Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Agurkienė, sekretoriaujant Monikai Kundrotaitei, dalyvaujant ieškovei L. S., jos atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, atsakovui J. S., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Mantui Cemnolonskiui, trečiajam asmeniui L. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui J. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo L. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės mėnesio išlaidas sudaro: maistas - 91 Eur, maistas mokymo įstaigoje - 30,15 Eur, kelionės išlaidos - 60 Eur, vitaminams, medikamentams - 15,10 Eur, higienos prekėms, šampūnui, pastai, kirpimui - 12,05 Eur, kanceliarinėms prekėms – 12,05 Eur, drabužiams (tame tarpe ir sportui) - 30,15 Eur, telefono papildymui - 4,50 Eur, komunaliniams patarnavimams (elektra, vanduo, kuras – malkos) - 15,10 Eur, kultūrinėms priemonėms - 21,10 Eur, viso 292 Eur.

Kadangi ieškovės motina jai suteikia gyvenamąjį būstą, rūpinasi ja, mano, kad tėvo dalis išlaikyme turi būti 150,77 Eur.

CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos - 527,69 Eur (1750 Lt).

Dėl atsakovo turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą nurodė, kad yra nedirbantis, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar piniginių santaupų. Gyvena tėvų namuose (duomenys neskelbtini). Faktiškai jam pačiam yra reikalingas išlaikymas, kadangi buto komunaliniai mokesčiai apmokami, maistas perkamas iš tėvų gaunamos pensijos. Atsilygindamas už teikiamą paramą ir vykdydamas vaikų pareigą tėvams, slaugo senyvo amžiaus, pastovios priežiūros reikalingą neįgalią motiną (dėl sveikatos problemų ji negali judėti, negali savarankiškai savimi pasirūpinti). Taip pat prižiūri ir padeda senyvo amžiaus tėvui. Be to, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004-07-30 sprendimu iš jo yra priteistas išlaikymas dukrai L. S., gim. (duomenys neskelbtini), sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukrai U. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 Lt (36,20 Eur) iki jų pilnametystės. Taigi, šiuo metu jis turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams Urtei ir Domantui. Dėl sunkios materialinės padėties teismo sprendimo negali vykdyti laiku, todėl priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra išieškomas antstolio. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2015-02-01 sudaro 14 568,58 Eur, vykdymo išlaidos yra 225,74 Eur. Antstolio išieškomas išlaikymo įsiskolinimas bei susidariusios vykdymo išlaidos blogina ir blogins atsakovo turtinę padėtį ateityje, kadangi susidariusių įsiskolinimų artimiausiu metu tikrai neturėsi galimybių ir neišgalėsi apmokėti dėl labai prastos materialinės padėties.

Paramos teikimas dar labiau pablogintų jo ir taip labai prastą turtinę padėtį, dar labiau apsunkintų susidariusių antstolio išieškomų įsiskolinimų įvykdymą, bei iš esmės pablogintų nepilnamečių vaikų turtinę padėtį. Tenkinus ieškovės reikalavimą, iš gautinų pajamų būtų atskaitomas ne tik išlaikymas nepilnamečiams vaikams, bet ir ieškovei. Tokiu būdu sumažėtų teismo sprendimu priteisto ir vykdytino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, kadangi išskaitoms tenkanti suma būtų skirta ne vien nepilnamečių vaikų išlaikymui, bet ir ieškovės paramai. Ieškovei priteisus išlaikymą periodinėmis išmokomis iki jos studijų pabaigos, būtų nepagrįstai užkrauta pilnametės ieškovės savarankiškai prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo našta (pragyvenimo išlaidų studijų metu) ir taip sunkioje ir sudėtingoje materialinėje padėtyje esančiam atsakovui.

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nurodė, kad atsakovas negali teikti ieškovei išlaikymo jos studijų aukštojoje mokykloje metu, tai dar labiau pablogintų jo ir taip labai prastą turtinę padėtį, bei iš esmės pablogintų jo nepilnamečių vaikų turtinę padėtį. Ieškovė turėjo ir turi protingas galimybes pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis pajamomis studijų metu ir negali užkrauti savo prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo naštos (pragyvenimo išlaidų studijų metu) ir taip sunkioje ir sudėtingoje materialinėje padėtyje esančiam atsakovui

