso perduota A. M. 2700 Lt.
Teismas pažymi, kad pagal Avanso sutartis A. A. ( avanso davėjas), siekdamas įrodyti, kad žemės sklypo, kurio bendras plotas 5,0 ha, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartis sudaryta ir užtikrinti, kad sutartis iki 2004 m. rugsėjo 20 d. būtų įvykdyta, būsimų mokėjimų sąskaita, sumokėjo A. M. ( avanso gavėjui) 2400 Eur, todėl ieškovui nėra pagrindo teigti, kad nustatytu terminu tai yra iki 2004 m. rugsėjo 20 d. sumokėjo Avanso sutartyse nurodytą 3500 Lt sumą( ieškovo teiginiai teismo posėdžio metu, kad sumokėjo A. M. 3500 Lt niekaip neįrodyti). Ieškovo teiginiai dėl sumokėtos sumos ne tik neįrodyti, bet ir prieštaringi: ieškovas teigė, kad avanso sutarčių sudarymo metu, tai yra 2004 metais, jam nebuvo žinoma, kad A. M. priklauso nuosavybės teise tik ½ dalis žemės sklypo, vienok, lieka neaišku, kodėl tuomet ieškovas iki 2004 m. rugsėjo 20 d. nesumokėjo visos žemės sklypo kainos ir teismo posėdžio metu dėl to nepateikė paaiškinimo, priešingai, 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad sumokėjo A. M. 3500 Lt, tačiau objektyvių įrodymų šiam faktui patvirtinti nepateikė. Teismas spręsdamas ginčą, aiškinasi kokia buvo sandorio šalių valia, teisės ir pareigos sandorio( avanso sutarčių)pasirašymo metu, todėl dabartinis ieškovo reikalavimas patvirtinti l ½ dalies žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį akivaizdžiai neatspindi sutarties šalių valios 2004 metais, juo labiau, kad iš anksčiau aptartų A. M. skundų ir pareiškimų dėl A. A. veiksmų, matosi, kad šalys buvo numačiusios iki kada turi būti sumokėti visi pinigai, o kadangi A. A. visų pinigų nesumokėjo, tai A. M. teigimu „ sandoris tapo niekinis“. Iš anksčiau cituotų A. M. skundų įvairioms institucijoms matosi, kad jos lūkesčiai dėl parduodamos žemės buvo kitokie, ji tikėjosi iki nustatytos datos gauti iš A. A. sutartą pinigų sumą, ieškovas neįrodė, kad A. M. delsė, vengė ar atsisakė įstatymų nustatyta tvarka įforminti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, priešingai – ieškovas 15 metų naudojosi A. M. žemės sklypu, gavo išmokas už žemę, nemokėdamas jokių mokesčių (žemės mokesčio, nuomos mokesčio). Ieškovo reikalavimas negali būti laikomas pagrįstu, todėl atmestinas.
Žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris negali būti pripažintas galiojančiu dar ir dėl to, kad avanso sutarčių pasirašymo metu, A. M. priklausė tik ½ dalis viso 5,3000 ha žemės sklypo, tai yra pardavėja A. M. turėjo nuosavybės teisę tik į dalį avanso sutartyse nurodyto ketinamo parduoti turto( nesilaikyta imperatyviųjų konkretaus sandorio (pagrindinės prievolės) sudarymo reikalavimų ).
Pagal Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Ieškovas A. A. nėra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš jo valstybei priteistinas išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu( CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitų išlaidų byloje nėra.
Taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais ir 263-268 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 40,78 Eur (keturiasdešimt eurų 78 centus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).
Panaikinti 2019 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2055-322/2019 taikytas laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto A. M. vardu, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.