- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-50-193-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys (pirm.), Nijolė Sušinskienė, Tomas Zdanavičius
- Nuteistasis
- H., H. Z., M. K.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-50-193/2009
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų H. Z. ir M. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-10 nuosprendžio, kuriuo:
- pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant bendrauti su M. K.;
- pagal BK 187 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. paskirtosios bausmės subendrintos jas apimant ir H. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant bendrauti su M. K..
- pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant bendrauti su H. Z.;
- pagal BK 187 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 5 d. paskirtosios bausmės subendrintos jas apimant ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei uždraudžiant bendrauti su H. Z..
Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš H. Z. ir M. K. solidariai 4 680 litų L. Š..
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
H. Z. ir M. K. nuteisti už tai, kad jie 2008 metų sausio mėn. 28 d., laikotarpyje nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 20 min., Panevėžio mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą tikslią valandą, veikdami bendrininkų grupėje bendravykdytojais, įsibrovė į patalpą – butą, priklausantį L. Š., esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą L. Š. priklausantį turtą, bendros 10 632 litų vertės: pinigus – 1 200 litų, filmavimo kamerą „ PANASONIC“ su įdėklu, baterija, keturiais pajungimo laidais, valdymo pulteliu bendros 2 300 litų vertės, kompiuterio monitorių „Samsung“ - 1 292 litų vertės, kompiuterio procesorių „Pentium 4“ su instaliuota operacine sistema „Linux“ bendros 2 130 litų vertės, keturias auksines grandinėles ant kaklo bendros 1 000 litų vertės, auksinį širdelės formos papuošalą 500 litų vertės, auksinį pakabuką 180 litų vertės, auksinį pakabuką 230 litų vertės, auksinį pakabuką-kryželį 150 litų vertės, auksinį žiedą su raudonos spalvos akute 200 litų vertės, auksinį žiedą 160 litų vertės, auksinį žiedą su trimis ar keturiomis baltos spalvos akutėmis 180 litų vertės, auksinį žiedą 160 litų vertės, auksinius auskarus, kilputės formos 250 litų vertės, auksinius auskarus, gėlytės ornamentu 300 litų vertės, auksinę apyrankę 170 litų vertės, kelioninį lagaminą – 230 litų vertės, bei išdaužė kambario lango stiklą, tuo sugadindamas L. Š. priklausantį turtą 300 litų vertės.
Šalies argumentai
Nuteistasis H. Z. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio m. apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti jo atžvilgiu naują nuosprendį – išteisinti jį iš kaltinimų pagal BK 178 str. 2 d. bei 187 str. 3 d..
Skunde teigiama, kad nuosprendyje padarytos bylos aplinkybių neatitinkančios išvados apie jo kaltę, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Jo kaltė nuosprendyje grindžiama tik tikėtinomis specialistų išvadomis ir spėjimais, todėl šie bylos duomenys BPK 20 str. 5 d. prasme negali būti laikomi patikimais jo kaltės įrodymais. Apeliantas H. Z. mano, kad specialisto išvados dėl ant iš jo kratos metu paimtų pirštinių rastų stiklo mikrodalelių priklausomumo nėra pakankamos identifikuoti nukentėjusiosios lango stiklą ir iš jo paimtas pirštines, kaip neabejotinai kontaktavusius tarpusavyje objektus. Ši išvada yra pakankama tik daugiau ar mažiau tikėtinai spręsti apie galimą šių objektų kontaktą. Be to, nors pirštinės buvo paimtos iš jo, tačiau nėra nustatyta, kad jis šias pirštines buvo užsimovęs, nes DNR pėdsakai ant pirštinių nėra tirti. Šias pirštines galimai dėvėjo kiti asmenys (galimai „Doncė“, „Šiaudas“ ar M. K.). Jo kaltė nuosprendyje grindžiama ir ta aplinkybe, kad būtent jo vairuotame automobilyje buvo surasti iš nukentėjusiosios buto pagrobti daiktai. Tačiau ir ši aplinkybė leidžia tik spėti, kad jis yra susijęs su minėtų daiktų padėjimu į automobilį. Nėra tirtas ir nustatytas jo kontaktas nei su vienu iš automobilyje rastų daiktų. Nei ant vieno iš jų nerasta jo pirštų ar DNR pėdsakų. Tikėtina, kad ir šiuos daiktus, kaip ir pirštines, automobilyje galėjo palikti kiti aukščiau minėti asmenys, tuo labiau, kad iš specialisto išvadų galima pakankamai aiškiai spręsti apie vieno asmens, kartu su juo buvusio automobilyje, buvimą įvykio vietoje, todėl tas asmuo tikrai galėjo automobilyje palikti ir visus jame rastus iš nukentėjusiosios buto pagrobtus daiktus. Be to, jo kaltė grindžiama ir Panevėžio m. VPK skyriaus viršininko pavaduotojos tarnybinio pranešimo teiginiu, kad neva nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo išjungęs savo mobilaus ryšio telefoną. Visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu ši pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė tokį teiginį, nes savo mobilaus ryšio telefono nurodytu laiku jis visai nebuvo išjungęs ir mobilaus ryšio operatoriai tokių duomenų (apie telefono išjungimą) nepateikė. Visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių rodo, kad byloje nėra surinkta jokių tiesioginių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis tikrai buvo įsibrovęs į nukentėjusiosios L. Š. butą, sugadino jos turtą ir iš buto pagrobė svetimą turtą. Kadangi spėjimais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima, o jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik spėjimais, šis nuosprendis naikintinas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo 2008-11-10 Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu yra nepagrįstas, byla išnagrinėta šališkai, pažeidžiant BPK 20 str. 5 p. reikalavimus. Nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis bei baudžiamojo proceso įstatymai. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, iš esmės rėmėsi vienu tiesioginiu įrodymu, t. y. rastu ant apvogtojo buto palangės sportinės avalynės, kurią jis movėjo jo sulaikymo metu, pėdsaku. Tačiau visiškai neįvertino jo paaiškinimų, duotų nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kad šiuos sportinius batelius jis persimovė, radęs juos H. Z. priklausančiame automobilyje. Jie buvo palikti H. Z. automobilyje, kaip ir kitas turtas – kino kamera ir aukso dirbiniai. Apeliantas M. K. teigia, kad jis jokio ryšio su įvykdyta vagyste iš nukentėjusios buto neturi. Tyrimas byloje buvo atliekamas tendencingai. Jį sulaikė po vagystės praėjus trumpam laiko tarpui prekybos centre „Babilonas“ biliardinėje. Pareigūnai parodymuose teisme nurodė, kad sulaikydami rėmėsi operatyvine informacija. Teismas nebandė vertinti šios informacijos gavimo aplinkybių. Per valandos laikotarpį nežinant įvykio aplinkybių nėra įmanoma net susisiekti su informaciją teikiančiais asmenimis, be to, jiems ir negali būti žinoma, kad vagystėje jis dalyvavo, nes jis joje nedalyvavo. Operatyvinę informaciją teikiantys asmenys nėra atsakingi baudžiamąja tvarka už teikiamos informacijos teisingumą, todėl galėjo nurodyti jo asmenį iš asmeninio priešiško jam. Apeliantas mano, kad apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu priimtas neteisėtai.
Teismo posėdyje nuteistasis H. Z. ir jo gynėjas prašo H. Z. apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo M. K. gynėja adv. I. Čiukšytė prašo jos ginamojo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašo abiejų nuteistųjų skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmetami.
Išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistųjų H. Z. ir M. K. padarytas nusikalstamas veikas ir tinkamai paskyrė jiems bausmes. Apeliantai ginčija savo kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms, tačiau išanalizavusi skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neranda pagrindo skundus tenkinti.
Pagrindiniai nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai yra susiję su tuo, kad, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas, priešingai apeliantų tvirtinimui, nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu nuteistųjų skunduose pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.
Apeliantai H. Z. ir M. K. neigia savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai rėmėsi įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų apžiūros protokolais, asmens kratos protokolais, specialisto išvada ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad H. Z. ir M. K. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. Be to, nuteistųjų kaltę iš dalies patvirtina pačių apeliantų H. Z. ir M. K. parodymų prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008 m. sausio 28 d., laikotarpyje nuo 17 val. 30 min. iki 18 val. 20 min., buvo neteisėtai įsibrauta į Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) esantį, L. Š. priklausantį butą ir iš jo pagrobtas L. Š. priklausantis turtas bendros 10 632 Lt vertės bei sugadintas 300 Lt vertės turtas. Tą pačią dieną Panevėžio mieste, prekybos centre „Babilonas“ buvo sulaikyti H. Z. ir M. K.. H. Z. priklausančiame automobilyje buvo rasta ir paimta filmavimo kamera „PANASONIC“, kameros dėklas, du pajungimo laidai, kameros pultelis, kameros elementas, kurie buvo pagrobti iš L. Š. buto. Nuteistojo H. Z. teiginių dėl pastarųjų daiktų atsiradimo aplinkybių jo automobilyje nepatvirtino jokie byloje esantys duomenys, jų nepateikė ir apeliantas. Be to, asmens kratos metu pas H. Z. buvo rastos ir paimtos juodos spalvos pirštinės su raudonos spalvos juostomis, kurių pluoštai pagal 2008-02-28 specialisto išvadą atitinka, yra vienodi su įvykio vietoje nuo išdaužto lango stiklo skylės kraštų paimtais pluoštais. Šia specialisto išvada taip pat nustatyta, kad ant H. Z. pirštinių rastos stiklo mikrodalelės yra vienodos su apvogto buto lango stiklo šukėmis. Abejoti specialisto išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo, abejonių dėl specialisto išvados pagrįstumo nenurodoma ir apeliaciniame skunde.
