Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2013-04-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-507-899/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-04-12
Bylos Nr.
1-507-899/2013
Teisminio proceso Nr.
1-96-1-00190-2012-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
V. G., J.A. G.
Kaltinamasis
R. K.
Advokatai
Vanda Laukevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-507-899/2013Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00190-2012-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASN U O SPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 12 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei, Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorėms Aldonai Jaugelienei, Jolantai Steponavičiūtei,gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei,nukentėjusiesiems V. G., J.A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, šiuo metu esanti Šiaulių tardymo izoliatoriuje (iki suėmimo gyveno (duomenys neskelbtini) Joniškio rajonas), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, teista 3 kartus: 1) 2006-03-15 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 178 straipsnio 1 dalį 6 mėn. viešųjų darbų; 2) 2009-05-06 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 90 parų areštu; 3) 2010-10-18 Šiaulių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs kaltinama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. laikotarpyje nuo 2011-12-14 iki 2011-12-19, tikslus laikas nenustatytas, Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini), pro neužrakintas duris įsibrovusi į V. G. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė nukentėjusiajam J. A. G. priklausantį auksinį vestuvinį žiedą, 800 litų vertės, nukentėjusiajai V. G. priklausančius juvelyrinius dirbinius: auksinį vestuvinį žiedą 350 litų vertės, auksinį vestuvinį žiedą 500 litų vertės, auksinį žiedą su violetiniu akmeniu 2 500 litų vertės, graviruotą auksinį žiedą 450 litų vertės, dvigubo pynimo auksinę grandinėlę 800 litų vertės, keturias dantų karūnėles, kurių vienos vertė 200 litų, o bendra vertė 800 litų, auksinius auskarus 600 litų vertės, du skirtingus auksinius auskarus, kurių vieno vertė 150 litų, o bendra vertė 300 litų bei maisto produktus: 2 kg kumpio, kurio vieno kilogramo vertė 20 litų, o bendra vertė 40 litų, 1 kg mėsos, kurios vertė 5 litai, tuo padarydama nukentėjusiajam J. A. G. 800 litų turtinę žalą ir nukentėjusiajai V. G. 6 345 Lt turtinę žalą.

Kaltinamoji R. K. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad į namą nuėjo iš ryto apie 6 val. Ko ėjo pas nukentėjusiuosius, nežino. Gal ieškojo darbo, nes nukentėjusieji geri žmonės, jai padėdavo. Namuose nieko nebuvo. Nežino, kodėl G. paliko namo duris neužrakintas. Užlipo į namo trečią aukštą, paėmė daiktus ir išėjo. Įvykio metu buvo blaivi. Tuo metu kai įvyko šis įvykis, M. negyveno. Iš M. atvažiavo iš G., ryte autobusu be 5.55 val. Visur buvo tamsu. Pasibeldė į duris, pastūmė jos buvo neužrakintos, todėl ir atsidarė. Spintelės stalčiuke rado dėžutę. Ją atidarė, pamatė, kad yra auksas, pasiėmė ir išėjo. Vėliau nuėjo į parką ir apžiūrėjo ką paėmė. Aukso dirbinius paėmė su visa dėžute. Vėliau tuos aukso dirbinius pardavė nepažįstamiems žmonėms. Kad ten yra auksas, nežinojo. Dėl mėsos gaminių nieko neprisimena. Žiedas, kuris yra paimtas iš U. M., yra G.. Žiedas mažas, be prabos. Buvo du vestuviniai žiedai. Abu moteriški. Vienas mažas, kitas didesnis. Turi problemų dėl alkoholio. Įkalinimo įstaigoje nepavyko susitvarkyti su ta problema. Sutinka su tuo, kas nurodyta kaltinamajame akte. Paėmė visus nurodytus daiktus. Apklausiama kaip spec. liudytoja minėjo 5 žiedus, nieko neprisimena. Tų pavogtų daiktų buvimas jai (R. K.) jokios reikšmės neturi. Galbūt iš karto po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes nei dabar, todėl geriau remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tuo metu parodymus tyrėja užrašė iš jos žodžių. Kai grįžo iš įkalinimo įstaigos, neturėjo lėšų pragyvenimui. Padėjo jos brolis. Tuo metu reikėjo darbo ir pinigų. Turi pilnamečių vaikų. Gailisi dėl to ką padarė. Nukentėjusieji yra geri žmonės, jų atsiprašo dėl to ką padarė.

