- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-22
- Bylos Nr.
- AS-146-67-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. individualios įmonės skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
2009 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. S. individualios įmonės (toliau – ir pareiškėjas, ir - Įmonė) skundas (2009 m. gruodžio 1 d. išsiųstas paštu) ir 2009 m. sausio 1 d. prašymas atnaujinti praleistą terminą apskųsti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. S-292(7-265/2009), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2009 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-502 ir Kauno teritorinės muitinės 2008 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 8KM18081.
Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsisakė priimti Įmonės skundą motyvuodamas tuo, kad praleistas skundo padavimo terminas. Įmonė teismui paaiškino, kad Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimas jai buvo išsiųstas registruotu laišku, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas, ir - MAĮ) 164 straipsnio 3 dalimi laikytina, kad šis sprendimas Įmonei įteiktas 2009 m. spalio 7 d. Todėl 20 dienų terminas sprendimo apskundimui baigėsi 2009 m. spalio 26 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į AB Lietuvos paštas informacijos ir gavo atsakymą, kad skundžiamas sprendimas Įmonės savininkui V. S. įteiktas 2009 m. spalio 3 d., tai patvirtina šio asmens parašas atiduotų pašto siuntų sąraše. Teismas konstatavo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas Nr. S-292(7-265/2009) galėjo būti apskųstas iki 2009 m. spalio 23 d. imtinai, o spaudas ant voko liudija, jog Įmonė skundą teismui išsiuntė 2009 m. spalio 26 d., t. y. praleidusi nustatytą terminą. Įmonė, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį, kreipėsi į AB Lietuvos paštas ir gavo atiduotų pašto siuntų sąrašo kopiją. Teigė, kad šiame sąraše pašto siuntos gavėjo parašas nepriklauso V. S. individualios įmonės savininkui, t. y. sąraše pasirašė kitas asmuo. Pažymėjo, kad atplėštą voką su Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. S-292(7-265/2009) Įmonė gavo 2009 m. spalio 7 d. iš kitos įmonės darbuotojo. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į aplinkybę, kad Įmonė teisiškai neišprususi, todėl tiksliai nežinojo kaip skaičiuojami skundo padavimo terminai. Mano, kad ši aplinkybė yra pakankamai svarbi sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, nes neįmanoma tinkamai ir kvalifikuotai surašyti skundą, surinkti dokumentus ir paduoti dokumentus per tokį trumpą laiką (nuo 2009 m. spalio 7 d., kai buvo gauta teismo nutartis, iki 2009 m. spalio 23 d.).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 7 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, šio termino neatnaujino ir atsisakė priimti Įmonės skundą Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu (praleistas skundo padavimo terminas ir teismas atmetė prašymą jį atnaujinti).
Teismas nustatė, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalimi, skundas teismui turi būti paduotas ne vėliau kaip per 20 dienų po Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-2935-208/2009 atsisakė priimti V. S. individualios įmonės skundą, kadangi jis buvo paduotas praleidus skundo padavimo terminą. Spręsdamas minėtoje byloje skundo priėmimo klausimą teismas kreipėsi informacijos į AB Lietuvos paštą ir remdamasis AB Lietuvos pašto Klaipėdos filialo pateiktais duomenimis nustatė, kad skundžiamas sprendimas Įmonės savininkui buvo įteiktas 2009 m. spalio 3 d. Tai patvirtina šio asmens parašas atiduotų pašto siuntų sąraše. Taigi paskutinė diena skundui paduoti buvo 2009 m. spalio 23 d. Skundą dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėjas teismui išsiuntė paštu 2009 m. spalio 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą.
Teismas nustatė, kad Įmonė iš naujo padavusi skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nepateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, jog Įmonei skirtą pašto siuntą atsiėmė ne Įmonės įgaliotas asmuo, todėl vertino, kad nėra pakankamo pagrindo tikėti šia aplinkybe. Teismas pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai (žr. administracinę bylą Nr. 1-2935-208/2009), todėl argumentai dėl apskundimo tvarkos nežinojimo negali būti laikomi objektyvia aplinkybe ir svarbia priežastimi bei pagrindu atnaujinti praleistą terminą. Kitų objektyvių priežasčių, pateisinančių termino skundui paduoti praleidimą, pareiškėjas nenurodė. Remdamasis šiais argumentais teismas priėjo prie išvados, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nėra įstatyminio pagrindo (ABTĮ 34 str.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį ir skundą priimti nagrinėti.
Teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Įmonė skundžiamą sprendimą gavo 2009 m. spalio 7 d.), todėl prašo skundo padavimo terminą atnaujinti.
