Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2008-08-14 · Civilinė byla Nr. 2A-476-524/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-14
Bylos Nr.
2A-476-524/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Albina Pupeikienė
Ieškovas
N. M.
Atsakovas
R. M.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E. MisiūnienėTeisėja G. Gudžiūnienė
Civilinė byla Nr. 2A-476-524/2008Procesinio sprendimo kategorija 121.21; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Albinos Pupeikienės, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei - Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei N. M., atsakovui R. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokinio turto padalijimo ir atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei N. M. dėl santuokinio turto padalijimo bei ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė N. M. ieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, ieškovei palikti M. pavardę. Padalyti santuokos metu įgytą turtą, t. y. kiekvienam priteisti po ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), ½ dalį 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėtų ieškovės vardu. Padalyti šalims jų kilnojamąjį turtą, automobilį VOLKSWAGEN GOLF, R. Medelio prekybos įmonę. Nurodė, kad šį turtą įgijo būdami su atsakovu santuokoje ir sutuoktinių bendro turto dalys turi būti lygios.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką, sudarytą su ieškove. Padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei N. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/3 dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) sumokėtų ieškovės vardu. Atsakovui priteisti 2/3 dalių gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis garažo, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, 2/3 dalis 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėtų ieškovės vardu. Padalyti kilnojamąjį turtą, R. Medelio prekybos įmonę bei automobilį VOLKSWAGEN GOLF. Nurodė, kad dalyjant santuokoje įgytą turtą turi būti nustatytos nelygios sutuoktinių dalys, nes atsakovo indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis nei ieškovės. Atsakovas nurodė, kad namo statybai buvo panaudotas jo paveldėtas turtas iš senelio P. K., jam lėšų ir statybinių medžiagų dovanojo jo tėvai.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-06-15 daliniu sprendimu nutraukė šalių sudarytą santuoką, paliko ieškovei jos santuokinę pavardę M., patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį dėl kilnojamojo turto, R. Medelio prekybos įmonės ir automobilio VOLKSWAGEN GOLF padalijimo, šią civilinės bylos dalį nutraukė.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2007-12-28 galutiniu sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai. Padalijo santuokos metu įgytą turtą: ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį garažo, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėtų N. M. vardu; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/3 dalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis garažo, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 2/3 dalis kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, 2/3 dalis 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) sumokėtų N. M. vardu. Atsakovui atsisakius reikalavimo dėl 22 500 Lt priteisimo iš ieškovės šią priešieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Priteisė iš atsakovo valstybei 960 Lt žyminio mokesčio, 46 Lt pašto išlaidų, ieškovei 386 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės priteisė valstybei 23 Lt pašto išlaidų. Teismas manė, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir šalims priteisti atitinkamai 1/3 ir 2/3 dalis bendro turto. Iš pateiktų įrodymo nustatė, kad faktiškai namą šalims padėjo pastatyti atsakovo tėvai. Be to, buvo panaudotos lėšos, gautos iš atsakovo senelio palikimo. Teismas konstatavo, kad atsakovo R. M. indėlis į gyvenamojo namo statybą buvo kur kas didesnis nei ieškovės.

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą galutinį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovui priteisti visą gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), garažą, (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, 27,21 Lt vertės du kartus indeksuotus investicinius čekius už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o ieškovei iš atsakovo priteisti 240 000 Lt kompensaciją bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino pateiktus įrodymus, nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pažymėjo, kad gyvenamasis namas įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, todėl dalijant turtą preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys lygios. Pridūrė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatų. Pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad į gyvenamojo namo statybą atsakovas įnešė didesnį indėlį nei ieškovė, t.y. netyrė, ar paveldėtas turtas ir dovanotos piniginės lėšos buvo panaudotos namo statybai. Pirmosios instancijos teismas neparinko sutuoktinių turto padalijimo būdo, nors ieškovė pageidavo atsakovui priteisti turtą natūra, o jai – piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad toks turto padalijimo būdas atitiktų jos ir atsakovo interesus. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teisme tarp šalių iškilo ginčas dėl CK 3.123 str. taikymo, nes atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą, kuriuo atsakovui priteista didesnė namo dalis, nukrypus nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių prezumpcijos.

