Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-891/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-27
Bylos Nr.
1A-283-891/2018
Teisminio proceso Nr.
01-1-60380-17-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Gintaras Dzedulionis, Laureta Ulbienė
Nuteistasis
K. T.
Advokatai
Jonas Skruzdys
Kategorijos
  • 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-283-891/2018Teisminio proceso Nr. 01-1-60380-17-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1; (S) 1.2.19.3.2.1; 2.4.6.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Dzedulionio, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,nuteistojo gynėjui advokatui Jonui Skruzdžiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. T. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

K. T. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2017 m. lapkričio 19 d., apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,59 ‰ neblaivumas), prie Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės tarnybinio automobilio, siekdamas, kad jo draugas A. S. išvengtų administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės nusižengimą, t. y., kad 2017 m. lapkričio 19 d. 3.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,64 ‰ neblaivumas), pasiūlė 150 € kyšį, vėliau įdėjęs 100 € į jo vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, padavė jį Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui Tomui Klionauskui, davė kyšį savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui už neteisėtą šio valstybės tarnautojo neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y., kad A. S. nebūtų rašomas administracinio teisės nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 ir 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. T. prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad už tokio pobūdžio nusikaltimą yra teisiamas pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi ir pilnai pripažįsta savo kaltę.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu K. T. gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokuroras atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

K. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme.Kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.Kolegija pažymi, kad bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.K. T. nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 227 straipsnio 2 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, kad davė kyšį vyriausiajam patruliui T. Klionauskui dėl to, kad šis nerašytų administracinio nusižengimo protokolo jo draugui ir dėl tokių savo veiksmų apgailestauja. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijose nurodė, kad būdamas blaivus taip nepasielgtų, patvirtino, kad nusikalstamą veiką padarė dėl to, kad buvo neblaivus.Kolegijos įsitikinimu, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas praeityje yra teistas 4 kartus, baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad K. T. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantas jam išreikšto pasitikėjimo nevertina ir tai, kad ankstesnės poveikio priemonės K. T. elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Šios aplinkybės atskleidžia tai, kad apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė K. T. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Pažymėtina, kad už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 5 (penkerių) metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad apeliantas charakterizuojamas neigiamai, yra jauno amžiaus, už padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę artimą minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui (9 mėnesiai). Pažymėtina, kad šios bausmės vidurkis – 2 metai 5 mėnesiai, o pirmosios instancijos teismas, paskyrė beveik trigubai švelnesnę nei vidurkis bausmę, kuri, remiantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu.Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes tinkamai vadovavosi BK 64 straipsnyje nustatytomis bendrinimo taisyklėmis subendrindamas K. T. paskirtas bausmes (2017 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų ir 2 mėnesių bausme), be to, turėdamas alternatyvą pasirinkti, visiškai ar iš dalies sudėti bendrinamas bausmes, pasirinko nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimą dalinio sudėjimo būdu.Įvertinus visa tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe ir paskyrė teisingą bausmę, ją švelninti skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. T. apeliacinį skundą.

Teisėjai Arūnas BudrysGintaras DzedulionisLaureta Ulbienė