Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Z. L. ir A. T. prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai Z. L. ir A. T. kreipėsi į teismą, prašydami patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį, kuria jie iš esmės patvirtina abiejų jungtinę veiklą (partnerystę), patvirtina, kad laimėjimas loterijoje yra abiejų sugyventinių jungtinėje veikloje (partnerystėje) įgytos lėšos ir priklauso jiems lygiomis dalimis, ir tai, kad į A. T. banko sąskaitą pervestos lėšos yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, t. y. šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne tik kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalies XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka, pateikdamos teismui patvirtinti tarp jų pasirašytą taikos sutartį.

Taikos sutarties sudarymas remiasi šalių dispozityvumo teise civiliniame procese, suteikiančia šalims teisę pradėti ir baigti procesą savo iniciatyva, tačiau CPK 42 straipsnio 2 dalis numato sąlygas, kuomet teismas netvirtina taikos sutarties. Todėl minėtos šalių dispozityvumo teisės veikimas nėra absoliutus. Taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka teismas gali patvirtinti, jeigu nustato, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nėra kitų sandorio negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių taikos sutartis negali būti tvirtinama (CK 1.80 straipsnis, 1.81 straipsnis, 1.84 straipsnis, 1.86 straipsnis, 6.984 straipsnis, 6.986 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis). Teismo aktyvumas grindžiamas būtinumu saugoti viešąją tvarką. Todėl teismas turi teisę ir pareigą kontroliuoti taikos sutarties turinį, jos sudarymo procesą.

Šalys taikos sutarties 3 punkte susitarė, kad Z. L. pervestos 150 tūkst. Eur lėšos yra partnerio A. T. jungtinėje veikloje įgyta turto dalis, kuri yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, kaip laimėjimas, gautas iš loteriją organizuojančios bendrovės, kuri moka mokesčius nuo loterijos apyvartos.

Teismas, kaip teisingumą vykdanti valstybės institucija, privalo ne tik pats laikytis įstatymo, bet ir užtikrinti, kad įstatymas nebūtų pažeidžiamas į jo nagrinėjimo sritį patenkančiuose teisiniuose santykiuose. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį valstybės institucija, atsakinga už šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytų mokesčių (tarp jų ir gyventojų pajamų mokestis), išskyrus muitus, administravimą Lietuvos Respublikoje yra Valstybinė mokesčių inspekcija. Šalys taikos sutarties 3 punktu susitardamos, kad A. T. pervesta pinigų suma yra neapmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu, siekia susitarti dėl į bylą neįtraukto asmens, šiuo atveju Valstybinės mokesčių inspekcijos, teisių ir pareigų. Kadangi byloje nėra pateiktas mokesčių administratoriaus sutikimas su pareiškėjų taikos sutarties 3 punkto sąlygomis, teismas negali tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties.

Kaip minėta, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Šalys tokią sutartį gali sudaryti, apsiribodamos vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), arba, esant įstatymų numatytiems pagrindams, dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau, šiuo atveju, iš bylos duomenų matyti, kad jokio ginčo tarp šalių (Z. L. ir A. T.) dėl laimėtų pinigų pasidalijimo nėra bei nėra duomenų apie galimą ginčą dėl šių pinigų ateityje, kadangi šalys jau yra taikiai pasidalinusios loterijoje laimėtus pinigus, t. y. Z. L. 2020 m. kovo 12 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. pavedimais pervedė 150 tūkst. Eur į A. T. banko sąskaitą.

Pasikeitus aplinkybėms bei pašalinus priežastis, dėl kurių nebuvo patvirtinta taikos sutartis, pareiškėjai gali pakartotinai kreiptis su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis). Nutartis atsisakyti patvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama (CPK 582 straipsnio 7 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų Z. L. ir A. T. prašymo netenkinti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas tenkinti prašymą nurodytu pagrindu nekliudo pakartotinai kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios tenkinti prašymą.

Nutartis neskundžiama.