Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje 2020 m. vasario 5 d. V. S. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jis su S. K. buvo kompanionai, Bendrovė buvo abiejų, t. y. jį patvirtino direktoriumi (jam priklauso pusė akcijų), o S. K. investavo visus savo pinigus, bandė dirbti. Apie šį įvykį sužinojo tik po 2-3 mėnesių. S. K. nieko jam nepasakojo apie tuos žmones. S. K. sakė, kad stengėsi ir bandė dirbti, o kai atėjo laikas sumokėti, tai tas asmuo iškvietė darbo inspekciją. Apie objektą (duomenys neskelbtini), neturi supratimo, nežino kokie turėjo būti vykdomi darbai. S. K. turėjo visus įgaliojimus, kadangi jis dažnai nebūdavo Lietuvoje. Kai jo nebūdavo Lietuvoje, S. K. turėjo atlikti visas direktoriaus funkcijas. S. K. vadovaudavo darbuotojams, kai jo nebūdavo. Nežino ar pranešė „Sodrai“ apie S. K., kaip darbuotoją, kuris atlieka direktoriaus pareigas. Nepamena, kad darbo inspekcijai būtų davęs paaiškinimą lietuvių kalba (b. l. 48). Taip pat neatsimena, kad būtų davęs kažkokią kontrolę dėl (duomenys neskelbtini), nesupranta kas čia vyksta. Buvo objekto kontrolė, kai jo nebuvo, buvo bendrovės uždarymas, nežino ar S. K. norėjo tame objekte kažką daryti. Į klausimą dėl 200 Eur avanso sumokėjimo (b. l. 90) atsakė, kad nežino ar mokėjo avansą, komentuoti negali – dokumente parašas ne jo. (duomenys neskelbtini) įmonė jam nežinoma. S. K. turi jį informuoti dėl vykdomos veiklos įmonėje. Šiuo metu Bendrovėje beveik niekas nedirba, dirba tik D. G., kaip teisininkė. Per jo vadovavimo laikotarpį buvo įforminta kažkiek darbuotojų. Liudytoją E. V. teisme mato pirmą kartą. Asmenį vardu V. J. girdėjo, jis užsiima trinkelėmis, kiek jam žinoma. Kol jo nebūdavo, S. K. nebuvo mokama už atliekamas darbo funkcijas, nes nebuvo iš ko mokėti. Nepamena ar buvo atsiskaityta su darbuotojais (išvardinami), kurie dirbo birželio mėnesį. Mano, kad Bendrovė be vadybininkų, turėjo ir darbuotojų, kurie atliktų statybos darbus. Neatsimena kada ir kur dirbo darbuotojai. Lietuvoje būna kiekvieną mėnesį, buhalteriją atlieka samdoma įmonė. Neatsimena ar 2019 m. birželio mėnesį buvo Lietuvoje, galima pasižiūrėti pase, tačiau jei ir buvo Lietuvoje, tai nieko nereiškia.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad yra Bendrovėje teisininkė. Bendrovėje yra vienas akcininkas – S. K., o V. S. yra direktorius. Tais atvejais, kai V. S. išvykęs, pagal įgaliojimą arba akcininkų susirinkimo sprendimą, Bendrovei vadovauja akcininkas S. K.. S. K. turėjo savo partnerių Lenkijoje, kurie užsiima matavimo-ekspertavimo darbais, ir kiek jai žinoma, kilus ginčui, buvo atsiųsti žmonės iš Lenkijos. Bandė paaiškinti darbo inspekcijai, kad santykiai nesusiję su darbu, kad tikrina įmonės atsiųstų žmonių teisėtumą nepagrįstai. Šiuo atveju tai buvo asmenys, kurie teikė Bendrovei paslaugą, o ne atlikinėjo Bendrovės rangos darbus, todėl domėtis kokiu būdu jie yra įdarbinti, ne