Teismo posėdyje ieškovė L. S. ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad 12 klasėje atsakovas duodavo jai pinigų, nors ji jau buvo pilnametė. Buvo geri santykiai, ji gyveno pas senelius. Seneliai faktiškai ją išlaikė, ji turėjo atskirą kambarį senelių trijų kambarių bute. Močiutė gulinti, seneliui taip pat sunku tvarkytis, ji kiek galėjo jiems padėjo, taip pat padėjo tėtis ir jo brolis. Nuolatinai niekas močiutės neslaugo. Pagrinde ją prižiūri senelis. Kai gyveno pas senelius, senelis pats mokėjo komunalinius mokesčius. Tėtis su seneliais negyveno, tik atvažiuodavo, padėdavo močiutę išmaudyti. 5-6 metai tėtis su drauge nuomojasi butą Eigulių rajone, prieš tai senamiestyje butą nuomojosi. Tėčio brolis taip pat registruotas pas senelius, bet su jais negyvena.

Kai baigė vidurinę, susirado darbą, per vasarą dirbo pilnu etatu, gyveno pas senelius. Po to su pussesere išsinuomojo butą arčiau kolegijos. Išėjo iš senelių gyventi atskirai, nes norėjo daugiau savarankiškumo. Nuo rugsėjo pradėjo dirbti puse etato, bet po poros mėnesių pamatė, kad nespėja, nelieka laiko mokytis. Dirbdama puse etato gaudavo maždaug apie 144,81 Eur (500 Lt). Neužteko pinigų butui išlaikyti, apsirengti ir pavalgyti. Jai pradėjus dirbti, tėtis paramos nebeteikė, iš mamos maisto veždavosi. Iki naujų metų mokėsi, paskui padarė studijų pertrauką ir dirbo pilnu etatu iki 2014 birželio. Tuomet pati save išsilaikė, užteko pinigų. Dirbdama RIMI buvo įsidarbinusi klube „Venera“ barmene, bet ten dirbo tik dvi savaites, nes darbas nepatiko. Iš gauto 289,62 Eur (1000 Lt) darbo užmokesčio nesusitaupė, nes reikėjo buto nuomai, pragyvenimo išlaidoms. Pripažįsta, kad kai dirbo, nueidavo į klubą, bet neišlaidaudavo, 1-2 kokteilius kartais nusipirkdavo. Įėjimas į klubą nekainuoja, galima ir nieko nepirkti. Kokteilis apie 5,79 Eur (20 Lt) kainuoja.

2014 m. rugsėjį grįžo vėl mokytis. Apsigyveno pas mamą į Jurbarke, nes nedirbdama buto nuomai lėšų neturėjo. Mamos šeimoje gyvena septyniese - 5 vaikai (įskaitant ieškovę), mama ir jos sutuoktinis. Mama ieškovę maitina, rengia, jos sutuoktinis nuveža į studijas. Mama negali skirti didesnio išlaikymo, nes uždirba apie 289,62 Eur – 347,54 Eur (1100-1200 Lt), o sutuoktinio pajamos panašios kaip ir mamos. Iš ūkio pajamų neturi, nes nieko neparduoda, tik sau užsiaugina. Norėtų vėl išsinuomoti butą, susirasti darbą. Tačiau šiuo metu dirbti negali, nes pirmadienį paskaitos trunka iki 17 val. – 17. 30 val., kitom dienom paskaitos vyksta trumpiau. Po paskaitų grįžta namo į kaimą ir mokosi, nes daug reikia mokytis papildomai. Šiuo metu suderinti studijų su darbu negali, nes norint gerų rezultatų neįmanoma dirbti. Dirbant pažymiai buvo prastesni. Galėtų dirbti tik savaitgaliais. Ketina vasarą išvažiuoti į Angliją užsidirbti, turi draugų, sakė, kad padės įsidarbinti. Dėl galimybės gauti studijų paskolą nesidomėjo. Mokosi nemokamoje vietoje, o paskolą imti pragyvenimui, kai nežino ar turės iš kur atiduoti, labai didėlė atsakomybė, nes darbą pagal specialybę susirasti labai sunku.

Patiriamas išlaidas detalizavo poreikių lentelėje. Jos yra realios, nes patiria kelionės išlaidas dėl važinėjimo į paskaitas, jai tenka mokesčių už elektrą, internetą, televiziją, dujas dalis. Lanko kultūrinės priemone - tai ėjimas į muziejų, spektaklį, kiną. Patiria ir išlaidas gydymui, vaistams -buvo kelis kartus inkstų uždegimas, yra gulėjusi ligoninėje, profilaktiškai vitaminus geria.

