- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-13
- Bylos Nr.
- 2-3-675/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- T. P., S. V., V. V.
- Kategorijos
- 113.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė,
sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,
dalyvaujant ieškovo G. Ž. individualios įmonės atstovui advokatui D. J.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo G. Ž. individualios įmonės ieškinį atsakovams T. P., S. V., V. V., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų L. M., V. M. dėl pripažinimo teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti statybos darbus nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas G. Ž. individuali įmonė patikslintu ieškiniu (T2, b.l.106-109 ) kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti teisę ieškovui be gretimų žemės sklypų savininkų T. P. , S. V. ir V. V. sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstravimo projektui rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., pagal S. S. projektavimo studijos „Saulius" 2013 m. parengta gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinius pasiūlymus Nr. 12-08 bei atlikti statybos darbus.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad yra dvibučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., savininkas, jam taip pat priklauso ir žemės sklypas. Su ieškovui priklausančio žemės sklypo rytinės dalies riba besiribojantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso atsakovui T. P., o su šiaurinės dalies riba besiribojantis žemės sklypas esantis (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise priklauso atsakovui S. V., V. V. ir L. M. bei V. M.. Ieškovo žemės sklype esantis gyvenamasis namas yra senos, t.y. 1940 metų, statybos, nusidėvėjęs, blogos būklės ir nebetenkina ieškovo poreikių, todėl jis nutarė namą rekonstruoti į dalį gyvenamosios ir dalį komercinės paskirties pastatą pagal parengtą projektą. 2010-10-19 Ukmergės rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą rekonstruoti dalį ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (vieną iš jame esančių butų). Paskutiniu 2013 m. vasario mėn parengtu projektu (projektiniu pasiūlymu) ieškovas gyvenamąjį namą planuoja rekonstruoti į gyvenamosios paskirties vieną buto namą. Greta esančio pastato, adresu (duomenys neskelbtini)., savininkai S. V. ir L. ir V. M. dėl rekonstrukcijos dalies, kuria ribojasi jų pastatas ir žemės sklypo dalis buvo davę sutikimus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad vienas iš savininkų S. V. savo duotą sutikimą ieškovo pastato rekonstrukcijos darbams 2013-10-31 atšaukė. Taip pat paaiškėjo, kad bylos nagrinėjimo metu S. V. kartu su sutuoktine V. V. 2014-08-27 įsigijo žemės sklypo dalį, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuri ribojasi su ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos dalimi. Kadangi ieškovas nusprendė rekonstruoti ir likusią visą gyvenamojo pastato dalį, kuri ribojasi su atsakovams priklausančiais žemės sklypais, o taip pat ribojasi ir su jiems priklausančiais statiniais, todėl prieš vykdant gyvenamojo namo rekonstrukciją, privaloma turėti kaimyninių žemės sklypų savininkų raštiškus sutikimus, nes statinys yra ant sklypo ribos. Atsakovai atsisakė duoti sutikimus gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Ieškovo gyvenamo namo dalis, kuri ribojasi su atsakovams priklausančiais žemės sklypais, bus rekonstruota perdarant palėpę į antrą aukštą, tokiu būdu padidinant gyvenamojo namo aukštingumą iki 6.80 metrų ir statyba bus vykdoma ant esamo gyvenamojo namo. Paties gyvenamojo namo išdėstymas sklype nesikeis, atstumai gretimų sklypų atžvilgiu taip pat nekis. Gyvenamasis namas bus rekonstruojamas iš sertifikuotų medžiagų, tinkančių jį supančiai aplinkai. Statybos darbai nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų, nepadarys žalos jiems priklausančiam turtui, nesumažins turto vertės. Darbai bus atliekami pagal atestuoto architekto parengtą projektą, remiantis statybos norminiais aktais, kuris bus patvirtintas kompetentingų institucijų, gavus visus reikiamus statybą leidžiančius dokumentus. Atstumas tarp ieškovo gyvenamojo namo ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, nėra keičiamas, jis lieka tas pats, nes norimas rekonstruoti gyvenamasis namas pastatytas 1940 metais jau stovi ant ieškovui ir atsakovams priklausančių žemės sklypų bendros ribos, tokia padėtis yra teisiškai įregistruota prieš daugelį metų, ir šios teisinės gyvenamojo namo registracijos niekas neginčijo ir neginčija. Teisiškai jau įregistruoto ieškovo pastato rekonstrukcija nekeičia atstumo nuo atsakovų žemės sklypo ribos. Namas teisėtai įregistruotas jo buvimo vietoje ir jį rekonstruojant priklausančio žemės sklypo ribose, atsakovų teisės dėl atstumų nebus pažeistos. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovo T. P. žemės sklype savavališkai pastatytas ir jam priklausantis ir teisiškai neįregistruotas statinys taip pat pastatytas ant atsakovo ir ieškovo besiribojančių sklypų ribos. Taip pat rengiant namo rekonstrukcijos projektą atsakovas ieškovui nurodė, kad planuoja vykdyti statybas savo žemės sklypo dalyje ir pateikė projektinius pasiūlymus, kuriame numatė galimybę atsakovui T. P. statyti sublokuotą namą su ieškovo rekonstruotu gyvenamuoju namu, tam kad būtų išlaikomas pastatų vientisumas. Be to detaliajame plane taip pat numatyta, kad atsakovas T. P. turi teisę statyti komercines paskirties 2 aukštų su mansarda, 12,5 metro aukščio statinį arčiau ieškovo žemės sklypo ribos, nei numato teisės aktai. Ieškovo ir atsakovo siekiamos įgyvendinti nuosavybės teisės turi būti derinamos ir ginamos proporcingai. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad S. ir V. V. , kurie rengiant namo rekonstrukcijos projektą ieškovui nurodė, jog ieškovas, įrengdamas antrą aukštą suprojektuotų tokį pastato aukštį, kad atsakovai ateityje turėtų galimybę įsirengti langus jų namo palėpėje į ieškovo žemės sklypo pusę. Ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovų pageidavimą pakoregavo namo projektą , kuriame numatė galimybę atsakovams įsirengti langus virš ieškovo rekonstruoto gyvenamojo namo stogo. Ieškovas nurodė, kad rekonstrukcija pagal projektą atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovų atsisakymai duoti sutikimą yra nepagrįsti. Atsakovų nurodytas motyvas, kad ieškovui priklausančio namo rekonstrukcija bus vykdoma arčiau nei 3 metrai nuo jiems priklausančios žemės sklypų ribos nėra pagrįsti, nes tai nėra nauja statyba, namas bus tik rekonstruojamas, dėl ko nesikeis esami ieškovo statinio atstumai ir atsakovų teisės niekaip nebus pažeistos. Ieškovas pažymėjo, kad kiti bendraturčiai L. ir V. M. sutinka, kad ieškovas vykdytų namo rekonstrukciją pagal pateiktus teismui projektinius pasiūlymus. Todėl atsakovų atsisakymas duoti sutikimą atlikti statybos darbus pažeidžia ieškovo, kaip gyvenamojo namo ir bei žemės sklypo savininko teises., nes sudaro ieškovui kliūtis naudotis jam priklausančia nuosavybe.
Atsiliepimas
A. S. V. ir V. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (T2 b.l.111-118), kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Tarp atsakovų S. ir V. V. ir trečiųjų asmenų V. ir L. M. naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nenustatyta. Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovo G. Ž. individualios įmonės valdomas gyvenamasis namas yra vieno aukšto (indeksas 2A1p), bendro ploto 64,81 kv.m. , tūrio 278 kub.m. ir 2,60 m. aukščio, šis gyvenamasis namas stovi 0,0136 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis kita, o pobūdis vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos ir naudojimas, naudojimo pobūdis gyvenamosios teritorijos. Atsakovų 267 kv.m dydžio žemės sklypo dalis ribojasi su ieškovo valdomo 136 kv.m. šiaurine dalimi. Atsakovų gyvenamojo namo pietinio fasado siena buvo sublokuota su ieškovo gyvenamuoju namu. Atsakovų ir ieškovų pastatai buvo suveržti metaliniais linais. Atsakovai susipažinę su S. S. projektavimo studijos „Saulius“ 2013 m. parengtais pasiūlymais Nr. 12-8, mano, kad pasiūlymas iš esmės pažeidžia atsakovų teises ir interesus. Ieškovas iš esmės pagal faktines aplinkybes siekia gauti statybą leidžiančius dokumentus bei atlikti statybos darbus , nesant gretimo žemės sklypo savininko sutikimui. Ieškovas iš esmės siekia gauti sutikimą statyti naują pastatą, kuris suprojektuotas ir sublokuotas su atsakovų gyvenamojo namo siena, bei siekia pastatyti antrą aukštą, kurio niekada nebuvo. Ieškovas pagal parengtus projektavimo pasiūlymus siekia įteisinti dabartinę faktinę situaciją , kad nereikėtų jam vykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje ir nugriauti savavališkai pastatytą naują gyvenamąjį namą. Atsakovų gyvenamojo namo siena sublokuota su ieškovo gyvenamuoju namu, po ieškovo neteisėtų veiksmų dalis atsakovams priklausančios sienos yra nugriauta, nugriauta laiptinė, pažymėta inventorizacijos byloje indeksu a-1- 4,59 kv.m. ploto, 7-5-4,77 kv.m. ploto ir 7-4-6,72 kv.m. ploto, šiaurinė siena, kuri buvo sublokuota su ieškovo nugriautu pastatu ir liko tik ieškovo pastato siena. Byloje yra pateiktas statybos patikrinimo vietoje aktas 2013-04-17, kuriame konstatuota, kad vizualiai apžiūrėjus statybą, nustatyta, kad senas pamatas nugriautas. Padaryti nauji betono pamatai , išmūrytos pirmo aukšto sienos, sumontuotas pirmo aukšto perdenginys. Akte nurodoma, kad vykdoma nauja statyba. Ukmergės rajono apylinkės teismo