Nuosavybės teisė įgyjama CK 4.47 str. nustatytais pagrindais, o CK 3.87 str. nustatyta, kad jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatymų numatyta prezumpcija buvo įtvirtinta SŠK 21 str., o SŠK 22 str.- išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo ar paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. CK, tik CK 3.88 str. ir 3.89 str. detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įsigijimo momento, tačiau šioje byloje svarbus yra ir turto įsigijimo momentas, ir jo pasidalijimo nutraukus santuoką momentas. Pagal CK 3.87 str. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 str. įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nurodyta sąlyga-aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus ar to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog paminėtais rašytiniais įrodymais atsakovas įrodė, jog ginčo namo statybai atsakovas panaudojo ne tik santuokoje įgytas lėšas, bet ir dalį asmeninių lėšų, kurias atsakovas pagal CPK 178 str. įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti rašytiniais įrodymais. Visų pirma teismas neįvertino Nekilnojamojo turto registro duomenų, kuriuose užfiksuota, jog nuosavybės teisė į namą įregistruota 1990-01-31 (t.1, b.l.12),o namas inventorizuotas 1989-11-01 (t.2, b.l. 10), iš atsakovo paaiškinimo nustatyta, kad jo senelis mirė 1991m. (t.1, b.l.248), todėl 1986 m. atsakovo senelio sudaryti testamentai (t.1, b.l. 37-38) negalėjo sukelti teisinių pasekmių iki jo mirties, nes testamentas sukuria įpėdiniui teises ir pareigas tik po testatoriaus mirties. Be to, atsakovas nenurodė ir neįrodė konkrečios sumos, kurią paveldėjo po senelio mirties ir panaudojo ginčo namo statybai, o remtis vien testamentais pirmosios instancijos teismas neturėjo įstatymų numatyto pagrindo, nes vien testamentai teisių ir pareigų nesukuria. Net ir vieno iš sutuoktinių dovanotų lėšų panaudojimas įgyjant tokį turtą besąlygiškai nedaro šio turto asmenine nuosavybe, nes turi būti nustatyta, ar buvo išreikšta abiejų sutuoktinių bendra valia, jog šis turtas, kurį sutuoktiniai turėjo teisę ir galimybę įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taps vieno iš jų asmenine nuosavybe. Todėl CK 3.123 str. 1 d. pagrindu atsakovas neįrodė, jog dalį savo asmeninių lėšų panaudojo santuokoje įgyto namo statybai, ir šiuo pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo nėra teisinio pagrindo. Taip pat nukrypti nuo lygių dalių principo šioje byloje nėra teisinio pagrindo ir įvertinus atsakovo tėvų pagalbą darbu ir pinigais. Ieškovė pripažįsta, jog atsakovo tėvai padėjo šalių jaunai šeimai statytis namą, tačiau nesant rašytinių įrodymų, jog ši pagalba buvo skirta asmeniškai atsakovui ir ja siekta sukurti jo asmeninę nuosavybę, tokia tėvų pagalba teismų praktikoje vertintina kaip pagalba jaunai šeimai, t.y. siekimas padėti sukurti jų bendrąją jungtinę nuosavybę. Be to, įvertintina tai, kad atsakovo tėvai procesinio dokumento dėl nuosavybės teisių į dalį namo teismui nepateikė, todėl įvertinus jų poziciją ir bylos medžiagą, kurioje nėra rašytinių dokumentų dėl konkrečios atsakovo tėvų finansinės pagalbos asmeniškai atsakovui, negalima padaryti išvados, jog yra CK 3.123 str. 1 d. nustatytas pagrindas atsakovui priteisti didesnę santuokoje įgyto ginčo turto dalį.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, kuris taikomas dalijant tokį turtą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Sutuoktinių bendro turto padalijimo būdą reglamentuoja CK 3.127 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Kompensacija priteisiama, jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima ar kitas sutuoktinis sutinka už paliktą jam natūra visą turtą sumokėti pusės jo vertės kompensaciją, todėl ieškovė, prašydama priteisti kompensaciją, privalėjo įrodyti paminėtas aplinkybes. Ginčo namo dokumentai įrodo, jog namas yra dalus (t.2, b.l.10-21).

