- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2-22120-910/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- sodininkų bendrijos „Medikas“
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 27.3.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Sandrai Kel, dalyvaujant ieškovo sodininkų bendrijos „Medikas“ pirmininkei Elenai Stankevičienei, atsakovui A. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Medikas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas sodininkų bendrija „Medikas“ kreipėsi, prašydamas priteisti iš atsakovo 229 Lt skolos už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą 2012 m., 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt žyminio mokesčio ir 302,50 Lt teisinės pagalbos išlaidų.
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas yra sklypo, esančio sodininkų bendrijos „Medikas“ (toliau – Bendrija) teritorijoje, savininkas, jis privalo mokėti Bendrijai mokesčius už bendrojo naudojimo objektų naudojimą, priežiūrą, išlaikymą. Sudaryta taikos sutartimi atsakovas sutiko ir įsipareigojo sumokėti Bendrijai už 2012 m. 229 Lt, tačiau šio įsipareigojimo nevykdo. Ieškovo pažymėta, kad skolos padengimo klausimą bandė išspręsti ne teismo tvarka, siuntė atsakovui sąskaitą registruotu laišku, taip pat kreipėsi į antstolių kontorą, tačiau, atsakovui skolos nesumokant, ji priteistina teismo tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu.
Atsakovo nurodyta, kad jis niekada nebuvo ir nėra Bendrijos narys, nesinaudoja Bendrijai priklausančiais bendrojo naudojimo objektais. Pasak atsakovo, jam priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra namų valdos paskirties, todėl jis negali būti laikomas mėgėjų sodo teritorijos dalimi, nes pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalį mėgėjų sodo teritorija gali būti tik žemės ūkio paskirties žemė. Įstatymai nesuteikia teisės sodininkų bendrijoms reikalauti mokėti įmokas iš asmenų, kurių žemės sklypai nėra sodų teritorijose. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį mokesčiai už naudojimąsi bendrojo naudojimosi objektais ir už teikiamas paslaugas gali būti renkami tik iš asmenų, kurių žemės sklypai yra sodo teritorijoje. Pasak atsakovo, jo žemės sklypas yra visiškai kraštinis, su atskiru įvažiavimu ne per Bendrijos teritoriją; visi komunikacijos tinklai – atskiri, nesusiję su Bendrijos inžineriniais tinklais. Atsakovo teigimu, jis, nebūdamas Bendrijos narys, neturi teisės balsuoti Bendrijos narių susirinkime ir ginti savo teisių bei interesų (Sodininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 3 dalis); ieškovas, reikalaudamas mokėti mokesčius Bendrijos administracijai išlaikyti, kitus mokesčius, siekia praturtėti atsakovo sąskaita, pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad metinis mokestis nustatomas visuotiniame Bendrijos narių susirinkime, atsižvelgiant į sudarytą sąmatą, įtraukiamos tik būtiniausios išlaidos. Be to, atsakovas pasirašė taikos sutartį, kurioje įsipareigojo sumokėti mokestį už 2012 metus, todėl turi vykdyti šį įsipareigojimą.
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jo individuali namų valda negali būti laikoma sodo teritorija. Be to, atsakovo teigimu, jis neprivalo padengti Bendrijos pirmininkui ir buhalteriui mokamo atlyginimo, teisinių paslaugų išlaidų, mokesčio „Sodų“ susivienijimui, buvusio pirmininko išeitinės pašalpos ir kitų išlaidų, nesusijusių su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad atsakovas yra 0,0764 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių savininkas. Žemės sklypas atsakovo įgytas nuosavybės teise 1994-03-10 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Šiame sklype, be kitų statinių, yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, pradėtas statyti 2001 m., baigtas – 2005 m. 2012-08-02 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodyto žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b. l. 16-18).
Iš ieškovo pateikto kolektyvinio sodo „Medikas“ plano matyti, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra šiam kolektyviniam sodui skirtoje teritorijoje(b. l. 40). Iš prie atsiliepimo į ieškinį atsakovo pridėto teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio taip pat matyti, kad atsakovo žemės sklypas yra sodininkų bendrijai priskirtoje teritorijoje (b. l. 34).
Ieškovo pateiktame bendrojo naudojimo objektų sąraše nurodyta, kad tai: elektros skydinė, artezinis šulinys, vandens talpa, vandentiekio tinklas (2100 m), iškabos, metalinis tinklas, bendro naudojimo žemė, sodo teritorijoje esantys takai, gatvės, keliai; teikiamos šiukšlių išvežimo paslaugos (b. l. 14).
Ieškovo sodininkų bendrijos 2012-05-26 susirinkime, atsižvelgiant į 2012 m. sudarytą išlaidų sąmatą (b. l. 20), už 2012 m. mokėtinas mokestis nustatytas 30 Lt už vieną arą, nenaudojantiems sodo vandens, ir 36 Lt už vieną arą, naudojantiems vandenį (b. l. 12-13).
Atsakovui nuosavybės teise priklauso 7,65 aro žemės sklypas, todėl už 2012 m. jam apskaičiuotas 229 Lt dydžio mokestis (b. l. 19).
Ieškovo ir atsakovo 2013-01-06 sudaryta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo pervesti į Bendrijos sąskaitą 600 Lt skolą ir 229 Lt mokestį už 2012 m., iš viso – 829 Lt. Atsakovas, pasirašęs sutartį, 2013-01-06 pažymėjo, kad už 2012 m. paslaugas sumokės gavęs sąskaitą, kaip tai numatyta Sodininkų bendrijų įstatyme (b. l. 15). Taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo atsakovas neįvykdė.
Byloje yra atsakovui A. J. parengta sąskaita-faktūra dėl 229,20 Lt mokesčio už 2012 metus ir 1066 Lt skolos už 1996-2011 m. laikotarpį (b. l. 19).
Dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančio žemės sklypo savininko pareigos mokėti mokesčius už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir išlaikymą
Nagrinėjamoje byloje ieškovas – Sodininkų bendrija – prašo priteisti Bendrijos narių susirinkimo nustatytą metinį mokestį iš atsakovo, kuris nėra Bendrijos narys.
Nesutikimą su ieškinio reikalavimu atsakovas iš esmės grindžia tuo, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas negali būti laikomas sodo teritorija, nes mėgėjų sodo teritorija gali būti tik žemės ūkio paskirties žemė, tuo tarpu jo sklypo paskirtis – gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos.
Teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija.
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritoriją sudaro ne tik sodininkų, bet ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, pasisakant dėl nurodytų įstatymo nuostatų, pažymėta, kad mėgėjų sodo teritorija dėl istoriškai susidėjusių aplinkybių buvo formuojama kaip speciali kolektyvinių sodų, t. y. mėgėjiškos žemės ūkio veiklos, rekreacijos paskirties teritorija, suskirstyta į daugelį sodo sklypų, tačiau vėliau šiuose sklypuose pradėti statyti gyvenamieji namai nuolatiniam gyvenimui, susiformavo jų kvartalai, kuriems būtina atitinkama infrastruktūra (vandentiekio, kanalizacijos sistemos, kt.). Pasikeitusi pradinė sodo sklypų faktinė paskirtis atsispindi Sodininkų bendrijų įstatymo nuostatose – įstatyme nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje individualūs sklypai gali priklausyti ne tik sodininkams, bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, šiuose sklypuose galima statyti ar rekonstruoti vieną sodo namą arba vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jų priklausinius (Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1, 6 dalys). Taigi Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad atsakovas savo žemės sklypą įsigijo nuosavybės teise 1994-03-10, kaip sodo žemės sklypą (b. l. 80). Atsakovas remiasi tuo, kad jis niekada nebuvo sodininkų bendrijos narys. Tačiau pažymėtina tai, kad visiems asmenims, įsigijusiems žemės sklypą sodui priskirtoje teritorijoje (ne tik bendrijos nariams), bendrosios nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ir bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jei susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis). Vadinasi atsakovas, įsigydamas žemės sklypą sodo teritorijoje, tapo ir sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendraturčiu. Taigi atsakovas, ir nebūdamas sodininkų bendrijos narys, yra Bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų, bendrosios inžinerinės techninės įrangos bendraturtis, turintis įstatymo nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės dalyvio teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.).
Byloje nustatyta, kad atsakovas, įsigijęs sodo žemės sklypą, pasistatė gyvenamąjį namą, žemės sklypo paskirtis pakeista į gyvenamųjų teritorijų. Tačiau ta aplinkybė, kad viešajame registre žemės sklypo paskirtis nurodyta ne sodo žemės, savaime nėra pagrindas teigti, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas automatiškai išeliminuotas iš sodininkų bendrijai „Medikas“ skirtos teritorijos ir kad atsakovas, pakeitus jo turimos žemės paskirtį, automatiškai neteko sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų bendraturčio statuso, teisių bei pareigų. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog būtų pakeistos sodininkų bendrijai „Medikas“ skirtos žemės ribos ir kad atsakovui priklausanti namų valda būtų išeliminuota iš šiai Bendrijai priskirtos teritorijos.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, jog Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybė įpareigoja ir kad šia nuostata yra išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Siekiant užtikrinti nuosavybės socialinę funkciją, kad nuosavybės teisės įgyvendinimas neprieštarautų viešajam interesui, įstatymu gali būti nustatoma nuosavybės teisės įgyvendinimo tvarka. Tokia tvarka, siekiant suderinti atskirų mėgėjų sodų teritorijoje esančių individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešus interesus, įtvirtinta Sodininkų bendrijų įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).
Minėta, kad turtas, priklausantis bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, išvardytas Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas sklypo savininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra bendrojo naudojimo objektų bendraturtis. Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tarp jų ir pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad tas faktas, jog atsakovui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra kraštinis, kad atsakovas turi atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą, atskirus inžinerinius tinklus ir nesinaudoja bendrojo naudojimo objektais, nėra pagrindas atleisti jį nuo bendrojo naudojimo objektų savininko pareigų vykdymo. Teismų praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas, ne kartą nurodyta, kad bendraturčio pareiga proporcingai savo nuosavybės daliai mokėti bendro turto išlaikymo, išsaugojimo išlaidas, rinkliavas ir kitokias įmokas išlieka nepriklausomai nuo to, naudojasi bendraturtis bendru turtu ar ne (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-525-302/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; kt.).
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas pagal įstatymą (CK 4.76 straipsnis, Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalis) turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidų, nepaisant to, yra jis Sodininkų bendrijos narys ar ne, taip pat nepaisant to, faktiškai naudojasi bendrojo naudojimo objektais ar ne.
Dėl sodininkų bendrijoje esančio žemės sklypo savininko, kuris nėra bendrijos narys, mokėtino mokesčio dydžio
Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, be kita ko, nurodo ir tai, kad jis neprivalo mokėti mokesčio, kurio didžiąją dalį sudaro Bendrijos pirmininko ir buhalterio atlyginimas, kitos išlaidos, nesusijusios su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu.
Teismas neturi pagrindo pripažinti pagrįsta tokios atsakovo pozicijos.
Sodininkų bendrija – tai įstatyme įtvirtintas sodų teritorijose esančių žemės sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimo būdas (Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Rūpindamasi sodo teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, sodininkų bendrija taip įgyvendina ne tik savo narių, bet ir kitų to sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę. Sodininkų bendrijos narių susirinkimui, be kitų teisių, priskiriama teisė tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto ar rekonstrukcijos) ar modernizavimo metinį ir ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką; spręsti pajamų paskirstymo klausimus; bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5, 8, 15 punktai).
Nagrinėjamu atveju ieškovo sodininkų bendrijoje už 2012 m. mokėtinas mokestis nustatytas 2012-05-26 susirinkime, atsižvelgiant į 2012 m. sudarytą išlaidų sąmatą (b. l. 20): 30 Lt už vieną arą, nenaudojantiems sodo vandens, ir 36 Lt už vieną arą, naudojantiems vandenį (b. l. 12-13). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 7,65 aro žemės sklypas, todėl už 2012 m. iš jo prašoma priteisti 229 Lt dydžio mokestį (b. l. 19).
Atsakovo argumentai, kad jis nėra Bendrijos narys, todėl jam negali būti taikomas Bendrijos narių susirinkimo nustatytas mokestis, nes jis, nebūdamas Bendrijos narys, neturi teisės balsuoti priimant sprendimus ir negali ginti savo teisių, yra teisiškai nepagrįsti.
