Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo J. K. (toliau – ir pareiškėja) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria J. K. prašymas dėl užstato grąžinimo atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. (R. K.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirta 345 MGL (17 250 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta 230 MGL (11 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas R. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d. 14.45 val. iki 2019 m. sausio 24 d. (90 dienų), kaip sumokėta 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, ir R. K. paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda, nustatant R. K. 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. R. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (3 000 Eur), palikta nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir įvykdymo. Įvykdžius teismo baudžiamąjį įsakymą, 3 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjai – J. K.. Taip pat A. S. (A. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta 330 MGL (16 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta 220 MGL (11 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas A. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d. 12.50 val. iki 2019 m. sausio 24 d. (90 dienų), kaip sumokėta 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda, ir A. S. paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, nustatant A. S. 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. A. S. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (3 000 Eur), palikta nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir įvykdymo. Įvykdžius teismo baudžiamąjį įsakymą, 3 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjai – J. K. (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) duomenimis, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d.).

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. ir A. S. paskirtos baudos savanoriškai nebuvo sumokėtos, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. išduoti vykdomieji raštai, kurais nuspręsta išieškoti iš R. K. 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą ir iš A. S. 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. liepos 8 d. gautas Lietuvos antstolių rūmų 2020 m. birželio 29 d. teikimas dėl A. S. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo dalis dėl A. S. paskirtos 40 MGL (2 000 Eur) dydžio piniginės sankcijos – baudos, perduota vykdyti (duomenys neskelbtini) Respublikai (LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2020 m. spalio 2 d.).

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. balandžio 29 d. gautas antstolio Daliaus Traigio teikimas dėl R. K. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo baudžiamojo įsakymo dalis dėl R. K. paskirtos 50 MGL (2 500 Eur) dydžio piniginės sankcijos – baudos, perduota vykdyti (duomenys neskelbtini) Respublikai (LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 9 d.).

5. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gruodžio 9 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prašymas dėl užstato perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės prašymas dėl užstato perėjimo valstybei netenkintas (LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 4 d.).

6. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. vasario 27 gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prašymas dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės prašymas dėl užstato nukreipimo į baudos sumokėjimą netenkintas (LITEKO duomenimis, nutartis įsiteisėjo 2025 m. balandžio 3 d.).

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. balandžio 24 d. gautas J. K. prašymas dėl užstato grąžinimo. J. K. prašo grąžinti į Swedbank, AB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 6 000 Eur užstatą, sumokėtą už R. K. ir A. S.. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi J. K. prašymas dėl užstato grąžinimo atmestas.

II. Skundo prašymai ir argumentai

8. J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį, grąžinti jai 6 000 Eur dydžio užstatą, kuris buvo sumokėtas jos vardu, pripažinti, kad ji, kaip užstato davėja, nepažeidė jokių sąlygų ir negali būti laikoma atsakinga už kaltinamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą.

9. Pareiškėja skunde nurodo, jog skundžiama nutartis prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarčiai, kuria atmestas prokuroro prašymas perduoti užstatą Lietuvos valstybei. Minėtoje nutartyje aiškiai nurodyta, jog: 1) nei vienas iš kaltinamųjų nepažeidė užstato sąlygų; 2) J. K., kaip užstato davėja, nėra atsakinga už tai, ar kaltinamieji sumokėjo paskirtas baudas; 3) baudų išieškojimas buvo perduotas (duomenys neskelbtini) Respublikai ir nėra duomenų apie jų sumokėjimą, todėl nėra teisinio pagrindo laikyti užstatą konfiskuotu. Pareiškėjos teigimu, skundžiama nutartimi jos prašymas buvo atmestas tik dėl to, kad baudos iki šiol neapmokėtos, nesiremiant įstatymais ir prieštaraujant ankstesnei nutarčiai. Tokia situacija, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtą ir nenuoseklų sprendimų taikymą, kuris pažeidžia, jos, kaip užstato davėjos, teises.

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

J. K. skundas atmestinas.

11. Aukštesnysis teismas, įvertinęs J. K. skundo argumentus, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

12. J. K. skundu prašo panaikinti R. K. ir A. S. paskirtas kardomąsias priemones – užstatus (kiekvienam po 3 000 Eur), o pinigines įmokas (viso 6 000 Eur), kurios buvo sumokėtos kaip užstatai, grąžinti pareiškėjai. Šio pareiškėjos prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Taip pat A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Tiek R. K., tiek A. S. nustatytas 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. R. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (3 000 Eur), palikta nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir įvykdymo. Įvykdžius teismo baudžiamąjį įsakymą, 3 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjai – J. K.. A. S. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (3 000 Eur), palikta nepakeista iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir įvykdymo. Įvykdžius teismo baudžiamąjį įsakymą, 3 000 Eur užstatas grąžintinas užstato davėjai – J. K.. LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. kovo 19 d., tačiau teismui pateiktos medžiagos bei LITEKO duomenys leidžia spręsti, kad nuteistiesiems R. K. ir A. S. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtų baudų savanoriškai nesumokėjus, baudų išieškojimas bylą išnagrinėjusio teismo sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartimi dėl R. K. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi dėl A. S.) buvo perduotas (duomenys neskelbtini) Respublikai. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie tai, ar R. K. ir A. S. (duomenys neskelbtini) Respublikoje yra sumokėję Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jiems paskirtas baudas.

14. BPK 133 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams. Pagal BPK 119 straipsnio nuostatas kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

15. Pagal BPK 133 straipsnio 5 dalį, nutarime ar nutartyje skirti kardomąją priemonę – užstatą taip pat nurodoma, kad įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kad jis pasižada šią pareigą vykdyti, o užstato davėjas įspėtas, kad jei įtariamasis nevykdys šios pareigos, užstatas pereis valstybei. Pagal šio straipsnio 6 dalį, jei įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei. Kardomąją priemonę – užstatą, baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui (BPK 133 straipsnio 7 dalis).

16. Kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. K. ir A. S. paskirtos kardomosios priemonės – užstatai, paliktos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir jo įvykdymo – paskirtų baudų sumokėjimo, taigi akivaizdu, jog šiomis kardomosiomis priemonėmis buvo siekiama vieno iš BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų – netrukdomo nuosprendžio įvykdymo. Pažymėtina, jog BPK 133 straipsnis nedetalizuoja atvejų, kuriems esant užstato taikymas baigiamas, BPK 139 straipsnis reglamentuoja bendrus visų kardomųjų priemonių taikymo pabaigos pagrindus, kas leidžia daryti išvadą, jog užstato taikymo užbaigimas nėra siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimu. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės 2019 m. sausio 24 d. nutarimais R. K. ir A. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – po 3 000 Eur užstatai. Minėtuose nutarimuose yra nurodytos visos BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. Nutarimuose yra nurodytas kardomosios priemonės skyrimo tikslas – R. K. ir A. S. dalyvavimas procese, užkirtimas kelio naujoms nusikalstamoms veikoms bei nuosprendžio įvykdymo užtikrinimas. Taigi, J. K., kaip užstato davėja, prisėmė ir su užstatų davimu susijusią riziką. Nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad užstato davėja nebuvo supažindinta su įtariamųjų (kaltinamųjų, nuteistųjų) pareigomis dalyvauti nuosprendžio vykdymo procese ir jam netrukdyti, kaip nurodyta aukščiau, ši pareiga kyla ir iš užstato taikymo pagrindus bei sąlygas įtvirtinančio BPK 133 straipsnio nuostatų. Pažymėtina, jog baudžiamasis procesas nesibaigia bylos išnagrinėjimu teisme, nuosprendžio priėmimu ar jo įsiteisėjimu, ne ką mažiau svarbi yra ir nuosprendžio vykdymo stadija. Kadangi šioje byloje nėra jokių duomenų apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo J. K. grąžinti jos sumokėtų užstatų.

17. J. K. skundu taip pat prašo pripažinti, kad ji, kaip užstato davėja, nepažeidė jokių sąlygų ir negali būti laikoma atsakinga už kaltinamųjų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Šio pareiškėjos prašymo tenkinti taip pat nėra teisinio pagrindo.

18. Kaip jau nurodyta aukščiau, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Agnės Stankevičiūtės 2019 m. sausio 24 d. nutarimais R. K. ir A. S. buvo paskirtos kardomosios priemonės – po 3 000 Eur užstatai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog minėtuose nutarimuose yra nurodytos visos BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytos sąlygos. Tai, kad J. K., kaip užstato davėja, nepažeidė jokių sąlygų (pareigų), nesudaro pagrindo grąžinti jos sumokėtų užstatų, kadangi J. K., sumokėdama užstatus, prisiėmė riziką dėl R. K. ir A. S. nustatytų sąlygų (pareigų), tarp jų ir pareigos sumokėti jiems paskirtas baudas, tinkamo vykdymo. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad užstato davėjas, įmokėjęs piniginę įmoką už įtariamąjį (kaltinamąjį, nuteistąjį), neturi teisės vėliau reikalauti grąžinti užstatą, motyvuodamas atsisakymu toliau laiduoti už įtariamąjį (kaltinamąjį, nuteistąjį). Remiantis vien tik užstato davėjo interesais, kardomoji priemonė neprivalo būti keičiama. Priimant užstatą, jo davėjui išaiškinama atsakomybė, su užstato davimu susijusi rizika. Be to, J. K., kaip užstato davėja, nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo praėjus daugiau nei 6 metams, nesikreipė dėl užstato grąžinimo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog užstato davėjas suvokė šių kardomųjų priemonių taikymo sąlygas.

19. Aukštesnysis teismas dėl J. K. skunde akcentuojamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutarties pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl užstatų grąžinimo J. K. būtina konstatuoti BPK 133 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nuostatos įvykdymą. Tokių duomenų byloje nėra. Taigi, J. K. skunde akcentuojamos aplinkybės, kurios konstatuotos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartimi, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutarties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti J. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.