Šioje byloje šalys pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, jog iškėlė ginčą tik dėl ginčo namo idealiųjų dalių, nors pagal CK 3.127 str. teismas privalo paskirstyti šalims turtą natūra, t.y. kiekvienam sutuoktiniui perduodamas aiškiai apibrėžtas turtas. Tačiau šalims nėra užkirstas kelias taikiu susitarimu nusistatyti realiąsias padalyto turto dalis ar nepasiekus susitarimo kreiptis į teismą dėl realių dalių nustatymo tam, kad kiekvienas iš buvusių bendrosios jungtinės nuosavybės dalyvių galėtų įregistruoti savo dalį Nekilnojamojo turto registro įstaigoje kaip asmeninę nuosavybę. Šalys susitarimu privalo siekti, kad kiekvienam sutuoktiniui perduoto turto vertės išraiška atitiktų sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir tiek toks susitarimas, tiek teismo sprendimas galės būti registruojamas Nekilnojamojo turto registro įstaigoje, todėl perduoti nagrinėti bylą iš naujo yra netikslinga.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino materialinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas ir priteista atsakovui idealioji ginčo namų valdos dalis mažintina iki ½ dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Reikalavimas dėl du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėtų N. M. vardu, plačiau neanalizuotinas, nes nebuvo apeliacinio skundo dalykas, tačiau jis yra išvestinis reikalavimas, todėl padalijus šalių turtą lygiomis dalimis, ši sprendimo dalis keistina, nustatant lygias dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos dalintinos atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies(CPK 93 str.).

Bylos medžiaga įrodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 83 str. 3 d. reikalavimus, nutartimis nesprendęs atleidimo nuo žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir priešieškinį klausimo, išnagrinėjo bylą. CPK 313 str. draudžia priimti blogesnį sprendimą apeliantui, todėl šiuo atveju įgyvendindama šalių lygiateisiškumo principą, kolegija konstatuoja, jog šalys nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės prašymas priteisti jai išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, netenkintinas, nes bylos medžiaga įrodo, kad mokėjimo kvitus ji pateikė tik su apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 21, 38-41), nesikreipė į teismą CPK 277 str. tvarka dėl papildomo sprendimo priėmimo(CPK 98 str.). Priteistina ieškovei iš atsakovo 275 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą, nes pirmosios instancijos teismas dėl šių išlaidų nepasisakė (t.2, b.l.51-52, 60-61, CPK 91 str.).

Iš ieškovės valstybei priteistina 1650 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, nes ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir žyminio mokesčio mokėjimas nutartimi (t.3, b.l.47) buvo atidėtas, iš atsakovo priteistina 1650 Lt žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme ir 200 Lt ieškovei, sumokėtų paduodant apeliacinį skundą ( CPK 93 str.2 d., 4d.).

Nepriteistinos ieškovei išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, nes pateikti kvitai (t.3, b.l.39-41) įrodo apmokėjimą advokatui už atstovavimą, tačiau ieškovei advokatas apeliacinės instancijos teisme neatstovavo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 301-333 str. teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą pakeisti. Ieškinį patenkinti iš dalies, priešieškinį patenkinti iš dalies.

Padalyti N. M. ir R. M. santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis : po ½ dalį gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 480 000 Lt, ir po ½ dalį 27,21 Lt vertės -du kartus indeksuotų investicinių čekių už 0,05 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), sumokėtų N. M. vardu.

Priteisti N. M. iš R. M. 275 Lt išlaidų už ekspertizės atlikimą ir 200 Lt, sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti valstybei iš N. M. ir R.M. po 1650 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Albina PupeikienėŽydrūnas Bertašius