jų (Bendrovės) pareiga. Dirbant objekte (duomenys neskelbtini) gatvėje, Lenkijos įmonės darbuotojai paaiškino, kad buvo neteisėtai peržiūrima informacija be jų sutikimo. Be to, kadangi asmenys buvo klausinėjami ir dirbo vienoje Lenkijos įmonėje stažuotojais, nesuprato apie kokią įmonę yra klausinėjami bei paaiškino, kad S. K. žino ir, kad bendravo su V. J., kuris paaiškino ką turės matuoti. Taip pat šie asmenys prisipažino, kad tą dieną E. V. priėjo ir pasiūlė jiems užsidirbti. Net pažiūrėjus vaizdo įrašą matosi, kad jie deda tik keletą trinkelių. Tai E. V. sumodeliuota situacija, kad apkaltinti įmonę nelegaliu darbu. Visa inspektorių apklausa vyko formaliai, nėra fiksuota kaip buvo rašomi parodymai. Ką bepateiktų jie (Bendrovės atstovai), viskas bus neigiamai iškreipta. Direktorius V. S. apie tai nežinojo, įmonei atstovavo S. K., kuris taip pat nieko nelegalaus nepadarė. Bendrovės buhalteriją tvarko samdoma įmonė pagal sutartį. Ji yra teisininkė ir nežino kas ir kokią kontrolę vykdo kokiame objekte, tai neįeina į jos kompetenciją. Kiek žino, Bendrovė (duomenys neskelbtini) objekte klojo trinkeles. Nežino ar Bendrovėje buvo darbuotojai birželio mėnesį, Bendrovės veiklos organizaciniai klausimai nėra jos kompetencija. Apie šiuos asmenis sužinojo, kai buvo pateikti dokumentai darbo inspekcijai. Kai reikėjo, jie pateikė subrangos ir paslaugų sutartis su lenkais. Šiuo metu Bendrovė jau paruošusi dokumentus veiklos nutraukimui, nes skolininkai neatsiskaito su Bendrove. Kiek jai yra žinoma, tai kai pas juos atvyksta partneriai, yra sudarę susitarimą su A., kuris svečius apgyvendina, todėl ir buvo kalbama apie dviejų vaikinų atvykimą ir apgyvendinimą. Negali pasakyti, kas apmoka kelionės išlaidas, tai buhalteriniai klausimai. Jei nurodyta Bendrovė turi apmokėti, tai moka Bendrovė, jei nenurodyta – vadinasi neturi apmokėti. Bendrovė sumokėjo 200 Eur vienam iš darbuotojų, nes buvo reikalingi pinigai pragyvenimui ir tai buvo sutarta su Lenkijos įmonės vadovu. Dėl paaiškinimo (b. l. 48) gali pasakyti, kad jį rašė tas, kas pasirašė. Gali būti, kad buhalteriai, ji pati nerašė. V. S. lietuvių kalbos nemoka, ūkinių operacijų dokumentus ruoša buhalterinės įmonės, todėl V. S. galėjo tiesiog pasirašyti. Su Lenkijos įmone neatsiskaitė, nes tie vaikinai padarė pasekmes, norėjo be Bendrovės žinios užsidirbti. Vaikinams buvo paaiškinta, kad šioje situacijoje jie nusižengė ir jie atsisakė, daugiau nieko Lenkijos įmonei nemokėjo. Iki galo savo darbų neatliko, parašė pretenziją, tačiau su Lenkijos įmone aiškinsis, kai baigsis šios bylos nagrinėjimas. Kai buvo prašomi dokumentai, tų dokumentų pas juos nebuvo, nes tie vaikinai nedirbo, atvyko teikti paslaugas, todėl nebuvo pas juos komandiruoti. Išsireikalavo iš Lenkijos įmonės dokumentus ir jie pateikė. S. K. kitų įmonių neturi, jie tiesiog partneriai su Lenkijos įmone (seniai pažįstami, susieti draugystės ryšiais).

