- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 1-67-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-02006-2010-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kaltinamasis
- R. J.
- Advokatai
- Raimondas Kuzminas
- Kategorijos
sekretoriaujant Ingai Navickienei, Jurgitai Dilienei, Redai Tamošauskaitei, Danutei Klimašauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kazachstane, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis Kazachstano RAA „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:
R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , įregistruotos adresu (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, direktoriumi, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės banko sąskaitose bei už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingą asmenį, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-12-31, Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje, iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB DnB Nord banke, VISA Electron Verslo kortele kaip atskaitingas asmuo paėmė grynaisiais 584 850 Lt, iš jų 2007-07-03 4000 Lt, 2007-07-08 5000 Lt, 2007-07-09 1800 Lt, 2007-07-22 4000 Lt, 2007-07-26 1000 Lt, 2007-08-01 4000 Lt, 2007-08-03 2000 Lt, 2007-08-05 4000 Lt, 2007-08-06 5000 Lt, 2007-08-07 2100 Lt, 2007-08-09 500 Lt, 2007-08-12 500 Lt, 2007-08-13 500 Lt, 2007-08-15 1080 Lt, 2007-08-24 5600 Lt, 2007-08-26 9200 Lt, 2007-08-29 4050 Lt, 2007-08-31 2500 Lt, 2007-09-02 200 Lt, 2007-09-03 100 Lt, 2007-09-04 1700 Lt, 2007-09-06 4200 Lt, 2007-09-09 2000 Lt, 2007-09-11 1000 Lt, 2007-09-12 200 Lt, 2007-09-13 80 Lt, 2007-09-19 20000 Lt, 2007-09-20 4000 Lt, 2007-09-21 5600 Lt, 2007-09-27 100 Lt, 2007-10-04 14000 Lt, 2007-10-07 29000 Lt, 2007-10-08 500 Lt, 2007-10-09 3300 Lt, 2007-10-11 2000 Lt, 2007-10-14 1500 Lt, 2007-10-16 300 Lt, 2007-10-19 22500 Lt, 2007-10-21 6000 Lt, 2007-10-22 1000 Lt, 2007-10-23 26000 Lt, 2007-10-25 11000 Lt, 2007-10-26 14000 Lt, 2007-10-28 5000 Lt, 2007-10-29 1500 Lt, 2007-10-30 6000 Lt, 2007-11-02 7000 Lt, 2007-11-30 6000 Lt, 2007-12-02 6000 Lt, 2007-12-03 13000 Lt, 2007-12-04 3000 Lt, 2007-12-06 1500 Lt, 2007-12-07 6000 Lt, 2007-12-09 2000 Lt, 2007-12-16 5500 Lt, 2007-12-17 1000 Lt, 2007-12-20 400 Lt, 2007-12-22 18900 Lt, 2007-12-24 25000 Lt, 2007-12-28 2500 Lt, 2007-12-29 2400 Lt, 2008-01-01 4000 Lt, 2008-01-04 1500 Lt, 2008-01-06 1000 Lt, 2008-01-08 1000 Lt, 2008-01-10 1000 Lt, 2008-01-11 1800 Lt, 2008-01-20 10000 Lt, 2008-01-21 2000 Lt, 2008-01-22 2900 Lt, 2008-02-03 14000 Lt, 2008-02-04 1000 Lt, 2008-02-07 3000 Lt, 2008-02-20 10000 Lt, 2008-02-21 8500 Lt, 2008-02-24 1000 Lt, 2008-02-26 200 Lt, 2008-02-27 200 Lt, 2008-02-28 1000 Lt, 2008-03-09 20000 Lt, 2008-03-14 1900 Lt, 2008-03-17 450 Lt, 2008-03-20 16000 Lt, 2008-03-23 16000 Lt, 2008-03-25 2000 Lt, 2008-03-28 2040 Lt, 2008-03-30 12100 Lt, 2008-04-01 1000 Lt, 2008-04-02 1000,00 Lt, 2008-04-03 500 Lt, 2008-04-04 9700 Lt, 2008-04-06 2000 Lt, 2008-04-08 2000 Lt, 2008-04-10 6700 Lt, 2008-04-11 8000 Lt, 2008-04-13 1000 Lt, 2008-04-14 650 Lt, 2008-04-15 2000 Lt, 2008-04-16 30000 Lt, 2008-04-17 7000 Lt, 008-04-18 1000 Lt, 2008-04-22 2000 Lt, 2008-05-02 17000 Lt, 2008-05-05 7500 Lt, 2008-05-06 100 Lt, 2008-05-10 200 Lt, 2008-05-12 9700 Lt, 2008-05-13 4000 Lt, 2008-05-14 400 Lt, 2008-06-18 12000 Lt, 2008-08-02 12000 Lt; iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB DnB Nord banke, VISA Electron Verslo kortele apmokėjo savo pirkinius bei paslaugas už 195,79 Lt, iš jų 2008-04-02 89,06 Lt, 2008-04-09 30,33 Lt, 2008-04-16 76,40 Lt; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB DnB Nord banke, Šilalės poskyryje, 2008-03-28 mokėjimo pavedimu Nr. 9 apmokėjo savo asmenines išlaidas 2174,72 Lt, tokiu būdu iš viso kaip atskaitingas asmuo gavo 587 220,51 Lt, iš kurių 249 689,80 Lt panaudojimą kaip atskaitingas asmuo pagrindė apskaitos dokumentais, o 337 530,71 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, jų į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasą negrąžino, ir tokiu būdu R. J. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – pinigines lėšas – 337 530,71 Lt.
Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jų įmonė buvo įsikūrus nuo 1991 m. ir dirbo trys akcininkai. Jis įmonės pinigų nepasisavino ir negalėjo jų pasisavinti. Jei būtų pasisavinęs, tai būtų negalėjęs įvykdyti užsakytų darbų objektuose. Visi užsakymai objektuose buvo padaryti nuo pradžios iki galo. Pinigai buvo panaudoti darbo užmokesčiams, transportui, nes darbuotojai atvažiuodavo iš rajoninių miestų. Visus pinigus, kuriuos gaudavo, paimdavo iš sąskaitos atlyginimams ir perduodavo R. K., kad sumokėtų darbuotojams atlyginimus. Kad paėmė pinigus iš banko, neginčija, tačiau už juos pirkdavo medžiagas ir sąskaitas atvežęs atiduodavo R. K.. Nežino, kur tie dokumentai. Visi darbininkai buvo įforminti ir visi darbininkai užmokestį gaudavo pagal atliktus darbus. Pripažįsta, kad tuos pinigus gavo, bet pateisinančių dokumentų pateikti negali. Įmonė sąskaitas turėjo DNB Nord banke. Verslo kortelė buvo išduota jo vardu. Buvo davęs naudotis kortelę ir R. K. nuo 2007 m. gegužės mėnesio. R. K. tada perėmė visus „Ūtos“ dokumentus. R. K. perdavė antspaudus ir kortelę. R. K. įmonės verslo kortelę turėjo visus 2007 m. Viską tvarkė ir dirbo R. K. su kompiuteriu. Atvažiuodavo žmonės iš objektų, tai jis paimdavo pinigus ir nuvežęs į biurą perduodavo R. K.. R. K. užsirašydavo ir vesdavo žiniaraštį. Mokesčius už darbuotojus mokėdavo. Buvo lizingu paimtas keleivinis automobilis ir juo veždavo žmonės į darbą. Buvo gavę baudą iš muitinės. Baudą sumokėjo 2007 liepos mėnesį. Nesuprato visos buhalterinės apskaitos. R. K. dirbo su juo nuo pat pradžios, jis tvarkė visus dokumentus ir jis R. K. pasitikėjo. Pripažįsta, kad nekontroliavo buhalterijos. Kad taip darė, kaltas prisipažįsta, pasitikėjo lengvabūdiškai R. K.. Jam niekas nepareiškė, kad liko skolingi darbuotojams 42 000 Lt.
Liudytojas R. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. J. kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis R. J. buvo įmonės vadovas, o jis pavaduotojas ir tvarkė buhalteriją, kokius dokumentus jam pateikdavo, tuos tvarkydavo, vedė buhalterinę apskaitą. Kai pradėjo dirbti 2007 m. nuo liepos mėnesio, visą laiką tik jis tvarkė buhalterinę apskaitą. Piktuoju su R. J. niekada nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ gyvavo iki 2008-08 mėnesio, po to nebankrutavo, o sustabdė veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini) “ liko skolinga žmonėms, tai yra parodyta apskaitoje, kiek liko skolinga, balanse viskas turi būti matyti, liko ir tiekėjams skolinga, kurie jiems darbus atliko, bei už medžiagas.
Buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini) “ didžioji sąskaita ir kortelinė sąskaita. Iš įmonės sąskaitos jam buvo suteiktas įgaliojimas daryti pavedimus tiekėjams, turėjo kodų generatorių ir PIN kodus, jis tik neturėjo kortelės. Jis pinigus pervesdavo į kortelinę sąskaitą, bet paimti pinigų iš kortelinės sąskaitos jis negalėdavo. Pavedimų iš tos sąskaitos taip pat negalėjo daryti, ir ten nėra nė vieno padaryto pavedimo. Jis tik galėdavo pavedimus daryti iš tos didžiosios įmonės sąskaitos. O kortelinė VISA ELEKTRON bankine verslo kortele pinigus galėjo pasiimti tik R. J.. Vadovo R. J. bankinė kortelė buvo viena, o jam buvo suteikta teisė prieiti prie įmonės sąskaitos, kad galėtų pervesti pinigus. Jis turėjo elektroninį priėjimą, darė tik pavedimus įmonėms už medžiagas, už kita, kai sakydavo R. J., kad reikia išmokėti algas, pasiimdavo pinigus. Iš tos pačios sąskaitos galėjo daryti pavedimus, prieš padarydamas pavedimą R. J. visada pranešdavo.
Jam kaip tvarkančiam buhalteriją buvo suteikta teisė pasirašinėti ant pavedimų ir pervesti pinigus. Kai R. J. nebūdavo ir paskambindavo, kad reikia pinigų, o jis kortelės neturėjo, tai kiek pasakydavo, persivesdavo į savo sąskaitą ir paskui tuos pinigus paimdavo bei užpajamuodavo įmonės kasoje savo, kaip atskaitingo asmens, vardu. Viskas apskaitoje yra parodyta. Būdavo, kad iš savo kortelinės sąskaitos apmokėdavo už prekes. Tas matyti ant prekių pirkimo dokumentų ir atsiskaityta kortele. Tai buvo jo asmeninė kortelinė sąskaita. O UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik viena kortelė. Viskas, kas atsiskaityta kortele, matyti bankiniuose dokumentuose, viskas parodyta. Paskui buvo paėmę vekselius algų išmokėjimui. Kai sukako vekselių dengimo laikas, pinigų įmonė neturėjo, tai iš savo sąskaitos dengdavo įmonės skolas ir taip finansuodavo paskolą, vekselius. Tai labai gerai matyti bankiniuose išrašuose AB „Snoras“. Tyrimo metu viską parodė, kas kaip buvo ir kaip viskas matyti, kiek padengė. Grynaisiais pinigais kiek R. J. išleisdavo, viskas atsispindėdavo pateikus sąskaitas. Jei jis mokėdavo algas iš savo pinigų, yra pridėti mokėjimo žiniaraščiai. Kiek jis, R. K., mokėjo algas, pridėta prie jo apyskaitos. Pinigus pervesdavo į savo sąskaitą, po to paimdavo grynaisiais, tai atsispindi viskas bankiniuose išrašuose. Bankinius mokesčius, susijusius su jo sąskaita, jis pats susimokėdavo, ne įmonė mokėdavo. O pavedimus už medžiagas, kitus pavedimus automatiškai nuo jo sąskaitos nusirašydavo. Pirko šlifavimo mašiną, yra parašyta, pagal tokią ir tokią kortelę sumokėta įmonei. Viskas atsispindi apyskaitoje. Iš savo asmeninės sąskaitos mokėdavo už įmonės įsipareigojimus, kas jam reikėdavo, persivesdavo į savo kortelę, nes reikėjo padengti išlaidas. Jei paimdavo pinigus iš savo pinigų, tokią sumą ir grąžindavo. Tai viskas buvo apskaitoma. Išmokėtų nerodomų pinigų iš įmonės kasos nebuvo. Neįtrauktų į apskaitą pinigų nebuvo. Pas jį visi dokumentai, kas yra rodomi, įtraukti į apskaitą. Jis, kaip atskaitingas asmuo, UAB „(duomenys neskelbtini) “ neliko skolingas. UAB „(duomenys neskelbtini) “ liko jam skolinga darbo užmokestį ir kur dengė bankui skolas. Iš įmonės sąskaitos pervedė du kartus Lizingui įmoką už nuosavą automobilį, bet tai užskaitė kaip savo darbo užmokestį ir tai buhalterijoje atsispindi. R. J. net nesidomėjo buhalterine programa, nereiškė noro, nors viskas buvo pateikta, R. J. galėjo bet kada pasižiūrėti, niekas slaptai nebuvo daroma.