Sodininkų bendrijos narių susirinkimo jo kompetencijai priskirtais klausimais priimti sprendimai yra privalomi visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Žemės sklypų savininkai, kurie nėra Bendrijos nariai, manydami, kad Bendrijos priimti ir reikalaujami vykdyti sprendimai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali pasinaudoti teismine gynyba, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ginčyti Bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-26 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013).
Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovas, žinodamas apie Bendrijos narių susirinkimo priimtą sprendimą dėl mokesčių už 2012 m., būtų kreipęsis į teismą dėl šio sprendimo nuginčijimo. Šioje civilinėje byloje atsakovas nereiškė priešinio ieškinio dėl ieškovo sodininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatyto 2012 metams mokesčio dydžio, tačiau apskritai neigė savo pareigą mokėti mokestį Bendrijai.
Nagrinėjamos bylos aspektu teismas teisiškai reikšminga aplinkybe pripažįsta tą faktą, kad atsakovas ir ieškovas yra sudarę Taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 229 Lt dydžio mokestį už 2012 metus. Nors ši Taikos sutartis nėra patvirtinta teismo, tačiau ji, kaip ir kiekviena kita šalių laisva valia sudaryta sutartis, turi šalims įstatymo galią (CK 6. 189 straipsnio 1 dalis). Sutartiniai įsipareigojimai turi būti vykdomi sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais, atsižvelgiant į jų prigimtį ir kitus sutarties bei įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.200 straipsnis). Šios bylos šalių sudaryta Taikos sutartis nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka, taigi ji yra galiojanti ir turi būti vykdoma. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui už 2012 metus 229 Lt, todėl teismas neturi teisinio pagrindo peržiūrėti ieškovo reikalaujamo priteisti mokesčio dydį.
Kita vertus, teismas pasisako dėl bylos nagrinėjimo metu atsakovo išsakytų argumentų, kad jis, nebūdamas ieškovo Bendrijos narys, neprivalo padengti tam tikrų ieškovo reikalaujamų išlaidų.
Dėl atsakovo pozicijos, kad jis neprivalo išlaikyti Bendrijos administracijos ir mokėti už administravimo paslaugas, pažymėtina tai, jog Bendrija jai įstatymo nustatytus tikslus, teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organus (Sodininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju vienasmeniam valdymo organui – Bendrijos pirmininkui – mokamas atlyginimas. Administruojant bendrojo naudojimo objektus, reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą (Sodininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalis), todėl Bendrija turi pagrindą samdyti buhalterį. Nepaisant to, kad atsakovas nėra Bendrijos narys, jis, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, turi pareigą proporcingai prisidėti prie Bendrijos pirmininko ir buhalterio atlyginimo išlaidų, nes nurodytų asmenų funkcijos susijusios su bendrojo naudojimo objektų administravimu.
Akivaizdu, kad, tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, reikalingos telefono ryšio, pašto paslaugos (b.l. 37-39), patiriamos tam tikros išlaidos kanceliarinėms prekėms, reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms (pvz., bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti). Dėl teisinėms paslaugoms numatomų išlaidų pažymėtina tai, kad, bylos duomenimis, sodininkų bendrija „Medikas“ kreipiasi į teisininkus tam, jog padėtų išsiieškoti mokesčius iš jų nemokančių žemės sklypų savininkų; to siekiama tiek ne teismo, tiek teismo tvarka (b. l. 5, 21, 22, 24). Už teisininkų paslaugas mokama iš anksto, todėl suprantama, kad lėšos tam kaupiamos dar nepatyrus išlaidų už tokias paslaugas. Ieškovo pateiktais duomenimis, nustatant mokesčio už 2012 metus dydį, teisinėms paslaugoms buvo numatyta skirti 1500 Lt, realiai išleista 1480 Lt (b. l. 67). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu tenkinamas Bendrijos ieškinys, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo Bendrijos naudai. Šios lėšos kaupiamos Bendrijos sąskaitoje, tai gali lemti mažesnio mokesčio ateinantiems metams nustatymą. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo pozicija, kad lėšos tokio pobūdžio išlaidoms renkamos nepagrįstai. Dėl lėšų, renkamų iš anksto nenumatytiems vandentiekio remonto darbams, pažymėtina tai, kad ieškovo atstovė paaiškino, jog vandens siurblys yra senas, genda, iš anksto nežinoma, kiek lėšų reikės jam remontuoti, tačiau einamaisiais metais remontui nepanaudota suma perkeliama į kitus metus. Dėl atsakovo atsikirtimo argumentų, kad jis, nebūdamas Bendrijos narys, neprivalo padengti Bendrijos išlaidų, patiriamų mokant nario mokestį susivienijimui „Sodai“, pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką išlaidos susivienijimui „Sodui“ priteisiamos ir iš žemės sklypų savininkų, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai (žr., pvz., (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-525-302/2010). Dėl atsakovo atsikirtimų, kad jis neprivalo padengti šiukšlių išvežimo išlaidų, nes yra sudaręs individualią sutartį, pažymėtina tai, jog individuali sutartis sudaryta dėl atliekų iš atsakovo privačios valdos išvežimo, tuo tarpu sodo teritorijoje yra bendro naudojimo atliekų konteineriai. Tokių atliekų išvežimo išlaidas privalo padengti proporcingai visi sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai, tarp jų – ir atsakovas.
Sutinkant su atsakovo pozicija, kad jis neturi pareigos padengti aptartų išlaidų, susiklostytų situacija, kad asmenys, gyvenantys tam tikros bendruomenės teritorijoje, tačiau nesantys toje bendruomenėje veikiančios Bendrijos nariais, išvengtų pareigos prisidėti prie bendrąja nuosavybe esančio turto priežiūros ir išlaikymo išlaidų, taip visą bendro turto priežiūros ir išlaikymo, taip pat bendrų reikalų tvarkymo naštą perkeldami tik Bendrijos nariams. Tokia situacija būtų socialiai neteisinga, skatintų asmenis išstoti iš Bendrijos, tai galėtų lemti chaosą tam tikros bendruomenės narių bendrąja nuosavybe esančio turto priežiūros ir eksploatavimo srityje.
Ieškovo atstovė pateikė 2012 metų sąmatos (b. l. 20), pagal kurią buvo nustatytas mokestis už 2012 metus, įvykdymo ataskaitą (b. l. 67). Atsakovas neįrodinėjo, kad nurodytos išlaidos realiai nebuvo patirtos, nekvestionavo atskirų išlaidų rūšių dydžio.
Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Taikos sutartimi įsipareigojo ieškovui sumokėti už 2012 metus 229 Lt dydžio mokestį, ši sutartis, taip pat sodininkų bendrijos „Medikas“ narių 2012-05-26 susirinkimo nustatytas mokesčio už 2012 metus dydis nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys atsakovui dėl 229 Lt dydžio mokesčio už 2012 metus priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą 229 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra sumokėjęs 72 Lt žyminio mokesčio (b. l. 5), taip pat pridėjo dokumentus, įrodančius, kad patyrė 302,50 Lt išlaidų už teisinę pagalbą, rengiant procesinius dokumentus teismui (b. l. 5, 24-26).
Atsakovui nevykdant taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo sumokėti skolą, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtas žyminio mokesčio už ieškinį išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškinio parengimo ieškovas turėjo teisę kreiptis į teisininkus, todėl turi pagrindą prašyti, kad atsakovas atlygintų procesinių dokumentų paengimo išlaidas. Spręsdamas dėl nurodytų išlaidų pagrįstumo, teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjama byla nėra sudėtinga, ieškiniui parengti nereikėjo naujų teisinių žinių, todėl teisininkų darbo ir laiko sąnaudos nebuvo didelės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovo reikalaujama atlyginti teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 200 Lt. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 272 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje yra mažesnės kaip 10 Lt, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovo valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškovo sodininkų bendrijos „Medikas“ (juridinio asmens kodas 191497965) ieškinį.
Priteisti iš atsakovo A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo sodininkų bendrijos „Medikas“ (juridinio asmens kodas 191497965) naudai 229 Lt (du šimtus dvidešimt devynis litus) skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 229 Lt (dviejų šimtų dvidešimt devynių litų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-05-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 272 Lt (du šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.