nutarimu ieškovui skirta bauda už LR ATPK 159 str. padarytus pažeidimus. Ieškovui nurodytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos darbus. Iš esmės atsakovų teisės yra pažeidžiamos, nes yra keli S. S. studijos „Saulius“ 2013 m. pasiūlymų Nr. 12-08 variantai irt nėra aišku, kurio pasiūlymo pagrindu bus ruošiamas techninis projektas. Jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimus, būtų pažeistos atsakovų teisės dėl to kad atsakovų sienos ir pagalbinės patalpos liktų nugriautos, o atsakovams suprojektuoti langai yra be atsakovų sutikimo. Atsakovai planuoja įsirengti langus žemiau, kur šiuo metu yra pradėtas savavališkai statyti ieškovo statinys, o ne palėpėje, kaip siūlo ieškovas. Todėl ieškovo teiginiai dėl langų neatitinka tikrovės. 2010-10-19 Ukmergės rajono savivaldybės administracija davė leidimą ieškovui pagal S. S. projektavimo studijos „Saulius“ parengtą statinio projektą rekonstruoti butą pirmame aukšte ir pakeisti paskirti į komercinę paskirtį. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovas 5 metus neturi teisės keisti žemės sklypo paskirties į komercinės paskirties pastato statybai, juolab kad teismui pateikti trys skirtingi projektiniai pasiūlymai tuo pačiu numeriu Nr. 12-8. Atsakovai taip pat nurodė, kad naujieji projektiniai sprendiniai yra netinkami ir pažeidžia atsakovų teises. Pastato aukštingumas didėja dvigubai, t.y. nuo 2,60 m. iki 6,8 m. Ieškovo gyvenamasis namas buvo vieno aukšto, todėl ieškovo teiginiai apie pastato namo rekonstrukciją yra netikslūs VĮ „Registrų centro“ duomenimis ieškovo gyvenamasis namas pastatytas 1940 m. buvo vieno aukšto be palėpės ir antro aukšto, ieškovas siekia pasistatyti dviejų aukštų pastatą. Atsakovai nedavė leidimo nugriauti gyvenamojo namo dalies, sienos ir laiptinės, įvertindamas šią aplinkybę, atsakovas S. V. atšaukė 2013-10-31 savo duotą sutikimą. Po ieškovo neteisėtų veiksmų susidarė plyšys tarp pastato sienų ir ieškovo pastato sienų apie 30 cm. ties antruoju aukštu yra jau dabar veikiamas kritulių, daro ypatingą žalą atsakovų pastatui. Atsakovė V. V. nesutinka duoti sutikimo statyti žemės sklype gyvenamąjį namą, nesilaikant teisės aktuose nustatyto atstumo nuo jo žemės sklypo ribos.
A. T. P. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (T 2, b.l.120-122), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškiniuose pateikia tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Ieškovas siekia vykdyti ne gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, bet naują statybą. Ieškovui priklausančiame žemės sklype stovėjęs 1940 m. statybos gyvenamasis namas yra nugriautas ir pradėta nauja gyvenamojo namo statyba. Šias faktines aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2.7-387-161/2013, išnagrinėta Ukmergės rajono apylinkės teisme. Statybos priežiūros aktais taip pat yra konstatuota jog ieškovas vykdo neteisėtą naujo gyvenamojo namo statybą. A. T. P. niekada nėra teikęs ieškovui jokių projektinių pasiūlymų dėl statinių savo žemės sklype , esančiame (duomenys neskelbtini)., ir nėra derinęs su ieškovu statybos darbų nei savo nei ieškovo sklype. Neturėdamas atsakovo T. P. sutikimo ar įgaliojimo per S. S. ieškovas gavo minėtus su T. P. susijusius projektinius sprendinius ir neteisėtai siekia panaudoti juos prieš atsakovą šioje byloje. Pažymėjo, kad atsakovo projektiniai sprendiniai šiai bylai jokios įtakos neturi, nes joks statybos projektas statyboms atsakovui nėra išduotas. Atsakovas nėra nusprendęs kokia statyba bus vykdoma jo sklype. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis derino su atsakovu statybų sprendinius tiek sklype (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)., neatitinka tikrovės. Atsakovas pažymėjo, kad tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimą nėra teisinio pagrindo. Byloje yra įrodymai, kad (2013-04-17 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą aktas) patvirtina, kad žemės sklype ieškovas vykdo savavališką namo statybą, bet ne rekonstrukcijos darbus. Nurodė, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 8 priedo “Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimus 1.1 punkte nustatyti mažiausi atstumai iki sklypo ribos, kurių ieškovo projektiniai sprendiniai visiškai neatitinka. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ginčo dėl to, jog ieškovas naują gyvenamąjį namą stato nesilaikydamas reglamente nustatyto atstumo nėra iki gretimų, t.y. atsakovams priklausančių žemės sklypų ribų, šioje byloje nėra. Taip pat pažymėjo, kad jeigu būtų vykdoma ne nauja statyba, o seno namo rekonstrukcija, vis tiek būtų reikalinga gauti atsakovų sutikimą dėl atstumų nuo gretimų sklypų, nes yra keičiami gyvenamojo namo išmatavimai- didinamas aukštingumas. A. T. P. yra aiškiai informavęs ieškovą jog nesutinka duoti sutikimo statyti žemės sklype (duomenys neskelbtini). Esant tokiai situacijai ieškovas neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimu jam būtų suteikta teisė vykdyti statybas. A. T. P., S. V. ir V. V. nesutinkant duoti sutikimo ieškovui statyti statinį mažesniu negu norminiuose aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, ieškovas neturi teisės reikalauti teismo, kad statyba būtų vykdoma nesilaikant šių atstumų be atsakovų sutikimo. Būtent statybos projektas yra pagrindas statybą leidžiančiam dokumentui- nagrinėjamu atveju leidimui statyti naują statinį –išduoti, todėl tik pagal jį gali būti vertinamas planuojamos statybos teisėtumas, gretimų sklypų savininkų pažeidimas bei jų atsisakymo duoti sutikimus šiai statybai pagrįstumas, o jis nagrinėjamu atveju byloje nepateiktas
Tretieji asmenys L. M. ir V. M. pateikė atsiliepimą (T2, b.l.74,75), kuriame nurodė, kad su ieškovo reikalavimais visiškai sutinka, kadangi nurodyti projektiniai sprendimai jų interesams įtakos neturi, todėl davė sutikimą atlikti pastato rekonstrukciją, kurios metu būtų įrengtas antras aukštas. Tuo pačiu pateikė prašymą nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu ieškovo G. Ž. individualios įmonės savininkas G. Ž. ir advokatas D. J. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. G. Ž. papildomai nurodė, kad jis turėjo leidimą rekonstruoti butą (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau nusipirko ir kitą butą bei tapo viso namo savininku, adresu (duomenys neskelbtini), todėl tęsė rekonstrukciją ir nepagalvojo, kad reikia naujo leidimo rekonstrukcijai ir paskirties keitimui. Pats ieškovas kvietė statybos inspekciją įvertinti esamai situacijai, dėl to jo atžvilgiu buvo surašytas savavališkos statybos aktas, jis nubaustas administracine bauda. Kadangi namo pamatai buvo prastos būklės, juos reikėjo sutvirtinti, nes jie nebūtų atlaikę naujų konstrukcijų, todėl nuvertė visą pastatą , sutvirtino pamatus ir pradėjo statybos darbus. Buvo reikalavimas nekeisti išorinės sienos, kas ir buvo išsaugota, išorinė pastato siena liko nepakitusi. Jis turėjo sutikimus gretimų sklypų savininkų V. M. ir S. V. ir tuo metu daugiau sutikimų nereikėjo, nes jis nežinojo, kad T. P. išsipirko žemę iš valstybės iki pat jo namo pamatų. Atsakovas T. P. sutikimo nedavė, S. V. savo sutikimą atšaukė, kas šiuo atveju jau nėra galima, nes sprendiniai buvo vykdomi. Projektas suderintas su miesto savivaldybės architektūros skyriumi ir kultūros paveldo institucijomis, nes pastatas yra Ukmergės senamiesčio teritorijoje. Šiuo metu yra paruoštas ir suderintas su institucijomis projektinis pasiūlymas, o techninį projektą pradėtų ruošti tik tuomet, kai turės visų sutikimus, nes jam jau ruošti reikalingos lėšos. Atsakovai su projektiniais pasiūlymais supažindinti, S. V. iš pradžių sutiko, tik iškėlus bylą teisme, jis atšaukė savo sutikimą. Šiuo metu yra padaryti pamatai ir išmūryta siena prie S. V. priklausančio pastato dalies, jų pastatai negali būti sujungti, tarp pastatų yra tarpas. Atlikus pastato rekonstravimo darbus pastatas bus žemesnis už atsakovo S. V. pastatą. Taip pat neaišku, kada atsakovas S. V. dės tuo nurodomus langus ir ar iš viso dės. Pastato aukštingumas didinamas maždaug 1,80 m tai nėra labai didelis pakitimas, pastatas buvo su palėpe, o dabar planuojamas pastatas su šlaitiniu stogu. Pažymėjo, kad atsakovas S. V. davė sutikimą buto (duomenys neskelbtini), buvo gautas leidimas daliai namo, t.y. nurodytas butui, ir ten jau yra antras aukštas ir aukštingumas buvo numatytas didesnis. S. V. tik prasidėjus teisminiam ginčui, sutikimą atsiėmė. Ginčas atsirado tada kai T. P. išsipirko žemę. Projektas taip pat ir T. P. tėvu J. P., kuris rūpinosi sūnaus sklype esančio pastato statybomis ir bendravo su architektu S. S., kokių parašų reikia ir su kuo reikia derinti nurodė architektas S. S.. Statybos darbai buvo vykdomi ūkio būdu, statybinė organizacija nebuvo samdoma. Aukštingumas didinamas iki 6,80 m. nuo stogo aukščiausia dalis buvo 5 m. prie atsakovo S. V. pastato dalies. Po to keičiant registrų centro duomenis pastato aukštis 3,25 m. Projektinis pasiūlymas buvo keičiamas, tobulinamas, todėl yra keli variantai. Ieškovas D. Ž. darbus pradėjo be statybos leidimo ir už tai nubaustas, tačiau yra įstatymo numatyta galimybė paruošti projektinius pasiūlymus ir statybą įteisinti. Techninio projekto ruošti negalima, nes reikia kaimynų sutikimų, atsakovų atsisakymai derinti projektą nepagrįsti, jų teisė nebus pažeistos, tai nėra nauja statyba, o rekonstrukcija. T. P. architektas S. S. taip pat paruošė pasiūlymus, kad jis galėtų blokuoti savo projektuojamą pastatą prie G. Ž. pastato, tokia galimybė numatyta.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas T. P. ir jo atstovė advokatė I. U. atsiliepime išdėstytą poziciją palaikė, su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti T. P. nurodė, kad jam neužtenka projektinių pasiūlymų, nes tai nėra techninis projektas o architekto vizija, todėl ji gali būti keičiama. Jis nenori turėti apribojimų realizuoti sprendinius savo sklype, nes jis yra paruošęs ir su atitinkamomis institucijomis suderinęs savo sklypo detalųjį planą pastato statybai. Jokių derybų su G. Ž. jis nevedė. Atsakovas nesutinka dėl G. Ž. pastato aukštingumo, nes vietoj vieno aukšto pastato, kokį turėjo, susiruošė statyti naują dviejų aukštų pastatą, todėl pastačius tokį pastatą nesilaikant atstumo, jo sklypui būtų daroma žala. Nurodė, kad tai jog, G. Ž. ne rekonstruoja savo pastatą, o stato naują įrodo administracinėje byloje esanti medžiaga, jam paskirta nuobauda už naujo statinio savavališką statybą, todėl vien dėl šios priežasties ieškinys netenkintinas. Ieškovas nurodo, kad jo ir T. P. pastatai galėtų būti blokuojami, tačiau atsakovas T. P., dar nėra apsisprendęs, kokį jis statinį savo žemės sklype turi statyti. Ieškovas yra pateikęs kelis projektinius pasiūlymus, todėl neaišku, kuris iš jų galiojantis. Pastato aukštingumą ketina didinti iki 6,80 metro ant sklypo, todėl minimalių atstumų nesilaikymas yra gretimo sklypo savininko teisių pažeidimas. Pagal teismų praktiką neprivaloma argumentuoti, kodėl nederinamas sutikimas statyboms, kurios pažeidžia reikalavimus. Pirmąjį projektinį pasiūlymą ieškovas atsakovui pateikė raštu, atsakovas su pasiūlymu nesutiko, nes ieškovo stogas buvo atsakovo pusėje, išlindęs. K. T. P. nesutiko su pirmuoju projektu, o ieškovas iš karto kreipėsi į teismą. Atsakovui iš registrų centro bylos žinoma, kad ieškovo pastato aukštis yra 3,25 m., o ieškovas siekia pastatyti pastatą, kurio aukštis bus 7 m, iš atsakovo pastato pietinės pusės, kad atsakovui užstos saulę, atsakovas irgi nori turėti langą į pietinę pusę. Faktinės aplinkybės rodo, kad yra ne pastato rekonstrukcija, o nauja statyba, šiuo atveju aktualu, ką ieškovas jau padarė ir visa tai konstatuota išnagrinėtoje administracinėje byloje. Ieškovas administracinėje byloje pats nurodė, kad mūrijo pamatus, viena likusi siena, išgriaunant visas kitas pastato dalis negali būti vertinama kaip rekonstrukcija. Atsakovo advokatė nurodė, kad nuturint kaimynų sutikimo statybos vykdyti negali, ir kreiptis į teismą ir įpareigoto atsakovus daryti tai, ko jie nenori, nėra galimybės. Ir jie neprivalo įrodyti, kad jų interesai pažeidžiami, užtenka, kad pažeidžiami tik atstumai. Atsakovas T. P. nurodė, kad neturi jokių pretenzijų dėl ieškovo pastato rekonstrukcijos, dar geriau jei ten bus gražus ir sutvarkytas pastatas, tačiau nesutinka, kad keistųsi pastato aukštis nuo 3,20 m. iki 7 metrų ir vietoje vieno aukšto būtų dviejų aukštų pastatas.
Atsakovas S. V. ir jo atstovė advokatė V.B. teismo posėdžio metu pateiktą atsiliepimą palaikė. Papildomai nurodė, kai prašė sutikimo, G. Ž. sprendinius parodė tik vizualiai, jis tuomet sutiko, ir tai patvirtino pas notarą, tačiau kai ieškovas nugriovė ir jo namo sieną, buvo nupjautos pastatų tarpusavio tvirtinimo stygos, jis kreipėsi į statybos inspekciją. Dėl jo pastatui daromos žalos, jis atsiėmė duotą ieškovui sutikimą, nes sužinojęs, kad ieškovo statyba nelegali, teismui pateikti skirtingi sprendiniai. Ieškovas, vykdydamas statybas, padarė žalą atsakovui, nugriovė jo pastatą. Kuo labiau ieškovo pastatas kyla aukštyn, tuo didėja plyšys tarp jo pastato ir ieškovo nelegalios statybos pastato. Atsakovas, duodamas sutikimą, matė, kad pastatas bus aukštesnis, tačiau nesuprato, kad jis bus toks aukštas. Atsakovas nori matyti techninį projektą, nes yra svarbu kokios bus naudojamos medžiagos, kokios jungiamos sienos, medžiagos. Atsakovo pastatas yra neprižiūrimas. Šiuo metu palėpėje yra tik vienas mažas langelis ir mano, kad jo paskirtis yra dėl šviesos ar kada keis tuos langus į didesnius nežino. Atsakovo advokatė nurodė, kad čia kyla ginčas ar tai yra renovavimas ar nauja statyba. Ieškovas nori įteisinti visiškai naują statybą, tai matyti pagal savavališkos statybos aktą. Nauja statyba tokiu būdu kaip pareiškus šį ieškinį yra neteisinga. Ieškovas paliko tik fasadinę dalį, daugiau viską išgriovė, nugriaudamas net atsakovo S. V. pastato dalį. Ieškovas pažeidinėjo atsakovo teises, o S. V., gindamas savo teises sutikimą atsiėmė. Archeologiniai tyrimai nebuvo atlikti. Atsakovas nebuvo supažindintas su techniniu projektu. Ieškovas stengiasi įteisinti savavališką statybą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalyje dėl leidimo atlikti statybos darbus, atmestinas, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas.
Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, sklypo plano (T.1, b,l, 6-8,67,108-109 ) matyti, kad G. Ž. ind. įmonė nuosavybės teise valdo žemės sklypą , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kita šios žemės dalis-valstybės nuosavybė. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo (T.1, b,l, 9-10,T2. b.l.25-27) matyti, kad butas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) m., G. Ž. ind. įmonės nuosavybė. 2010-10-19 G. Ž. įmonei išduotas leidimas rekonstruoti statinį, esantį (duomenys neskelbtini) rekonstravimui ir paskirties keitimui į komercinę paskirtį. (T1, b.l.31). Iš byloje esančių atsakovo S. V. sutikimų, kuriuos patvirtino notarė N. G. (T1, b.l. 32,33) matyti, kad atsakovas sutiko su būsimais rekonstrukcijos darbais, t.y. tiek su (duomenys neskelbtini), buto rekonstrukcija, 2010-09-07 (o leidimas rekonstrukcijai gautas 2010-10-19) , sutiko ir su pastato (duomenys neskelbtini) rekonstrukcija 2012-10-05. S. V. duotus sutikimus 2013-10-31 atšaukė (T1, b.l.132) ir patvirtino, kad 2013-10-31 sutikimai neteko galios. Tretysis asmuo V. M. taip pat davė sutikimą G. Ž. ind įmonei atlikti rekonstrukcijos darbus pagal išduotas technines sąlygas, suderintą projektą ir leidimus rekonstrukcijai ir statybai (T1 , b.l.34). Iš atsakovo T. P. sutikimas nebuvo gautas. Iš detaliojo plano, išrašo apie patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą (T1b.l. 71-73) matyti, kad sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas T. P.. Iš byloje pateiktos medžiagos (T1 b.l.75-91)bei prijungtos Ukmergės rajono apylinkės teismo administracinės bylos Nr. A2.7-387-161/2013 matyti, kad 2013-04-17 surašytas statybos patikrinimo nagrinėjant skundą aktas , 2013-04-18 surašytas savavališkos statybos aktas, adresu (duomenys neskelbtini)., 2013-05-03 reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius : nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. 2013-05-06 G. Ž. pagal LR ATPK 159 str. 7 d. paskirta 1000 Lt administracinė bauda. Iš T. P. rašto (T1, b.l.93) matyti, kad atsakovas T. P. reikalauja atlaisvinti jo naudojamą žemės sklypo dalį. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto, projektinio pasiūlymo (T1, b.l.130,131) matyti, kad pastato (duomenys neskelbtini)., projektiniai pasiūlymai parengti pagal detaliojo plano sprendinius bei 2013-02-07 suderinti su Ukmergės rajono savivaldybės vyriausiuoju architektu. Techninis projektas dar nebuvo pateiktas. Iš Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos rašto (T1, b.l. 146) matyti, kad techninis projektas statinio G. Ž. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), padaliniui nepateiktas. Iš Ukmergės rajono savivaldybės administracijos teritorijų planavimo ir statybos skyriaus rašto (b.l.153) matyti, kad pateiktiems G. Ž. ind įmonės projektiniams pasiūlymams pritarta, kuriems pritariant nebūtina aiškintis ar pašalinti savavališkos statybos padariniai. Iš neprižiūrimų statinių, patalpų sąrašo (T2,b.l.7-9) matyti, kad (duomenys neskelbtini)pastatas yra minėtame sąraše, pastato savininkai S. V., V. M., pastato techninė būklė: apleistas, neprižiūrimas, netvarkomas, fasadai neremontuojami. Iš Kultūros paveldo departamento prie kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio rašto (T2, b.l. 119) matyti, kad statinys (duomenys neskelbtini). patenka į Ukmergės senamiesčio teritoriją. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo, sklypo plano (T2,b.l. 57-59,99-102, T1,b.l.186) matyti, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra V. V. (nuo 2014-08-27), S. V., L. M., V. M.. Iš pastato dalies rekonstrukcijos projekto (T2, b.l. 41-54) matyti, kad 2013-06-10 spaudu projektui pritarė Ukmergės rajono savivaldybės vyr architektas A. D., 2013-07-15 rekonstrukcijos projektas patikrintas Kultūros paveldo departamento kultūros ministerijos Vilniaus terit. padalinio vyresniojo specialisto A. S. (T2, b.l.54).
Statybą leidžiantis dokumentas statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 92 dalis, 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiam leidimui gauti turi būti pateikti dokumentai, išvardyti Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje. Tarp šių dokumentų nurodyti statinio bendraturčių sutikimas ir žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Tais atvejais, kai statoma ne bendraturčiams nuosavybės teise priklausančioje, bet valstybinėje žemėje (suformuotoje ar nesuformuotoje), privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka (aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 punktas). Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 “Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 8 priedo “Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimus : 1.p. Statiniai turi būti išdėstomi sklype taip, kad nebūtų pažeisti gretimų sklypų savininkų ar naudotojų pagrįsti interesai. Nustatomi šie mažiausi atstumai nuo statinių iki sklypo ribos ir gatvių raudonųjų linijų, išskyrus atvejus, kai mažesnis atstumas numatytas teritorijų planavimo dokumentuose, ir kiti reikalavimai: 1.1. pastatų (priestatų) iki 8,5 m aukščio - ne mažesnis kaip 3,0 m. Aukštesniems pastatams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam pastato aukščio metrui. Atstumas iki žemės sklypo ribos nustatomas nuo kiekvienos skirtingą aukštį turinčios pastato ar jo dalies. Šis atstumas gali būti sumažintas, jei gautas gretimo sklypo savininko sutikimas raštu; 1.4. pastatų (priestatų) atstumai iki gretimo sklypo pastatų (priestatų) turi atitikti reikalavimus, nustatytus Reglamento 2 priede. Šis reikalavimas gali būti netaikomas, gavus gretimo sklypo savininko sutikimą raštu. Toks sutikimas reikalingas ir tuomet, kai pastatai sublokuojami ant sklypo ribos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-10-11 civ. byloje Nr. 3K-3-379/2011 ir 2011-10-18 civ. byloje Nr. 3K-3-393/2011 priimtose nutartyse konstatavęs būtinybę suvienodinti iki tol nenuoseklią teismų praktiką išaiškino, kad ,,kad STR 1.01.07:2002 1 priedo normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus; teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu; civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti; statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.“ Taip pat yra išaiškinęs, kad gretimo žemės sklypo savininko duotas rašytinis sutikimas išreiškia jo valią dėl statybos ant žemės sklypo ribos, minėta, jis sukuria statymo teisę tokį interesą turinčiam asmeniui. Toks rašytinis sutikimas traktuotinas vienašaliu sandoriu, sukuriančiu pareigą jį sudariusiam asmeniui, t. y. rašytinį sutikimą davusiam asmeniui atsiranda pareiga netrukdyti įgyvendinti tas teises, kurias rašytinis sutikimas sukuria jo adresatui, o pastarasis įgyja teisę nekliudomai įgyvendinti rašytiniu sutikimu suteiktą teisę (CK 1.63 straipsnis 3,4 dalys).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta gyvenamojo namo dalies rekonstrukcija ir remontas gali būti legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų; antra, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2008, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ). Pirmasis faktas konstatuojamas suinteresuotiems asmenims išreiškiant sutikimą su statybos darbais, o antrojo konstatavimas yra atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų prerogatyva. Dėl to bendraturčiai savo poziciją, kad nesutinka su numatomais statybos darbais, turėtų pagrįsti, įrodinėdami, kokios jų teisės ir teisėti interesai, o ne viešosios teisės normos būtų pažeistos atliekant numatomus statybos darbus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas siekia rekonstruoti dvibutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), esantį Ukmergės senamiesčio teritorijoje. Pažymėtina, kad ieškovas yra gavęs leidimą 2010 m. spalio 19 d., rekonstruoti statinį-butą (duomenys neskelbtini) ir paskirties keitimą į komercinę paskirtį (buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Iš leidimu patvirtinto plano (T1,b.l.141) priekinio fasado matyti, kad rekonstruojamo pastato aukštingumas 6,15 m. Tam buvo gautas ir atsakovo S. V. sutikimas 2010-09-07, kurį atsakovas 2013-10-31 atšaukė. Jame nurodė, kad yra žinoma ir išaiškintos atšaukimo pasekmės, kad jeigu sutikimų pagrindu buvo išduoti leidimai statybai, ir rekonstrukcijai G. Ž. individualiai įmonei darbams pradėti ar vykdyti , šis jo sutikimų panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, dėl visų kylančių ginčų su G. Ž. ind. įmone dėl galimai jam padarytos žalos turėtų kreiptis į teismą. Teismas mano, kad atsakovo S. V. 2010-09-07 sutikimas jau negali būti atšauktas, nes šis sutikimas buvo reikalingas leidimo 2010 m. spalio 19 d., rekonstruoti statinį-butą gavimui ir jau yra realizuotas. Kadangi ieškovas G. Ž. ind įmonė, įsigijo visą dvibutį namą ir nori jį visą rekonstruoti, todėl pateikė naują projektinį pasiūlymą, kur bus atliekama rekonstrukcija, perdarant palėpę į antrą aukštą, tokiu būdu padidinant gyvenamojo namo aukštingumą nuo 3,25 metrų iki 6.80 metrų ir statyba bus vykdoma ant esamo gyvenamojo namo. Pažymėtina, kad pastato projektiniam pasiūlymui 2013-06-10 spaudu pritarė Ukmergės rajono savivaldybės architektas A. D., 2013-07-15 rekonstrukcijos projektas patikrintas Kultūros paveldo departamento kultūros ministerijos Vilniaus terit. padalinio vyresniojo specialisto A. S. (T2, b.l.54). Kadangi kinta pastato aukštingumas ir bendrasis tūris, o pastatas neišlaiko reikalaujamo ne mažesnio nei 3 m. atstumo iki besiribojančių sklypų ribos, reikalinga gauti savininkų sutikimus besiribojančių žemės sklypo bei pastato (duomenys neskelbtini)., L. M., V. M., V. V., S. V. bei žemės sklypo (duomenys neskelbtini)m., savininko T. P. sutikimus. Pažymėtina, kad pradėdamas rengti projektinius pasiūlymus ieškovas gavo 2012-10-05 atsakovo S. V. bei 2012-10-04 trečiojo asmens V. M. sutikimus. Šios bylos nagrinėjimo metu 2013-10-31 atsakovas S. V. savo sutikimą atšaukė, jame nurodė, kad yra žinoma ir išaiškintos atšaukimo pasekmės, kad jeigu sutikimų pagrindu buvo išduoti leidimai statybai, ir rekonstrukcijai G. Ž. individualiai įmonei darbams pradėti ar vykdyti , šis jo sutikimų panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, dėl visų kylančių ginčų su G. Ž. ind. įmone dėl galimai jam padarytos žalos turėtų kreiptis į teismą. Teisme atsakovas nurodė, kad ieškovas, vykdydamas savo rekonstrukciją pažeidė atsakovo teises. Tretieji asmenys L. M. ir V. M. savo sutikimus dėl ieškovo rekonstrukcijos patvirtino 2014-05-26 (T2,b.l.74,75). Šios bylos kontekste įvertintina ir tai, kad pastatas yra Ukmergės senamiesčio zonoje, gretimas pastatas (duomenys neskelbtini)., kurio savininkai yra atsakovai S. V., ir tretysis asmuo V. M., yra Ukmergės rajono savivaldybes neprižiūrimų statinių patalpų sąraše. Gretimai esantys pastatai yra aukštesni nei 6,80 m. Iš aplinkinių pastatų nuotraukų matyti, kad aplinkui stovintys pastatai yra apleisti (T1,b.l.142-144, t 2, b.l.30), todėl atsakovo S. V. argumentai dėl to, kad rekonstrukcija trukdytų jam įsirengti langus pietinėje pusėje, atmestini, kaip nepagrįsti, juolab, kad leidimas 6,15 m pastato aukštingumui jau yra gautas. Be to atšaukdamas savo sutikimus atsakovas S. V. patvirtino, kad dėl visų kylančių ginčų su G. Ž. ind. įmone dėl galimai jam padarytos žalos turėtų kreiptis į teismą. A. V. V. asmeninė nuomonė nėra žinoma, nes ji į teismo posėdį neatvyko. A. T. P., kuris yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini)., laikėsi pozicijos, kad pagal teismų praktiką neprivaloma argumentuoti, kodėl nederinamas sutikimas statyboms, kurios pažeidžia reikalavimus, taip pat papildomai nurodė, kad aukštingumo padidėjimas nuo 3,20 m iki 6,80 m pažeidžia jo teises, nes užstos saulę iš pietų pusės, bei kad tai yra ne pastato rekonstrukcija, o naujos statybos. Pažymėtina, kad 6,15 m. pastato aukštingumui leidimas jau yra patvirtintas, todėl pastatas paaukštės 0,65 m. Pažymėtina, kad atsakovai dėl nesutikimo su ieškovo rekonstrukcijos projektu iš esmės grindžia ne argumentais dėl savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, kurios esmingai pažeistų atsakovų teises, bet nurodydami , kad rekonstrukcija neatitinka viešosios teisės normų reikalavimų. Teismas pažymi, kad rekonstrukcijos darbų atitiktį viešosios teisės normų reikalavimams vertina kompetentingos institucijos, kurios, nustačiusios neatitiktis, įpareigoja jas pašalinti, o to nepadarius –neišduoda statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 23 str. 14-16,23 d). Nors pastatas ir yra Ukmergės senamiestyje, tačiau juos reikia tinkamai tvarkyti ir renovuoti. Remiantis tuo kas išdėstyta, taip pat įvertinus liudytojų O. S. ir S. S. 2014-04-07 teismo posėdžio metu duotus parodymus, ieškovo ieškinys dalyje dėl leidimo atlikti statybos darbus, atmestinas, kitoje dalyje ieškinys tenkintinas Šio teismo sprendimo pagrindu statytojas turi teisę tęsti statybos įteisinimo darbus (parengti projektą, gauti statybos leidimą ir užbaigti nesudėtingo statinio statybą laikantis esminių statinio projekto sprendinių).
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas byloje turėjo 765,76 eurų (2644 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių: 144 Lt žyminis mokestis, (T.1,b.l.5), 2500 Lt advokato pagalbai apmokėti (T1,b.l.,139). Ieškinį iš dalies patenkinus ieškovui priteistina ½ dalis turėtų bylinėjimosi išlaidų 382,88 eurai, kurios jam priteistinos iš atsakovų, t.y. 191,44 eurai iš atsakovo T. P. ir 191,44 eurai solidariai iš atsakovų V. V. ir S. V.. Iš atsakovų priteistina ½ dalis pašto išlaidų valstybei viso 16,18 eurai, iš atsakovų šią sumą priteisiant (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.) : 8,09 eurų iš atsakovo T. P. ir 8,09 eurų solidariai iš atsakovų V. V. ir S. V.
Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo G. Ž. individualios įmonės priteistina 1/2 dalis atsakovui T. P. turėtų advokato bylinėjimosi išlaidų (T 2, b.l.13) 289,62 eurai (1000 Lt), ½ dalis atsakovui S. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų 144,81 eurai, bei ½ dalis 16,18 eurų pašto išlaidų valstybei.
Vadovaujantis protingumo, ekonomiškumo principais, priešpriešiniai reikalavimai įskaitytini tarp T. P. ir G. Ž. ind įmonės (289,62-191,44) 98,18 eurai bei tarp G. Ž. ind įmonės ir atsakovų V. V. ir S. V. (191,44-144,81) 46,63 eurai.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį dalyje dėl leidimo atlikti statybos darbus, atmesti, kitoje dalyje ieškinį tenkinti.
Pripažinti teisę ieškovui G. Ž. individualiai įmonei , į.k. (duomenys neskelbtini), be atsakovų T. P., a.k. (duomenys neskelbtini), S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstravimo projektui rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., pagal S. S. projektavimo studijos „Saulius" 2013 m. parengtą gyvenamosios paskirties (vieno buto) namo (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektinius pasiūlymus Nr. 12-08.
Priteisti iš G. Ž. individualios įmonės , į.k. 183211040 , 98,18 eurus (devyniasdešimt aštuonis eurus 18 centų) bylinėjimosi išlaidų T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti solidariai iš S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 46,63 eurus (keturiasdešimt šešis eurus 63 centus) bylinėjimosi išlaidų G. Ž. individualios įmonės , į.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti 8,09 eurus (aštuonis eurus 9 centus) pašto išlaidų iš atsakovo T. P. ir 8,09 eurus (aštuonis eurus 9 centus) pašto išlaidų solidariai iš atsakovų V. V. ir S. V., 16,18 eurus (šešiolika eurų) pašto išlaidų iš G. Ž. individualios įmonės Valstybės naudai.
Informuoti šalis, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į išieškotojo - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.