2007 m. spalio mėnesį iš sąskaitos buvo paimti visi pinigai, labai didelė suma. Jis klausė vadovo, kur tie pinigai, prašė pateisinti išlaidas. R. J. jam kalbėjo, kad pirko namą ir žadėjo uždirbus padengti šią sumą, tačiau užėjus krizei ši suma liko nepadengta. Pinigai buvo paimti spalio mėnesį per kelis kartus, tiksliau matyti bankiniuose išrašuose. Ir iki šio laiko tie pinigai nebuvo padengti.
UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi pas jį, R. K.. Visus įmonės apskaitos dokumentus pareigūnai pasiėmė. Juos visus atidavė pagal apyrašus, nė vienas popieriukas neprapuolė. Nebuvo to, kad kažkas dingtų, viską kruopščiai surinko ir parsivežė, kas buvo Dubysos g. kabinete. Išskyrus jį, niekas daugiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ dokumentų neturėjo. Gal pas R. J. buvo likę kokie dokumentai, bet tik pas jį, daugiau pas nieką negalėjo būti. Daugiau niekas kitas ir negalėjo turėti, nes niekas apskaitos nevedė, visi dokumentai pateikti ikiteisminiam tyrimui.
Specialistė Ž. M. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad specialisto išvadai atlikti buvo pateikti dokumentai ir specialisto išvada UAB „(duomenys neskelbtini) “ surašyta remiantis tik tais dokumentais. Nežino, ar jai visi dokumentai buvo pateikti. Atliko užduotį ir padarė išvadas pagal dokumentus, kurie jai buvo pateikti. Atliko užduotį ir visą apskaitą žiūrėjo pagal užduotus klausimus. Atliko tyrimą įvertinusi visą UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitą, po to atskyrė R. J.. Viskas buvo įvertinta pagal atskaitingus asmenis, tiek pagal R. J., tiek pagal R. K., visi pervedimai iš įmonės banko sąskaitų ar iš kasos, visi atskirai. Yra apskaičiuotos atskirai R. J., atskirai R. K., šituo klausimu yra apskaita. Tiek vieno atskaitingo asmens, tiek kito. Tie trys šimtai tūkstančių, kurie inkriminuoti šioje byloje, visa ta suma apskaičiuota tik R. J. paimti ir grąžinti pinigai, o R. K. įsiskolinimų didelių nebuvo. Pinigų judėjimas buvo analizuojamas tik pagal pirminius dokumentus, nes išlaidos, pajamos ir viskas matoma pagal pirminius dokumentus. Pagal planus, sutartis išlaidos neskaičiuojamos.
Nagrinėjant atskaitingo asmens apskaitą, R. J. dokumentus, buvo įtraukti į apskaitą iš įmonės išmokėti pinigai jam, jo gražinti ir grąžinti pinigai nepanaudoti bei apskaičiuotos dokumentais pagrįstos išlaidos. Buvo išvestas likutis, kuriam pagrįsti dokumentai nepateikti. Likutis sudaro 337 530 Lt. Nėra pateikta jokių pirminių dokumentų dėl tos sumos. Atliekant tyrimą su R. J. nebendravo, dirbo tik su dokumentais. Dauguma dokumentų nepasirašyti, nepatvirtinti nei buhalterio, nei R. J.. Pagal ūkines operacijas apskaitos registrų nėra, gale tik suvestiniai registrai, todėl vertinti situaciją buvo sudėtinga.