Nukentėjusioji V. G. teisme parodė, kad R. K. pažįsta virš 30 metų. Jos tėvai gyveno kaimynystėje. Nepriklausomybės pradžioje ji padėdavo ūkyje prie braškių, bulvių. Iki 2011 m. gruodžio mėnesio priešiškumų su kaltinamąja nebuvo. Nors R. K. ankščiau buvo apvogusi jos tėvą, tačiau tai laiku pamatė, R. K. sulaikė ir ginčą išsprendė gražiuoju. Visi žiedai, grandinėlės ir auskarai buvo sudėti į medinę dėžutę. Prieš važiuojant į ligoninę, dėžutę su juvelyriniais dirbiniais padėjo į spintelę, kuri buvo prie lovos trečiame aukšte. Tik grįžusi iš ligoninės, iš karto juvelyrinių dirbinių nepasigedo. Jų pasigedo, kai susiruošė važiuoti į šventę ir norėjau jais pasipuošti. Papuošalai buvo auksiniai. Papuošalai buvo dovanoti ir vaikų, ir krikšto motinos. Vienas žiedas buvo jos vestuvinis, vienas – uošvienės palikimas, vienas žiedas perdirbtas, vienas žiedas su mėlyna akute - tėvo dovanotas. Dar buvo grandinėlė, auskarai. Viena auskarų pora pilna, kiti - du auskarai skirtingi. Dėžutėje buvo 4 auksinės dantų karūnėlės. Dėžutėje buvo jos keturi žiedai ir vienas vyro vestuvinis žiedas. Į ligoninę išvažiavo gruodžio 16 d., o iš ligoninės grįžo gruodžio 21 ar 22 dieną. Juvelyrinių dirbinių pasigedo sausio ar vasario mėnesį, kai važiavo į šventę ir aš norėjo jais pasipuošti. Mėsos pasigedo, kai tik sugrįžo iš ligoninės namo. Kai neberado kumpio, vyro paklausė, gal turėjo svečių. Vyras atsakė, kad kumpio nematė. Be to, šaldytuve dar buvo ir parūkytas kulkštinas. Kiek prisimena, už vestuvinį žiedą mokėjo virš dviejų šimtų rublių. Šiuo metu aukso vertė kyla, todėl žiedą ir įvertino tokia suma. Juvelyrinių dirbinių įsigijimo dokumentų neturi, nes jie dovanoti seniai, tarybiniais laikais. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Jei yra galimybė, nori, kad būtų grąžinti pavogti žiedai. Civilinis ieškinys neatlygintas, daiktai neatsiradę. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas žiedas atpažinimui. Tačiau tai buvo ne jos žiedas, kadangi žiedas buvo per mažas. Savo žiedą paskutinį kartą buvo užsidėjusi rudenį. Po įvykio su R. K. nebendravo. Iki to įvykio R. K. kurį laiką buvo areštuota. R. K. paleido lapkričio pabaigoje, ją matė. Ankščiau turėjo bėdų su R. K., tačiau tuomet viską išsisprendė be teismo. Tai jau trečias kartas, kai R. K. apvagia. Pajamas deklaruoja kaip ūkininkai. Per metus pajamos yra apie 20 000-25 000 Lt. 2011 m. R. K. gal ir padėdavo dirbti prie ūkio. Šiaip R. K. į kambarius neįsileisdavo. Ji ateidavo tik į namo rūsį. Daugiau įtartinų asmenų šalia negyvena.