Jai yra žinoma, jog atsakovas užsiima vidaus apdaila, tik pajamų niekur nerodo. Mano, jog uždirba pakankamai ir iš gaunamų pinigų gali ir brolius, ir ieškovę išlaikyti. Kadangi atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimų, todėl neregistruoja jokio turto savo vardu. Žino, kad jis turi automobilį, tik jis yra ne jo vardu. Jeigu būtų norėjęs, atsakovas nebūtų važinėjęs į užsienį atostogauti ir būtų atidavęs išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovės atstovė advokatė Zita Rakauskaitė atstovaujamosios išdėstytus argumentus ir ieškinio reikalavimus palaikė. Taip pat išdėstė teisinius argumentus, dėl kurių laikė, jog yra pagrindas ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad įstatymas numato pareigą tėvams teikti išlaikymą pilnamečiams besimokantiems vaikams. Kadangi iki šiol išlaikymą teikė viena mama, tai atsakovo dalis išlaikyme prašoma šiek tiek didesnė. Ieškovės vidurkis pakankamai aukštas, įsiskolinimų neturi, todėl savo pareigą mokytis ji vykdo tinkamai. Pagal pateiktą pažymą apie studijų grafiką akivaizdu, kad ieškovė neturi galimybės dirbti. Ieškovė pirmus metus bandė dirbti, tačiau specialybė susijusi su medicina, ji siekia būti gera specialiste, todėl jai nepavyko ir dirbti ir mokytis, todėl grįžo mokytis. Ieškovės poreikiai sumažinti iki minimumo. Atsakovas savo pareigos teikti išlaikymą nevykdo, gyvena neįgalių tėvų sąskaita. Todėl būtų neetiška jeigu ir ieškovė apsigyventų senelių bute. Atsakovas nededa pastangų įsidarbinti, daug metų nedirba. Ieškovė, jos mama nurodė, kad su tėvais atsakovas negyvena, gyvena kituose namuose, turi automobilį. Todėl akivaizdu, kad jis slepia turtą, pajamas. Atsakovas turi keturis vaikus, du iš jų nepilnamečiai. Atsakovas eilę metų neteikė išlaikymo, po to, pradėjo mokėti minimalią sumą. Atsakovo galimybės dirbti ir užsidirbti yra, todėl savo pareigos jis negali išvengti.

Atsakovo požiūriu, ieškovė galėtų suderinti darbą su mokslu. Jis buvo suradęs jai darbą kavinėje padavėja senamiestyje, bet ji net nebuvo nuėjusi susitarti dėl darbo vietos. Jo patarimų dukra neklausė. Mano, kad jos mokymosi rezultatai suprastėjo dėl lankymųsi klubuose, darbo naktiniame klube „Venera“. Jis nebuvo patenkintas jos darbu naktį. Siūlė jai gyventi pas senelius, ten vietos pakanka, yra atskiras kambarys, seneliai ieškovę priimtų, už viską būtų sumokėta iš senelių pinigų. Bet ieškovė atsisakė.

Atsakovo atstovas atstovaujamojo poziciją dėl ieškinio palaikė. Baigiamojo kalboje išdėstė teisinius argumentus, dėl kurių laikė, jog nėra įstatyminio pagrindo ieškinio tenkinimui (b.l. 148-152).

Atsakovas turi galimybę dirbti. Jis tėvų neprižiūri. Senelis dar neseniai buvo pakankamai sveikas ir vairavo mašiną bei prižiūrėjo močiutę. Ieškovė pas senelius gyventi negali, kadangi ten gyvenant jai buvo sunku, dukra vėlai grįždavo iš darbo, reikėjo mokytis, o senelis sakydavo išjungti šviesą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni nei 24 metų amžiaus ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl tėvų pareigos išlaikyti besimokančius pilnamečius vaikus konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t.y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas.

Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-204/2009). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Kasacinis teismas pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė L. S., gim. (duomenys neskelbtini) yra atsakovo J. S. ir trečiojo asmens L. P. dukra (b. l. 10)

2004-07-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo ieškovei buvo priteistas išlaikymas po 1 MGL (125 Lt), kuris buvo vykdomas priverstine tvarka.

Ieškovė studijuoja Kauno kolegijos Medicinos fakultete pirmos pakopos nuolatinės studijų formos kineziterapijos programos I kurse, numatoma studijų baigimo data 2017-06-30 (b.l. 4). Ieškovei nuo 2014-01-08 iki 2014-09-01 buvo suteikta pertrauka moksle. 2014 m. – 2015 m. ieškovės vidurkis buvo 7,17 (b. l. 44).