Įmonėje buvo išmokami atlyginimai, buhalterijoje tai atsispindi. Atskaitingas asmuo pasiimdavo pinigus, pagal pateiktus dokumentus buvo matyti, kad iš paimtų pinigų dalis panaudota atlyginimams, dalis panaudota įmonės išlaidų padengimui. Kasoje dalis matėsi, kad per atskaitingą asmenį mokami atlyginimai, ne viskas, ir per kasą, ir per banką matydavosi pinigų išmokėjimas atskaitingiems asmenims, ir tų pinigų panaudojimas. Koks pinigų panaudojimas nustatytas, toks ir matyti. Iš jų ir darbo užmokesčio išmokėjimas, kuris išskaitytas atskaitingo asmens išlaidų padengimui ir atsiskaitymui su tiekėjais. Į tą suvestinę įeina, atsispindi, kad ir be parašų, bet išdėstyta, kad netinkamai užpildyti kasos dokumentai, mokėjimo žiniaraščiai, nepasirašyti, nepatvirtinti, bet tik dėl tvarkos, bet į apskaitą įtraukti tie, kurie pateikti, bei nustatyta, kad būtent šitom reikmėms jie įtraukiami. Jei būtų darbuotojų parodymai, kad jie gavo išmokas, darbo užmokesčių, premijų ar kitų nustatytų pavidalų ir jei tokie duomenys būtų pateikti, tokie duomenys keistų išvadoje esamus skaičius, tačiau vien liudytojų parodymų neužtektų, turėtų būti ir dokumentai. Nepateikus apskaitos dokumentų, skaičiai išvadoje nesikeistų.
Iš 2009-06-08 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo rašto Nr. 2050/14-1966 matyti, kad nuo 1991-02-08 UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu įregistruotas R. J. (t. 1, b. l. 88, 89).
Iš duomenų apie asmenų sąskaitas matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) AB DNB banke atidaryta 2003-07-14, VISA Electron Verslo kortelės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB banke atidaryta 2005-12-30 (t. 3, b. l. 197–198).
Iš AB DNB banko 2010-06-28 raštu Nr. 30.42-182/650 pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ VISA Electron Verslo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matosi, kad laikotarpiu nuo 2007-07-03 iki 2008-08-02 paimta grynaisiais iš bankomatų: 2007-07-03 4000 Lt, 2007-07-08 5000 Lt, 2007-07-09 1800 Lt, 2007-07-22 4000 Lt, 2007-07-26 1000 Lt, 2007-08-01 4000 Lt, 2007-08-03 2000 Lt, 2007-08-05 4000 Lt, 2007-08-06 5000 Lt, 2007-08-07 2100 Lt, 2007-08-09 500 Lt, 2007-08-12 500 Lt, 2007-08-13 500 Lt, 2007-08-15 1080 Lt, 2007-08-24 5600 Lt, 2007-08-26 9200 Lt, 2007-08-29 4050 Lt, 2007-08-31 2500 Lt, 2007-09-02 200 Lt, 2007-09-03 100 Lt, 2007-09-04 1700 Lt, 2007-09-06 4200 Lt, 2007-09-09 2000 Lt, 2007-09-11 1000 Lt, 2007-09-12 200 Lt, 2007-09-13 80 Lt, 2007-09-19 20000 Lt, 2007-09-20 4000 Lt, 2007-09-21 5600 Lt, 2007-09-27 100 Lt, 2007-10-04 14000 Lt, 2007-10-07 29000 Lt, 2007-10-08 500 Lt, 2007-10-09 3300 Lt, 2007-10-11 2000 Lt, 2007-10-14 1500 Lt, 2007-10-16 300 Lt, 2007-10-19 22500 Lt, 2007-10-21 6000 Lt, 2007-10-22 1000 Lt, 2007-10-23 26000 Lt, 2007-10-25 11000 Lt, 2007-10-26 14000 Lt, 2007-10-28 5000 Lt, 2007-10-29 1500 Lt, 2007-10-30 6000 Lt, 2007-11-02 7000 Lt, 2007-11-30 6000 Lt, 2007-12-02 6000 Lt, 2007-12-03 13000 Lt, 2007-12-04 3000 Lt, 2007-12-06 1500 Lt, 2007-12-07 6000 Lt, 2007-12-09 2000 Lt, 2007-12-16 5500 Lt, 2007-12-17 1000 Lt, 2007-12-20 400 Lt, 2007-12-22 18900 Lt, 2007-12-24 25000 Lt, 2007-12-28 2500 Lt, 2007-12-29 2400 Lt, 2008-01-01 4000 Lt, 2008-01-04 1500 Lt, 2008-01-06 1000 Lt, 2008-01-08 1000 Lt, 2008-01-10 1000 Lt, 2008-01-11 1800 Lt, 2008-01-20 10000 Lt, 2008-01-21 2000 Lt, 2008-01-22 2900 Lt, 2008-02-03 14000 Lt, 2008-02-04 1000 Lt, 2008-02-07 3000 Lt, 2008-02-20 10000 Lt, 2008-02-21 8500 Lt, 2008-02-24 1000 Lt, 2008-02-26 200 Lt, 2008-02-27 200 Lt, 2008-02-28 1000 Lt, 2008-03-09 20000 Lt, 2008-03-14 1900 Lt, 2008-03-17 450 Lt, 2008-03-20 16000 Lt, 2008-03-23 16000 Lt, 2008-03-25 2000 Lt, 2008-03-28 2040 Lt, 2008-03-30 12100 Lt, 2008-04-01 1000 Lt, 