Nukentėjusysis J. A. G. teisme parodė, kad kaltinamoji R. K. yra kaimynė. Ją pažįsta apie 35 metus. Tarpusavio santykiai buvo normalūs, iki paskutinio įvykio jokio priešiškumo nebuvo. 2011-12-16 žmona penkioms dienoms buvo išvykusi į ligoninę Kaune. Šaldytuve buvo palikti kumpeliai. Grįžusi iš Kauno, žmona pasigedo kumpelių. Pasikalbėjo ir įtarė, kad tai bus R. K. darbas. Tuo viskas ir baigėsi. 2012 m. sausio mėnesį susiruošė su žmona į svečius, į draugo gimtadienį. Žmona norėjo pasipuošti. Užėjo į kambarį trečiame namo aukšte, kur prie lovos spintelėje žmona laikė savo papuošalus medinėje dėžutėje. Toje pačioje dėžutėje buvo ir jo vestuvinis auksinis žiedas. Žmona dėžutėje papuošalų neberado. Įtarė, kad čia R. K. darbas. Kreipėsi į policiją. Įtarė, kad juos (V. ir A. G.) apvogė R. K., kadangi jau ir ankščiau ji buvo apvogusi. Prieš du ar tris metus R. K. iš antro namo aukšto buvo pavogusi pinigus - 150 Lt, buvo ne kartą pavogusi mėsos gaminius. Įvykio metu pats tikriausiai buvo ūkiniame pastate ir nepastebėjo, kas namuose dedasi. Namo durų niekada nerakindavo. Iš šaldytuvo buvo pavogtas kumpis, karka. Mėsa yra iš nuosavo ūkio. Jo žiedas buvo vestuvinis-auksinis. Kiti aukso dirbiniai buvo žmonos. Ten buvo žmonos mergautiniai juvelyriniai dirbiniai: grandinėlės, auskarai ir žiedai, dovanoti žmonos tetos, giminių. Buvo žiedas ir su akute. Juvelyriniai dirbiniai buvo medinėje dėžutėje. Jo pajamos per mėnesį yra 2 300 Lt. Žmonos vardu yra registruotas ūkis. Metinis pelnas yra apie 20 000 Lt. Po to, kai pastebėjo, kad iš namų dingo mėsa ir juvelyriniai dirbiniai, su kaltinamąja R. K. nesišnekėjo. Kad dingo mėsa, pasakė žmona. Po mėnesio pastebėjo, kad dingo ir papuošalai. R. K. gyveno šalia jų – M. miestelyje. Namai stovi kaimynystėje. R. K. namai apie nutolę nuo jų namo apie 50 m atstumu. Niekas iš kaimynų nesakė, kad būtų matę iš namo pavogtus daiktus. Mano, kad R. K. apvogė vakare, kai buvo tamsu. Tiksliai kada buvo padarytas nusikaltimas, ryte, ar vakare, nežino, bet galvoja, kad įvykdytas vakare. Namo durų nerakindavo, kadangi ūkinis pastatas yra šalia gyvenamojo namo. Kieme yra šunelis. Ūkiniame pastate galėjo užtrukti apie vieną valandą, kol pašėrė gyvulius. Ūkiniame pastate degė šviesa, todėl R. K. galėjo žinoti, kad ten darbuojasi. Dabar namų taip pat nerakina, nes nebėra ką vogti. Apie dantų karūnėles nieko negali pasakyti. Tuo metu R. K. gyveno (duomenys neskelbtini) Joniškio rajone. R. K. gyveno jų kaimynystėje, kai gyveno pas savo tėvus. R. K. padėdavo ūkio darbuose. Jei R. K. būtų atėjusi į jų namus, šuo nebūtų lojęs. R. K. į namus įėjo per sklepą. Ji žinojo namo išsidėstymą. R. K. ir ankščiau yra apvogusi. R. K. buvo pavogusi pinigus iš antro namo aukšto. 800 Lt civilinį ieškinį palaiko. Pinigus prašo priteisti iš R. K.. Vestuvinis žiedas buvo įgytas 1976 m. Tai buvo platus standartinis vyriškas žiedas. Žiedas buvo pirktas už rublius, kainos nežino. Kiek žiedas sveria, nežino. Žiedo kainos nesitikslino. Negali pasakyti, kodėl žiedą įvertino 800 Lt. Aukso kaina nesidomėjo. Savo žiedą įvertino pasitaręs su žmona. 2011-2012 metais M. R. K. nematė.