VSDFV duomenimis ieškovė draudžiamųjų pajamų neturi (b. l.146), VĮ Registrų centras duomenimis ieškovės nekilnojamojo turto neturi (b. l. 147). Kauno kolegijos 2015-03-19 pažymoje nurodyta, kad ieškovė iš kolegijos stipendijos ar kitos rūšies socialinių išmokų negauna (b.l. 76).

Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė mokosi aukštojoje mokykloje, dienine studijų forma. Ieškovės paaiškinimu, ji stipendijos negauna, kitų pajamų ir turto neturi, nedirba ir neturi galimybės šiuo metu dirbti, nebent savaitgaliais, ją išlaiko mama (trečiasis asmuo). Atsakovas prie pilnametės dukros išlaikymo neprisideda.

Ieškovė nurodė ieškinyje ir paaiškino teismo posėdyje, kad jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalinga apie 292 Eur suma. Taip pat pateikė detalų išlaidų paskaičiavimą: maistas 91 Eur, maistas mokymo įstaigoje 30,15 Eur, kelionės išlaidos 60 Eur, vitaminams, medikamentams 15,10 Eur, higienos prekėms, šampūnui, pastai, kirpimui 12,05 Eur, kanceliarinėms prekėms – 12,05 Eur, drabužiams (tame tarpe ir sportui) 30,15 Eur, telefono papildymui 4,50 Eur, komunaliniams patarnavimams (elektra, vanduo, kuras – malkos) 15,10 Eur, kultūrinėms priemonėms 21,10 Eur.

Pažymėtina, kad ieškovė gyvena su mama ir jos sutuoktiniu, nuosavame bute. Atskiro būsto ieškovė nesinuomoja, jo neišlaiko. Vertintina, kad gyvendama trečiojo asmens šeimoje, ieškovė išlaidų būsto šildymui ir kitiems mokesčiams nepatiria, nes jos mama neatlygintinai užtikrina jai būsto ir buities sąlygas. Ieškovė nurodo, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas, nes ji nori gyventi atskirai, nuomotis butą Kaune, tuomet sutaupytų laiko ir pinigų, nes nereikėtų važinėti iš Jurbarko į paskaitas.

Ieškovė pripažino, kad jai yra galimybė gyventi pas senelius (atsakovo tėvus), kur nepatirtų būsto išlaidų, taip pat sumažėtų transporto išlaidos. Todėl teismas vertina, kad ieškovės poreikis dėl studijų gyventi Kaune gali būti patenkintas nepatiriant papildomų išlaidų, o noras gyventi atskirai ir nuomotis būstą, neturint savarankiškų pajamų, vertintinas kaip nepamatuotas išlaidavimas.

Ieškovė mokosi valstybės finansuojamoje vietoje ir už mokslą jai mokėti nereikia. Ieškovė paaiškino, kad dirbti ir studijuoti buvo per sunku, todėl išėjo iš darbo. Iš UAB „Rimi“ pažymos matyti, kad ieškovė 2015-02-13 atleista iš pardavėjos pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (b.l. 46-51). Šie duomenys bei ieškovės paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė negalėjo suderinti mokslo su darbu.

Tačiau sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas ne tik jo turimas turtas ir realiai gaunamos pajamos, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas. Iš ieškovės pateikto studijų tvarkaraščio nustatyta, kad ieškovei pirmadieniais paskaitos vyksta nuo 9:50 val. iki 16:05 val., antradieniais nuo 8:00 val. iki 17:00 val., trečiadieniais nuo 8:55 val. iki 14:35 val., ketvirtadieniais nuo 10:45 val. iki 17:00 val., penktadieniais nuo 10:45 val. iki 15:15 val. (b.l. 133).

Neabejotina, kad siekdama įgyti aukštąjį išsilavinimą ir neprarasti valstybės finansavimo, didžiąją laiko ir jėgų dalį ieškovė turi skirti mokymuisi. Vien lankyti paskaitas ir praktinius užsiėmimus tam nepakanka, tenka savarankiškai mokytis ir namuose. Todėl atsižvelgiant į ieškovės užimtumą, studijų pobūdį, teismas pripažįsta, kad dienomis, kai vyksta paskaitos, ieškovė dirbti neturi galimybės. Tačiau pati ieškovė pripažino, kad galėtų dirbti savaitgaliais, taip pat nurodė, kad vasaros atostogų laikotarpiu turi galimybę išvykti dirbti į užsienį.

Sutiktina su atsakovo argumentu, jog yra ir kita galimybė aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi – tai valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Iš ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė dėl paskolos gavimo nesikreipė. Ieškovė nurodė, kad nenori prisiimti skolinių įsipareigojimų dėl neaiškios darbo perspektyvos ateityje.

Pažymėtina, kad valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše (toliau - ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44, 45 punktai); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (54(1), 59 punktai). Todėl vertintina, kad ieškovė neišnaudojo visų galimybių save materialiai paremti. Ieškovės poreikių tenkinimas vien tik tėvų išlaikymo sąskaita neatitinka šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo (CK 3.5 str. 2 d., 3 d.).

Kasacinio teismo bylų praktikoje pažymima, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, negali būti vertinami kaip pagrindas pilnametės ieškovės savarankiškai priimto sprendimo studijuoti įgyvendinimo naštą (reikalingos lėšos pragyvenimui studijų metu), perkelti atsakovui, kuris dėl tokio ieškovės sprendimo neturėjo ir negalėjo turėti jokios valdžios pastarosios atžvilgiu (LAT nutartys Nr. 3K-3-11/2011; 3K-3-497/2013).

Ieškovę geranoriškai materialiai remia jos mama. Trečiasis asmuo turi dar tris išlaikytinius, gyvena santuokoje, abu gauna pastovias pajamas. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad trečiasis asmuo nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl kurio sudaryta panaudos sutartis (b.l. 89), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 90), ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 91), žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 92), ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 93). Trečiasis asmuo dirba N. D. šeimos klinikoje (b.l. 111), jos vidutinės mėnesio pajamos 2014-08-2014-12 buvo 344,29 Eur, 2015 m. 314,71 Eur (b. l. 130-131). Iš trečiojo asmens pateiktų DNB banko išrašų matyti, kad ieškovės sąskaitos likutis 2015-04-28 yra 143,66 Eur (b. l. 126-129). VĮ „Regitra“ duomenimis trečiojo asmens vardu yra registruota priekaba Tauras, 700-01 (b. l. 77-78), sutuoktinio V. P. vardu registruotos dvi transporto priemonės BMW X3 ir VW GOLF (b. l. 79-80).

Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VĮ Registrų centras duomenimis atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b .l. 52). VĮ „Regitra“ pateikta pažyma patvirtina, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 53). VSDFV duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-02-12 išmokų negavo (b. l. 54). Atsakovas nurodė ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas gyvena tėvui nuosavybės teise priklausiančiame bute, adresu Pienių g. 2-24, Kaunas (b. l. 56), jo motinai L. S. nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis (b. l. 63).

Pagal 2004-07-30 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovas vaikams D. S. ir U. S. moka išlaikymą po 1 MGL (125 Lt). Iš antstolės Gaivilės Kunickienės pažymos matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas iki 2015-02-01 yra 14568,58 Eur (b. l. 67).

Ieškovė teigė, kad atsakovas gauna nelegalias pajamas, nuomoja būstą, turi automobilį, kurį registravo trečiojo asmens vardu, tačiau šių aplinkybių įrodymais nepagrindė.

Kasacinis teismas teismų praktiką formuoja taip, kad priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, priteistą paramos teikimo prievolę turi būti realiai įmanoma vykdyti (Lietuvos A. T. 2011-01-25 nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011).

Kaip nustatyta, šiuo metu atsakovas nedirba, gyvena iš tėvų pajamų, nekilnojamojo turto neturi, iki šiol nėra baigtas išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Susidariusios skolos, jų susidarymo laikotarpis rodo, kad atsakovo turtinė padėtis tiek šiuo metu, tiek praeityje, ieškovei sulaukus pilnametystės, buvo ir yra sunki. Todėl teismas sprendžia, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas pilnametei atsakovo dukrai iš esmės pablogintų atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų padėtį. Be to, priteista parama apskritai šiuo metu negalėtų būti įvykdyta, kadangi atsakovas šiuo metu nedirba, iki šiol nebaigtas vykdyti išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas.

Be to, teismo vertinimu, ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių pati pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis lėšomis. Valstybės remiama paskola bei darbas savaitgaliais yra ieškovės protingos galimybės pačiai pasirūpinti pragyvenimui reikalingomis pajamomis studijų metu. Visų pirma ieškovė turėtų pasinaudoti šiomis galimybėmis, o ne užkrauti savarankiškai priimto sprendimo įgyvendinimo naštą atsakovui.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas vertina, kad ieškovės priimto sprendimo - mokytis aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje įgyvendinimo pasekmės – lėšų poreikis – šiuo ginčo atveju negali būti perkeliamas atsakovui.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 70 Eur žyminio mokesčio ir 10,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso 80,04 Eur (CPK 92 str., 96 str., 99 str.).

LR CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės L. S. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 80,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.