Liudytojas E. V. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kiek supranta yra pakviestas į teismą liudytoju dėl MB (duomenys neskelbtini) neįformintų darbuotojų. Su Bendrove jokių sutarčių nesudarinėjo, rangos sutartis sudaryta su MB (duomenys neskelbtini) (V. J.) dėl trinkelių klojimo objekte (duomenys neskelbtini). Pradžioje darbai buvo atliekami, vėliau prasidėjo įvairūs strigimai, darbai buvo sustoję, todėl išsiuntė pretenziją ir nurodė pašalinti visus defektus. Pakutinę dieną jam nurodė, kad atvyks darbuotojai ir ištaisys, todėl tą dieną atvyko pažiūrėti, kaip tai daroma. Tą dieną atvažiavo V. ir pora jam nematytų darbuotojų. Aprodė keletą defektų, kuriuos buvo aprašęs, ir darbuotojai pradėjo darkyti tai vienoj, tai kitoj vietos, išlupo trinkeles. Suprato, kad darbuotojai nekompetentingi, kilo įtarimų, kad paimti iš bet kur, netgi nėra įdarbinti ar įforminti. Paskambino į darbo inspekciją, kad pasižiūrėtų ar darbuotojai turi teisę dirbti. Atvažiavus darbo inspekcijai, kiek jam yra žinoma, darbuotojai atsisakė pateikti savo dokumentus ar jų neturėjo, jų darbus sustabdė. Bendrovei MB (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį dėl padarytos žalos, dėl defektų, teismo sprendimas jau įsiteisėjo. Matėsi, kad darbuotojai užsieniečiai, jie turėjo primityvių įrankių, jokių matavimo prietaisų nematė. S. K. dažnai dalyvaudavo su V., dažnai dviese darbus duodavo. Pretenzija V. buvo išsiųsta el. paštu 2019-06-17, nurodytas galutinis terminas ištaisyti defektus iki 2019-06-20, buvo gautas atsakymas, kad 21 dieną bus du darbuotojai, kurie pabaiginės darbus. Kad atvyksta ekspertai atlikti broko analizės, tokio dalyko nėra buvę nei telefonu, nei paštu. Pradžioje buvo sakoma žodžiu, kad brokas bus pataisytas, po to vyko galutinis susirašinėjimas, jog atvažiuos pabaigti-pataisyti darbų, Atvykę darbuotojai turėjo atlikti defektų taisymą. Jo įmonė iš (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų nėra gavusi, už dalį tvarkingai atliktų darbų yra apmokėjusi (duomenys neskelbtini). Darbo inspekciją iškvietė, nes (duomenys neskelbtini) vengė 1,5 mėnesio sutvarkyti defektus, visi darbuotojai buvo dingę, o atvykę du darbuotojai ne atlikinėjo darbus, o gadino tai, kas jau buvo padaryta. Po jo pranešimo darbo inspekcijai reikėjo pateikti paaiškinimus. Darbo inspekciją kvietė vieną kartą, o prieš tai buvo kaip liudytojas. Paaiškina situaciją, po kurios pradėjo atsakingai žiūrėti, įtraukė į sutartį nuostatą, kad nebūtų trečiųjų šalių piliečių, o jei yra - tai rangovo atsakomybė. Šio punkto anksčiau sutartyje nebuvo, dėl to jam buvo sukelta finansinė grėsmė.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad 2019 m. gegužės-birželio mėn. (duomenys neskelbtini) bendrus darbus darė su V. S. – vykdė kiemo trinkelių įrengimą. Jis (liudytojas) buvo rangovas, o užsakovas - E. V.. Pas juos buvo subrangovas Bendrovė, daug statybininkų dirbo, nesekė jų. O. M. ir A. M. neatsimena, bendravo su S. K., kuris užsiiminėjo subrangos darbais. V. S. yra matęs kartu su S. K., kada, neatsimena. MB (duomenys neskelbtini) darbuotojai vykdė trinkelių klojimo darbus apie 6 mėnesius. Bendrovė tęsė jų darbus, būdavo, kad jie paskolindavo įrankius, transporto priemonę, duodavo darbo priemones. Transporto priemonė buvo tam, kad į