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad R. K. pažįsta apie 10 metų. Santykiai su ja geri. Nukentėjusiųjų nepažįsta. Įvykio aplinkybių nelabai prisimena. R. K. atėjo pas jo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), Joniškio raj. R. K. pažįsta jo motiną. U. M. yra sugyventinė. Kaip pas tėvus atėjo R. K., ten buvo ir sugyventinė U. M.. Vėliau sugyventinė pasakė, kad R. K. jai padovanojo auksinį žiedą. Tą žiedą matė. Tai buvo plonas auksinis vestuvinis žiedelis be prabos. R. K. sakė, kad tai jos vestuvinis žiedas. R. K. vieną žiedą sugyventinei padovanojo, kitą - siūlė pirkti. Kitų žiedų nematė. Tas kitas žiedas buvo stambesnis, auksinis. Sugyventinė jokio žiedo nepirko. Su U. M. ėjo į parduotuvę atsiimti to žiedo, nes R. K. jį buvo užstačiusi toje parduotuvėje. R. K. pirma padovanojo žiedą sugyventinei, po to tą patį žiedą užstatė parduotuvėje. Žiedą užstatė alui ir cigaretėms. U. M. paprašė jo atpirkti tą sugyventinei dovanotą žiedą. Todėl nuėjo į parduotuvę, sumokėjo 20 litų ir atsiėmė tą dovanotą žiedą. Žiedą atidavė U. M..

Liudytoja B. G. teisme parodė, kad R. K. yra matyta du kartus, tarpusavio santykių jokių. Nukentėjusysis nematytas. Dirba (duomenys neskelbtini), Joniškio rajone, parduotuvėje. Kaltinamoji atėjo į parduotuvę su S., apsipirko ir išėjo, tai buvo prieš Naujus metus. Po mėnesio kaltinamoji atėjo viena ir atnešė žiedą, už kurį prašė trijų butelių alaus, nes jai buvo labai bloga. Po kurio laiko atsirado žiedo savininkas ir jį atsiėmė. Žiedas buvo moteriškas, vestuvinis. Žiedą atnešusi moteris sakė, kad žiedas yra jos. Atėjusi R. K. buvo neįsiblaivėjusi ir jos (B. G.) prašė „būk gera, man bloga”. Davė 3 butelius alaus. Už alų sumokėjo pati 20 Lt. Vienas alaus butelis kainavo 6,50 Lt, dar maišelis – 0,50 Lt. Žiedą atėjusi pasiimti U. M. atidavė 20 Lt. U. M. atėjusi sakė, kad žiedas yra jos ir, kad žiedą jai padovanojo R. K.. Ankščiau R. K. jokių daiktų nėra siūliusi. Žiedą laikė namie. Po mėnesio sužinojo, kad žiedo savininkas yra kitas asmuo. Žiedą grąžino parduotuvėje, o jai (B. G.) grąžino 20 Lt. Galvojo, kad R. K. pasiims žiedą. Alų davė, nes R. K. buvo labai blogai ir ji labai prašė. Žiedo vertės nežino, bet mano, kad apie 60 Lt.