Pareiškėjas atskirajame skunde pakartojo tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs 2009 m. gruodžio 1 d. prašyme dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, t.y., kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimą Įmonė gavo 2009 m. spalio 7 d iš kitos įmonės darbuotojo, o AB Lietuvos pašto Klaipėdos filialo pateiktoje atiduotų pašto siuntų sąrašo kopijoje dėl pašto siuntos įteikimo 2009 m. spalio 3 d. pasirašė ne Įmonės savininkas V. S., o kitas asmuo. ABTĮ 34 straipsnyje yra numatyta teismo teisė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Teigia, kad aplinkybė, jog skundžiamą sprendimą Įmonė gavo tik 2009 m. spalio 7 d. turėtų būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą praleidimo priežastimi ir pakankamu pagrundu šį terminą atnaujinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad Įmonė skundą padavė per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkinamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais - turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali būti apskųstas per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.
Kaip matyti iš pareiškėjo skunde suformuluotų reikalavimų (prašoma panaikinti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą dėl Muitinės departamento sprendimo, taip pat Muitinės departamento ir Kauno teritorinės muitinės sprendimus dėl nurodymo sumokėti muito mokestį, PVM ir kt.), pareiškėjas nori iškelti mokestinį ginčą (ABTĮ 2 straipsnio 18 dalis, Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis).
ABTĮ 26 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad mokestinių ginčų būtiną išankstinį nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai. Mokesčių administravimo įstatymo 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestiniams ginčams šiame Įstatyme nustatoma ir reglamentuojama privaloma ikiteisminė jų nagrinėjimo procedūra. Ši nuostata neriboja mokesčių mokėtojo teisės po atitinkamo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinio ginčo tiesiogiai kreiptis į teismą. Kadangi pareiškėjas centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Mokestinių ginčų komisijai, skundas dėl mokestinio ginčo, užbaigto išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, teismui turėjo būti paduotas per 20 dienų nuo Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos (MAĮ 159 straipsnio 3 dalis, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalis).
Pirmosios instancijos teismas termino paduoti teismui skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2009 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. S-292(7-265/2009) eigos pradžią nustatė remdamasis AB Lietuvos pašto Klaipėdos filialo pateiktu atiduotų pašto siuntų sąrašu, jog 2009 m. spalio 3 d. pašto siunta įteikta Įmonės savininkui pasirašytinai. Remdamasis šiuo sąrašu konstatavo, kad termino paduoti skundą teismui eiga prasidėjo 2009 m. spalio 3 d., baigėsi 2009 m. spalio 23 d. Skundą teismui pareiškėjas išsiuntė paštu 2009 m. spalio 26 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą apskundimo terminą. Pagal pateiktus į bylą įrodymus nėra pagrindo terminą skundui paduoti skaičiuoti kitaip. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutarties argumentu, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pašto siunta buvo įteikta ne Įmonės atstovui, o kitam asmeniui. Pareiškėjas prašyme dėl termino paduoti skundą atnaujinimo šios aplinkybės patvirtinimui nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir argumentų (nenurodytas nei įmonės pavadinimas, nei darbuotojo pavardė), nors teismui 2009 m. lapkričio 24 d. atsisakius priimti skundą (administracinė byla Nr. 1-2935-208/2009) dėl to, kad jis pateiktas praleidus skundo padavimo terminą, 2009 m. gruodžio 1 d. į teismą kreipėsi nauju skundu ir kartu pateikė prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Didvytis“ direktoriaus 2009 m. gruodžio 15 d. paaiškinimą, jog 2009 m. spalio 7 d. šios įmonės pašto dėžutėje radus V. S. individualiai įmonei adresuotą registruotą laišką, kuris tą pačią dieną jis buvo įteiktas adresatui (b.l.20). Paaiškinime laiško Įmonei siuntėjas nenurodytas. Taigi šis paaiškinimas nepatvirtina kokį laišką pareiškėjas gavo per UAB „Didvytis“, jei toks faktas buvo. Be to, UAB „Didvytis“ vadovo paaiškinime nurodyta aplinkybė prieštarauja AB Lietuvos pašto Klaipėdos filialo teismui pateiktam oficialiam dokumentui apie registruotos pašto siuntos įteikimą Įmonės atstovui pasirašytinai 2009 m. spalio 3 d., kuriuo abejoti pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo. Atsižvelgus į minėtas aplinkybes UAB „Didvytis“ raštas nelaikytinas įrodymu, kuris patvirtintų, jog Įmonė Mokestinių ginčų komisijos sprendimą gavo vėliau negu 2009 m. spalio 3 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintinos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo suinteresuoto paduoti skundą subjekto valios, sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises. Įrodinėjimo našta dėl termino pateikti skundą praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių turėjimas ar neturėjimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jos Įmonė teisiškai neišprususi ir nelabai žinojo kaip yra skaičiuojami skundo padavimo terminai, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažinta svarbia termino paduoti skundą priežastimi. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog per įstatymu nustatytą terminą (šiuo atveju nuo 2009 m. spalio 3 d. iki 2009 m. spalio 23 d.) jam buvo objektyvių kliūčių paduoti skundą.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes bei pateiktus į bylą įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais ir naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. S. individualios įmonės atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.