objektą nuvežti mechanizmus, įrankius, darbuotojus. Bendrovės darbuotojai galėjo naudotis šia transporto priemone. Neatsimena ar su Bendrove buvo atsikaityta už trinkelių klojimą. Objekto užsakovas (E. V.) su MB (duomenys neskelbtini) neatsiskaitė. Birželio 21 d. patikrinimo metu buvo atvykę du žmonės, užsakovas turėjo savo žmones, jis pats nevežė savo žmonių, nes jų neturėjo. Birželio 21 d. matė du darbuotojus –užsieniečius. Negalėjo būti, kad jis su tais vyrais atvažiavo į objektą. S. K. nemažai žmonių buvo atvežęs, gali būti, kad tuos žmones atvežė S. K.. Jis nesusirašinėjo el. paštu su užsieniečiu A. M., nes nemoka rašyti rusiškai. Žinojo, kad S. K. buvo atsivežęs užsieniečių, aiškino, kad viskas tvarkoje su užsieniečių dokumentais, jog užsieniečius atvežė per Lenkiją, prie liudytojo akių pasirašinėjo sutartis, sakė, kad viskas tvarkoje ir legalu. Tai buvo pavasarį iki patikrinimo. Su S. K. bendravo dėl trinkelių klojimo, kuris sakė, kad atvažiuos ekspertai iš užsienio, sudarinės sąmatas, pats tų darbų nelabai žinojo, todėl ekspertai turėjo nustatyti per kiek ir už kiek padarys. Jis pats ekspertų Lietuvoje nematė. D. G. dirba (duomenys neskelbtini) teisininkės pareigose, žino, kad dirba ir kitose įmonėse. Kiek atsimena įmonės vadovas buvo ne S. K., o kitas asmuo, gali būti, kad V. S.. Neįsivaizduoja kokios S. K. funkcijos Bendrovėje. Daug kartų matė S. K. su E. V.. S. K. pradėjo tiesiogiai bendrauti su užsakovu. Subrangos sutartis buvo sudaryta su Bendrove. S. K. jam nesakė, kad šie žmonės (1 t., b. l. 17) yra ekspertai iš užsienio. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini) nedirba, dirba kitoje įmonėje.

Institucijos atstovas Justas Valaskevičius teisme paaiškino, kad vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga nustatyta pakankamai įrodymų, jog tarp Bendrovės ir Ukrainos Respublikos piliečių A. M. ir O. M. susiklostė darbo teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Minėti užsieniečiai nurodė, kad atvyko gegužės pradžioje, dėl darbo tarėsi su S. K. dar būnant Ukrainoje, Lenkijoje nedirbo, dėl darbo užmokesčio tarėsi su S. K., kuris duodavo nurodymus, gavo dalį užmokesčio už gegužę 100 Eur, būstą suteikė ir apmokėjo S. K., šalmus ir liemenes išdavė taip pat S. K., darbo sutarčių nepasirašinėjo. Darbinius santykius patvirtina ir šalių susirašinėjimai telefono programėle: 2019 m. gegužės 9 d. S. K. nurodo A. M. nuvykti į vakarykštį objektą (duomenys neskelbtini) ir išmatuoti duris; 2019 m. gegužės 15 d. A. M. klausia S. K., kur ir kada važiuoti, o S. K. nurodo, jog iki 12.00 val. nieko nereikia daryti. Tą pačią dieną A. M. surašo kiek valandų kurią dieną dirbo. Iš susirašinėjimo matyti užsieniečių pavaldumas ir atliekamos funkcijos. Informacija, jog asmenys neva dirba Lenkijos įmonėje (duomenys neskelbtini) ir atvyko į Lietuvą, kaip ekspertai, vertintina kritiškai. Visų pirma VDI neturi duomenų, jog (duomenys neskelbtini) ar Bendrovė teikė pranešimus VDI dėl komandiruojamų asmenų, kaip numato DK 109 straipsnio 1 dalies nuostatos. Patikrinimo pradžioje, iki pokalbio telefonu, asmenys nurodo, kad Lenkijoje nedirba, po pokalbio nurodo, kad vis dėlto yra iš Lenkijos įmonės, tačiau pavadinimo, įmonės vadovo vardo, kontaktų nežino. Asmenys nurodė du savo vadovus, t. y. V. (V. J.) ir