Liudytoja U. M. teisme parodė, kad kaltinamoji R. K. matyta, santykiai su ja neutralūs. Nukentėjusysis nematytas. Kaime pas uošvius atėjo R. K. ir su jais gėrė. R. K. pas uošvius matė pirmą kartą, o sugyventinis ją žinojo. Su sugyventiniu atėjo pas uošvius, kur buvo R. K.. R. K. turėjo ant pirštų žiedų. Žiedai buvo ant kairės rankos pirštų. Ji turėjo ir daugiau žiedų, jie buvo 4 auksiniai: vienas iš jų su tamsia akute, kitas pailgas, galėjo vienas iš jų būti ir vyriškas. Atrodo, kad buvo du vestuviniai žiedai. Vienas žiedas R. K. sutrūko ir jį R. K. įsidėjo į kišenę. R. K. pasakė, kad jei ji (U. M.) nori, R. K. gali padovanoti. Žiedas buvo vestuvinis, R. K. sakė žiedo niekam neatiduoti. Po kurio laiko R. K. atėjo ir paėmė žiedą ir nuėjusi į parduotuvę, žiedą užstatė už 20 Lt. Pas uošvius grįžo su 3 buteliais alaus. Žiedas buvo auksinis, moteriškas, vestuvinis, bet prabos ant žiedo nematė. R. K. sakė, kad žiedas yra jos. Tai buvo 2011 metų gale ar 2012 metų pradžioje, tikslios datos nepamena. R. K. užstatė žiedą (duomenys neskelbtini) parduotuvėje pas pardavėją B. G.. Jos (U. M.) sugyventinis nuėjo į parduotuvę atsiimti žiedo. Žiedą pasidėjo, paskui buvo iškviesta į Šiaulius. Nežino, kodėl R. K. davė žiedą panešioti, bet sakė, kad žiedas nevogtas. R. K. davė būtent tą žiedą, jei niekam jo neatiduos ir jo nepames. Žiedo atsiimti parduotuvėje nebuvo, jį paėmė A. S.. R. K. iš parduotuvės grįžo su alumi ir cigaretėmis, ar ji turėjo kitus žiedus, nepastebėjo. Vėliau dar paskambino uošvienė ir pasakė, kad dingo jų telefonas.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų Jurgio A. G., V. G., liudytojų A. S., B. G., U. M. teisme duotų parodymų, R. K. kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2012-03-22 protokolas-pareiškimas, kuriame V. G. nurodė, kad 2011-03-17, 16 val. Šiaulių r. (duomenys neskelbtini), miegamojo kambario spintelės stalčiuje pasigedo 3 auksinių vestuvinių žiedų, vieno žiedo su violetine akimi, vieno graviruoto žiedo, vienos dvigubo pynimo grandinėlės, 4 dantų karūnėlių, 2 auskarų, dviejų skirtingų auskarų. Tuo jai padaryta 7 100 litų žala (5 b. l.);

- 2012-03-22 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog įvykio vieta yra Šiaulių r. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (7-10 b. l.);

- 2012-05-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad B. G. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių nuotraukoje Nr. 3 buvo užfiksuotas R. K. atvaizdas. Iš pateiktų atpažinimui fotonuotraukų B. G. atpažino R. K., kaip moterį, kuri jai pardavė auksinį vestuvinį žiedą (26-27 b. l.);

- 2012-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad B. G. buvo pateiktos atpažinimui 4 moterų fotonuotraukos, iš kurių nuotraukoje Nr. 2 buvo užfiksuotas U. M. atvaizdas. B. G. atpažino merginą, esančią nuotraukoje Nr. 2, kaip asmenį, kuri buvo jai atnešusi ir pardavusi auksinį žiedą, o paskui jį vėl atpirko už 20 litų (32-33 b. l.);

- 2012-07-10 daiktų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad U. M. pateikė geltono metalo vestuvinį žiedą (40 b. l.);

- 2012-07-18 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota vestuvinio žiedo apžiūra, kurio skersmuo 1,9 cm, o plotis 3 mm, geltonos spalvos. Apžiūros metu žiedas fotografuotas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (41-43 b. l.);

- 2012-07-18 daiktų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, jog V. G. buvo pateiktas atpažinimui 3 vestuviniai žiedai, iš kurių Nr. 2 pateiktas U. M.. V. G. neatpažino nė vieno iš, jai pateiktų atpažinti, žiedų, bet nurodė, kad jos žiedas buvo panašus į pateiktus atpažinimui, bet buvo didesnis ir platesnis. Atpažinimui pateikti žiedai fiksuoti fotonuotraukose (44-45 b. l.).

Pagal LR BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Teisme kaltinamosios R. K. duoti parodymai buvo kiek nenuoseklūs, neatitinkantys jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įvykio iki teismo posėdžio praėjo gana nemažas laiko tarpas, teismas mano, kad kaltinamoji nebeatsimena kai kurių svarbių įvykio aplinkybių. Be to, kaltinamoji teismo posėdžio metu pažymėjo, kad galbūt iš karto po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes nei dabar, todėl geriau remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais; tuo metu parodymus tyrėja užrašė iš jos žodžių. Esant šioms aplinkybėms teismas remiasi kaltinamosios R. K. parodymais tiek duotais teisme, tiek duotais ikiteisminio tyrimo metu ir ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja kitiems surinktiems įrodymams. Teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiųjų V. G. ir J. A. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl teismas remiasi jų parodymais visa apimtimi.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios R. K. visiškas prisipažinimas, jos duoti parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiųjų V. G., Jurgio A. G. teisme duoti parodymai, liudytojų B. G., U. M., A. S. teisme duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, jų visuma, leidžia pagrįstai teigti, kad R. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam J.A. G. priklausantį auksinį vestuvinį žiedą, 800 litų vertės, nukentėjusiajai V. G. priklausančius juvelyrinius dirbinius: auksinį vestuvinį žiedą 350 litų vertės, auksinį vestuvinį žiedą 500 litų vertės, auksinį žiedą su violetiniu akmeniu 2 500 litų vertės, graviruotą auksinį žiedą 450 litų vertės, dvigubo pynimo auksinę grandinėlę 800 litų vertės, keturias dantų karūnėles, kurių vienos vertė 200 litų, o bendra vertė 800 litų, auksinius auskarus 600 litų vertės, du skirtingus auksinius auskarus, kurių vieno vertė 150 litų, o bendra vertė 300 litų bei maisto produktus: 2 kg kumpio, kurio vieno kilogramo vertė 20 litų, o bendra vertė 40 litų, 1 kg mėsos, kurios vertė 5 litai, viso pagrobė svetimo turto: nukentėjusiajam J. A. G. priklausančio turto už 800 litų ir nukentėjusiajai V. G. priklausančio turto už 6 345 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų V. G. ir J. A. G. mėnesio ir metines pajamas, gyvenimo būdą (yra ūkininkai, turi pakankamai pajamų, samdo net kitus ūkio darbininkus), nors ir nėra pateikti juvelyrinių dirbinių įsigijimo dokumentai, teismui nekyla abejonių, kad visi kaltinime išvardinti juvelyriniai dirbiniai buvo iš jų pagrobti.

Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra svetima nuosavybė. Objektyvioji pusė pasireiškė svetimo turto pagrobimu. Kaltinamoji R. K. pagrobė svetimą – turtą nukentėjusiajam J.A. G. priklausantį vestuvinį žiedą ir nukentėjusiajai V. G. priklausančius juvelyrinius dirbinius bei maisto produktus. Teisme R. K. teigė, kad žiedas, kuris yra paimtas iš U. M., yra G.; žiedas mažas, be prabos. Tuo tarpu nukentėjusioji V. G. minėto žiedo neatpažino ir teisme parodė, kad jai parodytas žiedas buvo per mažas, todėl ne jos. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji pareiškė, kad tai ne jos žiedas, o kaltinamosios teisme paaiškintos aplinkybės nėra nuoseklios (t. y. nedetalizavo ir nesukonkretino kiek ir kokius aukso dirbinius pardavė nepažįstamiems asmenims), teismas daro išvadą, kad žiedas, patekęs pas U. M., yra ne tas žiedas, kuris buvo pagrobtas iš G. namų.

Pagrobusi svetimą turtą, kaltinamoji R. K. jį realizavo, t. y. kaip nurodė posėdžio metu, tuos aukso dirbinius pardavė nepažįstamiems žmonėms. Taigi, kaltinamoji R. K. turėjo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti jai nepriklausančiu turtu pagal savo valią, tuo pačiu laikytina, kad nusikaltimas baigtas. Kvalifikuojantis nusikalstamos veikos požymis yra įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimas - tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti ir patenkant be kliūčių. Nagrinėjamos bylos kontekste nustatyta, kad kaltinamoji į gyvenamąsias patalpas (gyvenamąjį namą) pateko be kliūčių, t. y. durys buvo neužrakintos, o į jas pabeldus pačios atsidarė. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į gyvenamąją patalpą.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas R. K. bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

R. K., veikdama tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), nusikaltimas baigtas. R. K. teista 3 kartus (118-123, 125-126, 128-134 b. l.), nusikaltimą, už kurį teisiama nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistė. Kaltinamoji teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Įstatymo leidėjas yra numatęs, kad viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių pagal LR BK 59 straipsnio 1 dalį 4 punktą gali būti tokia situacija, kai nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės kaltininko padėties. Nagrinėjamos bylos kontekste minėtą aplinkybę teismas nelaiko R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi teismas mano, kad toks gyvenimo būdas, kurį toleruoja, taiko ir veda kaltinamoji R. K., yra jos pasirinkimo teisė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji R. K. turėtų sunkesnių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų dirbti ir tokiu būdu, nepažeisdama įstatymų, užsidirbtų lėšų pragyvenimui bei pagerintų savo turtinę padėtį. Darbo biržos duomenimis (139 b. l.), R. K. nėra registruota darbo biržoje ir tokiu būdu pati nėra suinteresuota susirasti darbą ir teisėtai uždirbti pajamų. Be to, teismas pažymi, kad užstačiusi žiedą parduotuvėje R. K. pirko ne maisto produktų, o alkoholinį gėrimą - alų. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltininkė nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Bausta administracine tvarka (tame tarpe ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str.), turi galiojančių nuobaudų (135-137 b. l.), nedirbanti (138 b. l.). R. K. nėra atlyginusi padarytos turtinės žalos nukentėjusiesiems J.A. G. ir V. G.. Iš išrašo apie įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų matyti, kad R. K. atžvilgiu pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų pagal LR BK 178 str. 1, 178 str. 2 d. (122-123 b. l.). Itin linkusi daryti turtinius nusikaltimus. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus R. K., kaip recidyvistei, vedančiai netinkamą gyvenimo būdą, nedarančiai jokių išvadų iš ankstesnių nuteisimų, už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip žymiai mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.

Į bausmę įskaitytinas R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-01-27 iki 2013-04-12 išbūtas laikas.

R. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (90, 96-97, 109-110, 184-185 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji V. G. 2012-07-18 pareiškė 6 345 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo (16 b. l.). 2012-07-18 nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove (17 b. l.). Nukentėjusysis J. A. G. 2013-02-06 pareiškė 800 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo (22 b. l.). 2013-02-06 nutarimu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (23 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai pagrįsti, žala atsiradusi tyčiniais kaltinamosios R. K. neteisėtais veiksmais, prašomos priteisti sumos, teismo nuomone, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

Daiktiniai įrodymai:

- geltono metalo vestuvinis žiedas, kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė U. M. (40 b. l.) ir kuris šiuo metu yra saugomas Šiaulių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas U. M..

Nuosavybės teisės į turtą laikinai neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę R. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią R. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013-04-12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-01-27 iki 2013-04-12 išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. K. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

Nukentėjusiojo J. A. G. pareikštą 800 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. K. J. A. G. priteisti 800 Lt (aštuonis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. G. pareikštą 6 345 Lt civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš R. K. V. G. priteisti 6 345 Lt (šešis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – geltono metalo vestuvinį žiedą, kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė U. M. ir kuris šiuo metu yra saugomas Šiaulių rajono policijos komisariato tarnybinėse patalpose - nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti U. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas