- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-22
- Bylos Nr.
- I-1188-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00380-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- J.G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjos J.G. skundo dėl sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-06-05 nutartimi (Panevėžio apygardos administraciniame teisme gauta 2015-06-16) perdavė pareiškėjos J.G. skundo dėl atsakovų sprendimų nepagrįstumo ir neteisėtumo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotu skundu pareiškėja skundžia 2014-08-12 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J.G. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo ir 2014-10-03 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl 2014-08-12 VSDFV Utenos skyriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundą atsisakoma priimti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Administracinių bylų įstatymo normas ir formuodamas jų taikymo praktiką (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 dalis) nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose 2004 m. sausio 27 d. Nr.A7-121/2004, 2008 m. rugsėjo 25 d. Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. Nr. AS146-391/2009, 2010 m. vasario 5 d. Nr.AS143-61/2010, 2012 m. rugsėjo 28 d. Nr.AS492-513/2012, 2013 m. spalio 16 d. Nr.AS502-887/2013, AS438-1016/2014,2015 m. vasario 11 d. Nr. AS-328-438/2015 ir kt.).
Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose 2010 m. balandžio 6 d. Nr. AS822 -172/2010; 2010 m. spalio 22 d. Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos įstatymo nuostatos reiškia ir tai, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjų teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131, 2012 m. gegužės 18 d. Nr.AS492-245/2012 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, kad skundas teismui negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Tokio pobūdžio (tarpiniais) dokumentais paprastai sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu), jais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas galutinio sprendimo priėmimui. Taigi, tokie dokumentai viešojo administravimo procedūroje paprastai turi tarpinę, aptarnaujančią, pagalbinę reikšmę, jais galutiniai kompetentingų pareigūnų sprendimai klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, nėra įforminami. Dėl šios priežasties minėti dokumentai dažnai suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo gali būti nurodyti pareiškėjo skunde dėl viešojo administravimo subjekto galutinio sprendimo, o teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų, kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui (žr. pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m., taip pat LVAT nutartis administracinėse bylose 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį Nr.AS442-555/2010, 2011 m. rugsėjo 26 d. Nr.A525-3109-2011,2012 m. kovo 22 d. Nr.A492-1363/2012, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr.AS261-772/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr.AS556-954/2014 ir kt.).
Tai, ar dėl viešojo administravimo subjekto priimto akto galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Aplinkybės, kad VSDFV Utenos skyriaus priimtas dokumentas pavadintas sprendimu ir jame nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra tos aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos teismo vertinimui, ar šis sprendimas turi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai ir ar gali būti savarankiškas ginčo administraciniame teisme dalykas. Todėl privalu vertinti, ar skundžiamas aktas turi įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr.AS525-435/2010 ir kt.).
Pareiškėjos skundžiamu VSDFV Utenos skyriaus 2014-08-12 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) Fondo valdybos teritorinis skyrius konstatavo 3220,43 Lt dydžio nedarbo draudimo išmokos permokos faktą, tačiau nė vienam subjektui (nei šios išmokos gavėjai, nei kitam subjektui) nenustatė jokių pareigų ir nesuteikė jokių teisių. Šiame sprendime pareiškėjos atžvilgiu nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų ir šis aktas nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų, t.y. nesukelia jai jokių teisinių pasekmių (žr., pvz. LVAT 2015m.balandžio 27d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-797-146/2015).
Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtinumą procedūriniam dokumentui patvirtina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnį, kuris nustato atsakomybę už Fondui padarytą žalą, juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas, arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka (VSDĮ 18 str.1 d.). Be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nustato, kad jeigu socialinio draudimo išmokos neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos iš Fondo lėšų (VSDĮ 18 straipsnio 2 dalis, 36 straipsnio 6 dalis). Taigi, pareiškėjai teisines pasekmes sukelti gali tik procedūrinio Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu VSDFV Utenos skyriaus priimtas administracinis aktas, dėl kurio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo teisme galėtų būti reiškiamas savarankiškas reikalavimas, o teismas, nagrinėdamas tokį reikalavimą, galėtų vertinti ir procedūrinio akto (Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)) galimą įtaką atitinkamo pareiškėjai teisines pasekmes sukeliančio sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui.
Kitas pareiškėjos skundžiamas dokumentas - VSDFV sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas išnagrinėjus pareiškėjos skundą, kuriuo ji skundė VSDFV Utenos skyriaus sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo dokumentu pareiškėjai dar kartą buvo išaiškinta nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos susidarymo priežastys, šios permokos dydis, pasiūlytas būdas, kaip pareiškėja galėtų gera valia permoką sumokėti. Taigi, dėl šio dokumento priėmimo pareiškėjos teisinė padėtis nepasikeitė.
Aplinkybė, kad VSDFV Utenos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyrius, vadovaudamasis priimtu sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), bei VSDFV siūlė pareiškėjai be teisminių procedūrų, tai yra gera valia sumokėti susidariusią permoką, nesudaro pagrindo šiuos dokumentus vertinti kitaip, negu tik kaip nesukeliančiais pareiškėjai teisinių pasekmių. Nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta, kad VSDF valdyba ir VSDSFV teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą (2 dalis), o neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka ( 3 dalis). Nuostatuose nurodyta, kad VSDF valdyba ir jos teritoriniai skyriai atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (59 punktas), neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (60 punktas), o nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus (61 punktas). VSDF valdybos direktoriaus 2013 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-51 „Dėl funkcijų, susijusių su nedarbo socialinio draudimo išmokomis, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl išmokų gavėjų ar trečiųjų asmenų kaltės, kai kaltieji asmenys nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išieškoti iš asmeniui mokamų socialinio draudimo išmokų, teismo tvarka išieško VSDF valdybos teritoriniai skyriai, kurių aptarnaujamoje teritorijoje yra atsakovo gyvenamoji vieta ar buveinė (1.2 punktas), o nedarbo socialinio draudimo išmokų permokas (Valstybiniam socialinio draudimo fondui padarytą žalą), kurios atsirado dėl Fondo valdybos Utenos skyriaus valstybės tarnautojų ar darbuotojų kaltės, kai kaltieji darbuotojai nesutinka žalos atlyginti savo noru ir jos negalima išskaityti iš darbuotojų darbo užmokesčio, teismo tvarka išieško Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius (1.3 punktas). Todėl pagal aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, įgaliotas viešojo administravimo subjektas, visų pirma, imasi priemonių gera valia spręsti nedarbo socialinio draudimo išmokų permokų grąžinimo klausimą. Tuo atveju, jeigu asmenys pasiūlymo grąžinti nedarbo socialinio draudimo permokas nevykdo ir negalima priimant galutinį administracinį sprendimą išieškoti nedarbo socialinio draudimo permokų iš Fondo lėšų asmenims mokamų socialinio draudimo išmokų, VSDFV Utenos skyriui belieka tik galimybė kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo.
Dėl nurodytų aplinkybių, teisinio reglamentavimo, suformuotos administracinių teismų praktikos pareiškėjos skundžiami sprendimai nelaikytini individualiais administraciniais aktais, sukeliančiais pareiškėjai materialines teisines pasekmes, todėl pareiškėjos skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka ir jį atsisakoma priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžinamas jos sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies punktu, 149 straipsniu,
nutaria:
Skundą atsisakyti priimti.
Iš valstybės biudžeto grąžinti J.G., a.k. (duomenys neskelbtini), 28,96 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą pagal AB Lietuvos paštas (duomenys neskelbtini) kvitą, žyminio mokesčio grąžinimą pavedant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.