Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-10 · Byla Nr. N-575-684-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-10
Bylos Nr.
N-575-684-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-684/09Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija 2008 m. vasario 11 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jo vadovaujamojoje Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, nesudarius rašytinės darbo sutarties nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d. dirbo B. N. (B. N.). Tokiu būdu A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnį, 95 straipsnį, 99 straipsnį. Atsakomybė už šį administracinį teisės pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu A. B. atžvilgiu iškeltos administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta.

Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad A. B. neneigia, jog B. N. praktikos metu nuo 2007 m. rugpjūčio 13 d. iki 2007 m. spalio 25 d. atliko ūkio darbus jo ūkyje ir už tai jam buvo sumokėta, tačiau šie darbai nebuvo susiję su darbu jo vadovaujamoje bendrovėje, o B. N. negalėjo pasakyti kokius konkrečius darbus ir kokiu laikotarpiu jis dirbo, kokį uždarbį su darbdaviu buvo suderėjęs ir kokį gavo. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, todėl jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties.

II.

Nesutikdamas su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimu, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyrius (toliau – ir Institucija) pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutarimą nepagrįstai rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B. parodymais, tačiau ignoravo B. N. pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, iš kurių matyti, kad jis nuo 2007 m. spalio 25 d. iki 2007 m. lapkričio 26 d. Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo įvairius darbus ir gavo darbo užmokestį, tačiau su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Pažymėjo, jog tai, kad B. N. minėtu laikotarpiu dirbo Uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina 2007 m. liepos 5 d. išduotas Darbuotojo pažymėjimas, 2007 m. spalio 30 d. mokėjimo kvitas į Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ sąskaitą už bendrovei priklausančio automobilio civilinės atsakomybės draudimą, kurį Uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu sumokėjo B. N., 2007 m. lapkričio 26 d. B. N. vardu išduotas lėktuvo bilietas, patvirtinantis jo kelionę iš Italijos į Lietuvą, B. N. teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog jis minėtu laikotarpiu A. B. vadovaujamojoje įmonėje dirbo įvairius darbus (remonto darbus, ūkio darbus, vežiojo bendrovės darbuotojus į darbą), už kuriuos jam buvo sumokėta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė neištyręs visų bylos aplinkybių bei tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų, todėl padarytos išvados dėl pažeidimo įvykio ir sudėties A. B. veiksmuose nebuvimo negali būti laikomos pagrįstomis.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis, pagal kurią byloje suformuluotas administracinis kaltinimas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia nelegalus darbas. Formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį būtina nustatyti, jog: 1) dirbamas darbas; 2) darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi darbo sutarties požymius; 3) nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių; 4) yra specialus subjektas; 5) yra nustatyta subjekto kaltė (žr. Administracinių teismų praktika Nr.7).

Išanalizavusi byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Institucija pirmosios instancijos teismui pateikė nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, kadangi byloje nesurinko visų reikiamų įrodymų, t. y. neapklausė kaltinimo teiginius galėjusių patvirtinti ar paneigti asmenų (jie buvo įvardinti B. N. paaiškinime Institucijai, kaip kartu su juo dirbę asmenys, kiti įmonės darbuotojai, kuriuos, kaip teigia B. N., jis vežiojęs į darbą), o byloje esant kardinaliai priešingoms versijoms dėl nagrinėjamo pažeidimo, jų parodymai galėjo būti reikšmingi sprendžiant dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės buvimo ar nebuvimo. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia tai, jog šiuo atveju medžiagos neišsamumas galėjo būti pašalintas per teismo (teisėjo) pareigą pačiam rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.), kas šiuo atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo atlikta, pažeidžiant ATPK 284 straipsnio 1 dalį, numatančią organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareigą išsiaiškinti visas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo aplinkybes. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje rinkti įrodymus yra įgalioti ir rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) kaip administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys organai (pareigūnai), teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Be to, Institucijos apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad B. N. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis minėtu laikotarpiu A. B. vadovaujamojoje įmonėje dirbo įvairius darbus (remonto darbus, ūkio darbus, vežiojo bendrovės darbuotojus į darbą), už kuriuos jam buvo sumokėta, tuo tarpu teismo nutarime nurodyta, jog jis teismo posėdžio metu negalėjo pasakyti kokius konkrečius darbus ir kokiu laikotarpiu jis dirbo, kokį uždarbį su darbdaviu buvo suderėjęs ir kokį gavo. Kadangi byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokius parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tačiau tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas. Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad administracinė atsakomybė pagal savo pobūdį yra panaši į baudžiamąją atsakomybę (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 259-03, Administracinių teismų praktika Nr. 4. P. 64-67), todėl bylose, kuriose gali būti taikoma baudžiamajai atsakomybei artima sankcija, asmeniui turėtų būti suteikiamos ne mažesnės jo teisių apsaugos garantijos. Kadangi už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą asmeniui gali būti skirta bauda nuo 3000 iki 10000 litų, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmeniui, ši sankcija gali būti palyginama su baudomis, skiriamomis už nesunkius nusikaltimus (Baudžiamojo kodekso 47 str. 2 d., 3 d. 2 p.). Įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso metu teisiamajame posėdyje privalo būti rašomas protokolas (Baudžiamojo proceso kodekso 261 str.), darytina išvada, kad teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjų kolegija nenusprendžia kitaip (Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus (LVAT 2007 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-1- 1333/2007).

Įvertinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno miesto apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, todėl pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius