Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-03-14 nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. K. paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nuosprendžiu paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 19 d., apie 22.30 val., viešojoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, būtent: sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. M. į veidą, padarydamas jam odos nubrozdinimą su minkštųjų audinių patinimu dešiniame skruoste, muštinę žaizdą ir pogleivio kraujosruvą dešinio skruosto gleivinėje, viršutinių dešinės pusės 4 ir 5-o dantų nuskėlimą, t. y. nežymų A. M. sveikatos sutrikdymą.

3. Teismo posėdyje gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo paskirtąja bausme, prašo ją sušvelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko bausmės rūšį bei nustatė jos dydį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą ir švelninti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

4.2. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Taip pat teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

4.3. Vadovaudamasis minėtomis bausmės skyrimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, apylinkės teismas įvertino tai, kad M. K. padarė nesunkų nusikaltimą; veika tyčinė, smurtinė, baigta. M. K. ankščiau vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, tačiau jam paskirtą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą vykdė netinkamai, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi auklėjamojo poveikio priemonė pakeista į griežtesnę; teistas du kartus: pirmą kartą už analogišką nusikalstamą veiką (BK 284 straipsnis), įvykdytą bendrininkų grupėje panaudojant fizinį smurtą bei peilį, antrą kartą už sunkų nusikaltimą (BK 149 straipsnio 3 dalis), įvykdytą apsvaigus nuo alkoholio bendrininkų grupėje prieš nepilnametį asmenį; nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad visoms nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms būdingas brutalaus fizinio smurto panaudojimas. Aptartos aplinkybės leido teismui konstatuoti, kad M. K. nei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nei bausmės vykdymo atidėjimo metu nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, yra linkęs nusikalsti, nukreipti agresiją į kitus asmenis, besielgiantis impulsyviai ir neprognozuojamai, todėl yra pavojingas visuomenei ir turi būti izoliuotas. Yra baustas administracine tvarka. Teismas įvertino vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas paskyrė griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ir nustatė jos trukmę mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Tokia bausmė negali būti laikoma per griežta, juolab kad vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Šią bausmę švelninti skunde nurodytomis aplinkybėmis - nukentėjusiojo atsiprašė, žada atlyginti padarytą žalą, sudavė tik vieną smūgį dėl jam pačiam nesuprantamos priežasties, alkoholio nebevartoja ir kt. – nėra pagrindo.

4.4. Negali būti tenkinamas apeliacinio skundo prašymas ankstesniu nuosprendžiu skirtą ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę palikti atidėtą dviejų metų laikotarpiui, t.y. nebendrinti su naujai paskirta bausme. Bylos duomenimis M. K. nusikalstamą veiką padarė bausmės, skirtos Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nuosprendžiu, atidėjimo metu. Bausmių bendrinimo taisyklės numatytos Baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Kaip matyti, tai imperatyvi norma, kurią teismas privalo taikyti visais 1 dalyje išvardintais atvejais. Skunde prašoma netaikyti bausmių bendrinimo taisyklių, vadovaujantis teisingumo principu, numatytu BK 54 straipsnio 3 dalyje, arba vadovaujantis BK 62 straipsniu, numatančiu švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtos teisės normos reglamentuoja tik bausmių skyrimą kai yra išimtinės aplinkybės, rodančios kaltininko ar padarytos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių sankcijoje paskirta bausmė būtų per griežta. Bausmių bendrinimui BK 54 straipsnio 3 dalis ir BK 62 straipsnis įtakos jokios neturi, tačiau teismas subendrintą bausmę taip pat gali individualizuoti, parinkdamas pilną arba dalinį bausmių bendrinimą. Šiuo atveju teismas, parinko nuteistajam palankesnį – dalinį bendrinimo būdą ir prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėjo dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės (BK 64 straipsnio 3 dalis). Todėl paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.

Įvertinus minėtas aplinkybes, keisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-03-14 nuosprendį nėra teisinio pagrindo

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.