2008-04-02 1000,00 Lt, 2008-04-03 500 Lt, 2008-04-04 9700 Lt, 2008-04-06 2000 Lt, 2008-04-08 2000 Lt, 2008-04-10 6700 Lt, 2008-04-11 8000 Lt, 2008-04-13 1000 Lt, 2008-04-14 650 Lt, 2008-04-15 2000 Lt, 2008-04-16 30000 Lt, 2008-04-17 7000 Lt, 008-04-18 1000 Lt, 2008-04-22 2000 Lt, 2008-05-02 17000 Lt, 2008-05-05 7500 Lt, 2008-05-06 100 Lt, 2008-05-10 200 Lt, 2008-05-12 9700 Lt, 2008-05-13 4000 Lt, 2008-05-14 400 Lt, 2008-06-18 12000 Lt, 2008-08-02 12000 Lt (3 t., b. l. 50-89) bei apmokėta kortele 2008-04-02 89,06 Lt, 2008-04-09 30,33 Lt, 2008-04-16 76,40 Lt už pirkinius ir paslaugas (t. 3, b. l. 55, 56, 58).
Iš AB DNB banko 2010-06-28 rašto Nr. 30.42-182/650 pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matosi, kad 2008-03-28 sumokėta 2174,72 Lt AB SEB bankui turto mokestis už R. J. pagal 2004-11-8 sutartį Nr. L2004-110009 (t. 3, b. l. 37).
Iš 2010-03-08 kratos protokolo matyti, kad pas R. K. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti UAB „(duomenys neskelbtini) “ buhalterinės apskaitos dokumentai – 28 segtuvai su dokumentais (t. 1, b. l. 74–75).
Iš 2010-03-15 kratos protokolo matyti, kad pas R. J. gyvenamojoje vietoje rasti ir paimti dokumentai, 36 lapai (sąmatos, sutartys, akcininko sprendimai, pardavimų PVM sąskaitos faktūros, notaro raštai ir kt.) (t. 1, b. l. 78–79).
Iš Klaipėdos AVMI 2011-11-25 specialisto išvados Nr. AC6-1 matyti, kad tyrimo metu pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų apskaitos registrus nustatyta, kad 2009-12-31 nėra 337 530,71 Lt sumos išlaidas pateisinančių dokumentų, už šių piniginių lėšų panaudojimą atsakingas bendrovės direktorius R. J. (t. 5, b. l. 28–48).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2010 metų Didžiosios knygos duomenų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ skolos 2010-12-31 sudaro 437 187,57 litų: skolos tiekėjams 109 927,38 litų (skolos tiekėjams 121140,38 – gautinos iš tiekėjų skolos 11213), finansinės skolos – pirkti vekseliai 200 000 litų, mokėtinas darbo užmokestis 42 311,79 litų, mokėtini mokesčiai 84 948,40 litų (GPM 9769,63 litų + socialinio draudimo įmokos 1389,54 litų + PVM 74 612,23 litų – 723 litų permoka į Garantinį fondą – 100 litų permoka taršos mokestis) (t. 5, b. l. 83–86, t. 9, b. l. 145–151).
Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – paties kaltinamojo, liudytojo parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis R. J. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis, būdamas direktoriumi ir materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą – pinigines lėšas, buvusias bendrovės banko sąskaitose, bei už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingą asmenį, tyčia, turėdamas tikslą pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-12-31, Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ sąskaitos (duomenys neskelbtini) , esančios AB DnB Nord banke, VISA Electron Verslo kortele kaip atskaitingas asmuo išėmė grynaisiais 584 850 Lt, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, VISA Electron Verslo kortele apmokėjo savo pirkinius bei paslaugas už 195,79 Lt, iš jų 2008-04-02 89,06 Lt, 2008-04-09 30,33 Lt, 2008-04-16 76,40 Lt; iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB DnB Nord banke, Šilalės poskyryje, 2008-03-28 mokėjimo pavedimu Nr. 9 apmokėjo savo asmenines išlaidas 2174,72 Lt, tokiu būdu iš viso kaip atskaitingas asmuo gavo 587 220,51 Lt, iš kurių 249 689,80 Lt panaudojimą kaip atskaitingas asmuo pagrindė apskaitos dokumentais, o 337 530,71 Lt panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, jų į UAB „(duomenys neskelbtini) “ kasą negrąžino, ir tokiu būdu R. J. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – pinigines lėšas 337 530,71 Lt.