S. K.. Nuo patikrinimo pradžios praėjus beveik trims savaitėms VDI pateikta informacija ir sutartis, kad vis dėlto užsieniečiai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 7 dalimi, Bendrovė pateikti nurodomus dokumentus, kas priklauso rangovui priimančiam dirbti subrangovo įmonę kurioje dirba trečiosios šalies piliečiai, nesugebėjo ir jų nepateikė iki tyrimo pabaigos. Taip pat svarbu paminėti, kad minėti užsieniečiai Lietuvoje buvo jau 2019 m. gegužės 4 d. (patvirtina susirašinėjimas su S. K.), tačiau pagal komandiravimo įsakymus užsieniečiai buvo siunčiami nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Bendrovės pateiktų komandiruočių įsakymų ir kitų dokumentų (t. y., kad A. M. ir O. M. iš tiesų yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai) tikrumą paneigia 2019 m. rugpjūčio 7 d. iš Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Legalaus darbo departamento gautas raštas, kuriame nurodyta, kad du Ukrainos Respublikos piliečiai A. M. ir O. M. įmonė (duomenys neskelbtini) užregistravo užsienio piliečių įdarbinimo deklaracijas, tai yra aiškiai Lenkijos Vyriausiosios darbo inspekcijos Legalaus darbo departamentas nurodo, kad minėti Ukrainos Respublikos piliečiai dirba (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini) kaip teigia Bendrovė. Šie ir kiti byloje surinkti faktai kelia abejonių, jog užsieniečiai dirba (duomenys neskelbtini), dėl ko Bendrovės teikti dokumentai susiję su užsieniečių komandiravimu vertintini kritiškai ir vertintinas kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pagal tyrimo metu surinktą medžiagą taip pat nustatyta, kad Ukrainos Respublikos pilietis S. K. nors ir buvo Bendrovės akcininku, tačiau atliko darbines funkcijas Bendrovės naudai ir Bendrovės nustatyta tvarka. S. K. pasirašinėjo atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras, vadovavo Bendrovės darbuotojams ir komandiruotiems asmenims. Pagal pateiktą 2018-10-09 Bendrovės vadovo V. S. įgaliojimą S. K. turėjo vadovui nesant atlikti pagrindines vadovo funkcijas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio nuostatomis šios pareigos neįeina į akcininko neturtines teises. Informacijos, jog S. K. vykdo individualią veiklą ir teikia tokio pobūdžio paslaugas nėra. Bylos duomenimis 2018-11-27 S. K. (kaip Bendrovės įgaliotas asmuo) pasirašė subrangos sutartį su MB (duomenys neskelbtini) dėl darbų (duomenys neskelbtini), bei kontroliavo darbų eigą. Paminėtina, kad 2019 m. gegužės ir birželio mėnesiais direktorius V. S. atliko savo pareigas ir neturėjo atostogų ar komandiruočių dėl kurių neturėtų galimybės vykdyti savo kaip vadovo tiesioginių pareigų. Tai patvirtina Bendrovės pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad yra įrodyti visi nelegalaus darbo, kaip pažeidimo, sudėties požymiai. Įrodyta, kad V. S. būdamas Bendrovės direktoriumi, pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, bei DK 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams Ukrainos Respublikos piliečiams O. M. ir A. M. leido dirbti plytelių klojėjų pareigose nuo 2019 metų gegužės pradžios iki 2019 metų birželio 21 d., o S. K. leido dirbti įmonės Bendrovės naudai nuo 2018 m. lapkričio 27 d. (atliekant darbines funkcijas) nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.