Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. V., T. L., A. N., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Antstolis , vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tam, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis S. V. vykdo vykdomąsias bylas Nr. Nr. 0127/02/00196, Nr. 0127/02/00498, Nr. 0127/02/00547, Nr. 0127/02/00600, Nr. 0127/02/00741, Nr. 0127/02/00822, Nr. 0127/02/00823 Nr. 0127/02/00896, Nr. 0127/02/01016, Nr. 0127/02/01124, Nr. 0127/02/01055, Nr. 0127/09/04619, Nr. 0127/10/01241, Nr. 0127/12/00383, Nr. 0127/12/01328, Nr. 0127/12/0178 Nr. 0127/12/02287 dėl skolų išieškojimo iš skolininko T. L. išieškotojos valstybės naudai, ir Nr. 0127/02/00548 – A. N. naudai, kurių bendra suma – 440,09 Eur. Antstolis, nustatęs, kad 2013 m. gegužės 3 d. skolininkas sudarė santuoką su I. L., kuri dirba AB (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas, kad tarp sutuoktinių nėra pasirašyta vedybų sutartis, kuri būtų įregistruota Vedybų sutarčių registre, 2023 m. sausio 10 d. patvarkymu areštuoti lėšas sutuoktinės Nr. S-23-127-615 areštavo skolininko sutuoktinės I. L. gaunamas lėšas, nurodant, jog areštuojama skolos suma: 440,09 Eur ir 2421,82 Eur vykdymo išlaidų, iš viso: 2861,91 Eur, iš skolininko sutuoktinės 1/2 darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 50 procentų nuo skolininko sutuoktinės 1/2 darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA), ir 20 procentų nuo 1/2 darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno M. A. 2023 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-2023-54 taip pat areštavo skolininkui T. L. priklausantį nekilnojamąjį turtą – 147/1475 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 10 d. raštu dėl sutikimo formos siuntimo Nr. S-2023-50 antstolis pasiūlė skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio rašto surašymo dienos pateikti užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, formą. Nustatytu terminu susitarimo negavęs, antstolis 2023 m. vasario 27 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo skolininkui ir bendraturčiui priklausančiame turte.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje nuosavybėje, taip pat jam priklausančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), o bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, kadangi pareiškėja nurodė, jog ji neturi jokių skolinių įsipareigojimų, kad nėra atsakinga už sutuoktinio neįvykdytus įsipareigojimus, apie kurių daugumą nežinojo, pažymėtina, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju nelaikoma skolininke vykdymo procese. Pareiškėjos nelaikant skolininke vykdymo procese šiuo atveju yra tik areštuotas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis skolininko ir jo sutuoktinės turtas. Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, jog vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Taigi antstolio 2023 m. sausio 10 d. patvarkymas areštuoti lėšas sutuoktinės Nr. S-23-127-615 yra vykdymo procese priimtas sprendimas, kuriuo vykdomas ne išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, o, siekiant tinkamai įgyvendinti CPK 667 straipsnyje nuostatas, areštuojama skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, paliekant sutuoktinei teisę laisvai naudotis ir disponuoti neareštuota darbo užmokesčio suma. Kaip minėta, nurodyta teisės norma suteikia galimybę išieškoti išieškotinas sumas ne tik iš skolininkui asmenine nuosavybe priklausančio turto, bet ir iš skolininko turto dalies, nuosavybės teise priklausančios su kitais asmenimis (prieš tai nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje), tuo pačiu užtikrinant asmens, kurio bendras turtas areštuotas, teises ir teisėtus interesus. Pareiškėjos vertinimu, antstolis pirmiausiai turi išnaudoti visas galimybes išieškoti skolą iš asmeninio sutuoktinio turto, o tik paaiškėjus, kad skolininkas tokio turto neturi ar jo nepakanka, vykdyti išieškojimą iš bendro turto sutuoktinio dalies. Tačiau kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, antstolis nustatė, jog skolininkas nedirba (šį faktą patvirtino ir pati pareiškėja), socialinių išmokų negauna, jo vardu sudarytų pensijų kaupimo sutarčių nėra, o nustačius, jog skolininkas turi nekilnojamojo turto – 147/1475 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), šis buvo areštuotas 2023 m. sausio 11 d. turto arešto aktu Nr. S-2023-54, nurodant, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas. CPK 666 straipsnio 1 dalies nuostata, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, nereglamentuoja išieškojimo iš skolininko turto eiliškumo, bet nustato bendras išieškojimo iš tokio asmens turto taisykles, kartu įtvirtindama galimybę išieškojimą nukreipti ir į skolininko dalį bendrojoje (dalinėje ar jungtinėje) nuosavybėje. Ši norma nereiškia tam tikro turto arešto eiliškumo ar draudimo antstoliui areštuoti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, prieš tai neišnaudojus galimybių skolą išieškoti iš jo asmeninio turto. Turto areštas yra tik sąlygų būsimam išieškojimui sudarymo ir skolos išieškojimo užtikrinimo priemonė, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad antstolis negalėjo areštuoti skolininko bendrąja jungtine nuosavybe su sutuoktine valdomo turto dalies, kol nėra išnaudotos galimybės išieškoti iš skolininko asmeninio turto, nes to nenumato vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Pareiškėjos nurodyta materialinės teisės norma (CK 3.112 straipsnio 1 dalis) reglamentuoja atsakomybę pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, o būtent pagal prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, tačiau tokios prievolės pobūdžio nustatymas nėra šios bylos dalykas. Šiuo atveju nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuos nustato ir reglamentuoja vykdymo procesą reglamentuojančios procesinės teisės normos. Galimybę areštuoti bendro turto dalį numato ir CPK 667 straipsnis, kurio 1 dalyje būtent ir nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Ši CPK norma numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla būtinybė areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje nuosavybėje – pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Tokiu būdu nurodytomis CPK teisės normomis (CPK 666–667 straipsniais) yra įtvirtinta antstolio teisė areštuoti ne tik skolininko asmeninį turtą, bet ir jo bendro su kitais asmenimis turto dalį, tačiau nenustatytas reikalavimas pradžioje areštuoti tik skolininko asmeninį turtą. Taigi antstolis vykdymo procese veikė vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, o pareiškėja skundžia ateityje galimus antstolio procesinius veiksmus, o ne realiai iki skundo padavimo atliktus išieškojimo iš areštuoto turto veiksmus. Be to, nors pareiškėja ir nurodė, kad šiuo metu nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį T. L. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tačiau teismui patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad pareiškėjos minima Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų civilinė byla Nr. e2-3008-470/2023 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui T. L., tretiesiems asmenims UAB „GelvoraSergel“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, I. T., A. N., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, šiuo metu nėra išnagrinėta, t. y. santuoka nėra nutraukta, susiję su tuo minėti klausimai nėra išspręsti. Taigi faktas, kad yra nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo, nesudaro pagrindo skolininko sutuoktinės areštuotų gaunamų pajamų nelaikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti, jog antstolio S. V. procesiniai veiksmai buvo neteisėti, kad skundžiamu patvarkymu buvo pažeistos tiesiogiai skolos išieškojimo procese nedalyvaujančios skolininko sutuoktinės (pareiškėjos) teisės ir interesai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjos I. L. skundą dėl antstolio S. V. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui S. V. vykdomąsias bylas Nr. 0127/02/00196, Nr. 0127/02/00498, Nr. 0127/02/00547, Nr. 0127/02/00600, Nr. 0127/02/00741, Nr. 0127/02/00822, Nr. 0127/02/00823 Nr. 0127/02/00896, Nr. 0127/02/01016, Nr. 0127/02/01124, Nr. 0127/02/01055, Nr. 0127/09/04619, Nr. 0127/10/01241, Nr. 0127/12/00383, Nr. 0127/12/01328, Nr. 0127/12/0178 Nr. 0127/12/02287, Nr. 0127/02/00548.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.