Nors kaltinamasis R. J. kaltu prisipažino iš dalies, nurodydamas, kad jis tikrai pinigus iš banko sąskaitos paimdavo, tačiau juos panaudodavo statybinių medžiagų pirkimui, atlyginimams mokėti ir pan., be to, nekontroliavo buhalterijos pasitikėdamas R. K. ir visus pinigus išleido įmonės reikmėms bei šių pinigų nepasisavino, paneigiama byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu patikrintu įrodymų ir duomenų visetu.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. J., būdamas įmonės direktoriumi, naudojosi banko sąskaitos kortele ir disponavo įmonės sąskaitoje buvusiomis lėšomis.
Iš AB DNB banko 2010-06-28 raštu Nr. 30.42-182/650 pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini) “ VISA Electron Verslo kortelės sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matosi, kad laikotarpiu nuo 2007-07-03 iki 2008-08-02 paimta 584 850 Lt grynaisiais iš bankomatų bei apmokėta kortele 2008-04-02 89,06 Lt, 2008-04-09 30,33 Lt, 2008-04-16 76,40 Lt už pirkinius ir paslaugas. Iš AB DNB banko 2010-06-28 raštu Nr. 30.42-182/650 pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matosi, kad 2008-03-28 sumokėta 2174,72 Lt AB SEB bankas turto mokestis už R. J. pagal 2004-11-8 sutartį Nr. L2004-110009.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, jog jis nuolat iš kaltinamojo reikalaudavo grąžinti iš įmonės per kelis kartus paimtą didelę pinigų sumą, tačiau R. J. sakydavo, kad pirko namą ir žadėjo ateityje uždirbtais pinigais padengti šią sumą, tačiau užėjus krizei ši suma liko nepadengta.
Taigi byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog tiriamuoju laikotarpiu R. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi ir kasininku, realiai disponavo bendrovei priklausančiu turtu, tarp jų ir grynaisiais pinigais, esančiais kasoje ir banko sąskaitose. Šios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis, vadinasi, jis neneigia objektyviojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – pinigų paėmimo fakto, be to, tai, teismo nuomone, byloje neginčijamai įrodyta ir byloje surinktų duomenų visetu. Kadangi kaltinamasis R. J. už UAB „(duomenys neskelbtini) “ visą kasos darbą buvo atsakingas, tai reiškia, kad jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtui, taigi šios įmonės turtas buvo jo žinioje. Įstatymuose, taip pat ir Akcinių bendrovių įstatyme, įtvirtinta vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, tačiau tais atvejais, kada pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus ne įmonės interesams, bet saviems tikslams, tuomet tokie veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005, 2K-208/2008), nes akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.
Kaltinamasis neigia pasisavinęs jam inkriminuojamą sumą, motyvuodamas tuo, kad pinigai buvo išleisti bendrovės reikmėms, t. y. statybinių medžiagų pirkimui, atlyginimams mokėti ir pan., tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad R. J. paimti bendrovei priklausantys pinigai ne visi buvo naudojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vystyti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Ž. M. parodė, kad specialisto išvadai atlikti buvo pateikti įmonės dokumentai ir specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini) “ surašyta remiantis tik tais dokumentais. Pinigų judėjimas buvo analizuojamas pagal pirminius dokumentus, nes išlaidos ir pajamos matomos tik pagal šiuos dokumentus. Pagal planus, sutartis išlaidos neskaičiuojamos. Nagrinėjant atskaitingo asmens apskaitą, t. y. R. J. dokumentus, buvo įtraukti į apskaitą iš įmonės išmokėti pinigai jam, jo grąžinti įmonei nepanaudoti pinigai bei apskaičiuotos dokumentais pagrįstos išlaidos. Buvo išvestas likutis, kuriam pagrįsti dokumentai nepateikti. Likutis sudaro 337 530 Lt. Dėl tos sumos nėra pateikta jokių pirminių dokumentų.