Iš apylinkės teismo nuosprendyje aptartų M. K. ir H. Z. mobilaus ryšio telefonų skambučių išklotinių akivaizdu, kad šiais telefonais buvo intensyviai bendraujama kiekvieną valandą nuo 10 val. 38 min. M. K. telefonu, nuo 10 val. 28 min H. Z. telefonu, išskyrus laikotarpį nuo 15 val. 54 min. iki 18 val. 36 min. M. K. telefonu ir nuo 16 val. 26 min. iki 18 val. 26 min. H. Z. telefonu, kai šiais telefonais neužfiksuota jokio ryšio, o po to vėl telefonais buvo intensyviai bendraujama kiekvieną valandą. Toks ryšio nebuvimas, sutampantis su vagystės iš L. Š. įvykdymo laikotarpiu, paaiškinamas tik tuo, kad tuo metu nebuvo ryšio su minėtais telefonais, t. y. jie buvo išjungti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliaciniame skunde nurodytame policijos pareigūnės E. N. tarnybiniame pranešime esantys teiginiai neatitinka tikrovės, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Kito nuteistojo M. K. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų taip pat patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Asmens kratos metu iš jo buvo paimta sportinė avalynė. Pagal 2008-01-29 specialisto išvadą, būtent nuteistojo M. K. kairės kojos batu, išimtu minėtos kratos metu, buvo paliktas avalynės pėdsakas, rastas įvykio vietoje (duomenys neskelbtini). Nuteistojo M. K. teiginiai apie neva H. Z. automobilyje rastus ir persimautus ne savo batus yra paneigti kitais byloje esančiais duomenimis. Pats nuteistasis H. Z. apylinkės teisme parodė, kad jokių batų savo automobilyje nevežiojo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė, kad asmens kratos metu paimti daiktai yra jo ir jais jis naudojasi. Atsižvelgiant į šiuos bei kitus bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai byloje esančių minėtų duomenų visumą laikė H. Z. ir M. K. kaltę dėl nusikaltimų padarymo patvirtinančiais įrodymais.
Apeliantas H. Z. skunde pabrėžia tiesioginių įrodymų byloje nebuvimą. Tokie argumentai nepagrįsti. H. Z. automobilyje rastas pagrobtas turtas iš L. Š. buto. Ant H. Z. pirštinių rasti išdaužto L. Š. lango stiklo pėdsakai, o lange – H. Z. pirštinių pėdsakai, ant L. Š. buto palangės –M. K. bato pėdsakas. Tai yra tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys nuteistųjų įsibrovimo į butą bei turto užvaldymo faktus. Kita vertus, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrajame bylos kontekste. Pažymėtina ir tai, kad įrodymais gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai patvirtinantys ar paneigiantys reikšmingą aplinkybę, bet ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patikrinti arba paneigti tiriamas versijas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais nuteistųjų kaltės įrodymais ir jie pagrįstai pripažinti kaltais ne remiantis vienu kuriuo nors įrodymu, bet remiantis įrodymų visetu, kurio visiškai pakanka pripažinti, kad nuteistieji padarė nusikalstamą veiką, už kurią jie nuteisti.
Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą. Apelianto M. K. skundo teiginiai, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pažeidė teismo šališkumo principą yra nepagrįsti. Teismo posėdžių metu nebuvo pareikšti jokie nušalinimai, be to, nenustatyta aplinkybių, numatytų BPK 58 str., dėl kurių pirmos instancijos teismas būtų negalėjęs nagrinėti baudžiamosios bylos ir būtų privalėjęs nusišalinti. Iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, jog teismas nei apelianto, nei jo gynėjo teisių nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Pirmos instancijos teisme papildymų bei prašymų prieš užbaigiant įrodymų tyrimą nei apeliantas T. K., nei jo gynėjas neturėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu nėra. Vien apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas neleidžia konstatuoti teismo šališkumo principo pažeidimo.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-11-10 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistųjų H. Z. ir M. K. apeliacinius skundus atmesti.