Kaltinamojo aiškinimas, kad išlaidas pateisinančius dokumentus pateikdavo įmonės buhalterinę apskaitą vedusiam R. K., tačiau nežino, kur jie dingo, paneigiama liudytojo R. K. nuosekliais parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek patikrinus juos teisiamojo posėdžio metu, kuriais netikėti nėra pagrindo. Duomenų, kad šis liudytojas norėtų ar turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį, nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė Ž. M. patvirtino, kad atliktas tyrimas ir įvertinta visa UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaita buvo pagal atskaitingus asmenis, tiek pagal R. J., tiek pagal R. K.. Visi pervedimai iš įmonės banko sąskaitų ar iš kasos buvo tikrinami atskirai ir yra apskaičiuota atskirai R. J., atskirai R. K.. Tiek vieno atskaitingo asmens, tiek kito. Piniginė suma, kuri inkriminuojama kaip pasisavinta šioje byloje, apskaičiuota tik kaip R. J. paimta, o R. K. didelių įsiskolinimų nebuvo.
Be to, iš Klaipėdos AVMI 2011-11-25 specialisto išvados Nr. AC6-1 matyti, kad tyrimo metu pagal Bendrovės pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir jų apskaitos registrus nustatyta, kad 2009-12-31 nėra 337 530,71 Lt išlaidas pateisinančių dokumentų, už šių piniginių lėšų panaudojimą atsakingas bendrovės direktorius R. J..
Taigi kaltinamojo R. J. tvirtinimas, kad piniginės lėšos buvo paimtos turint tikslą jas panaudoti įmonės reikmėms (nesvarstant, ar tokie tvirtinimai yra pagrįsti ir teisingi), sprendžiant klausimą, ar kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, šiuo atveju reikšmės neturi, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra būtinasis turto pasisavinimo sudėties požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimą bei susiformavusią teisminę praktiką neteisėtai užvaldžius svetimą turtą tolesni kaltininko veiksmai su tokiu turtu veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, todėl nepriklausomai nuo to, ar užvaldydamas svetimą turtą kaltininkas siekė naudos sau ar kitiems asmenims, kieno reikmėms toks turtas buvo naudojamas, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnyje, sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2003, 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-208/2008).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. J. pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį turtą – 337 530,71 Lt, kuris pagal BK 190 str. nuostatas yra didelės vertės, ir jo veika atitinka BK 183 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 183 str. 2 d. numatyta veika yra sunkus nusikaltimas, už kurį gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Šis nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo padaryta žala bendrovei, kuri neatlyginta. Kaltinamasis kaltu iš dalies prisipažino, tai rodo, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį. Parinkdamas bausmės rūšis ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką teismas vertina ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu bei po to, t. y. atsižvelgia į tai, kad R. J. neteistas, dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, augina tris vaikus.
Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kita vertus, tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad R. J. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, toks bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtina švelnesnė (turtinio pobūdžio) bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje už padarytas sunkias nusikalstamas veikas, t. y. piniginė bauda. Skirdamas baudą teismas įvertina padaryto nusikalstamo pavojingumo laipsnį bei į atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, padarytos turtinės žalos dydį, todėl skirtina LR BK 47 str. (nusikaltimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatyta už sunkius nusikaltimus bauda, artima sankcijos vidurkiui.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p. nuostatomis spręstinas ir turto konfiskavimo klausimas. Kadangi nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs LR BK 72 str. 2 d. 3 p. įsakmiai nurodo, kad iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus teismas privalo konfiskuoti, o bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis darydamas šią nusikalstamą veiką neteisėtai praturtėjo, todėl iš kaltinamojo konfiskuotina 337 530,71 Lt suma.
Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–105 straipsniai numato, kad proceso išlaidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėti pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Teismui liudytojas R. K. pateikė dokumentus, patvirtinančius jo turėtas kelionės išlaidas, iš viso 146,72 Lt, atvykstant į bylos nagrinėjimą teisme, ir teismas šias išlaidas apmokėjo, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo R. J..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
R. J. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 str. 2 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d., paskirti 150 MGL dydžio baudą (19 500 Lt).
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti tą pačią.
Konfiskuoti iš R. J. 337 530,71 Lt.
Priteisti iš R. J. proceso išlaidas – 146,72 Lt.
Nuteistajam išaiškinti, jog jis privalo sumokėti baudą į Teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per nustatytą terminą nesumokėjus baudos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismui tai patvirtinančio banko kvito, baudą išieškoti priverstinai.
Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.