Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. RV-25-242 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Ž. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų.

Bausmės pradžia: 2018 m. birželio 8 d.

Bausmės pabaiga: 2028 m. birželio 8 d.

Nuteistasis 1/2 paskirtos bausmės atliks 2023 m. birželio 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. sausio 17 d. – 5 metai 4 mėnesiai 22 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Išanalizavus teismui pateiktą medžiagą matyti, kad Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmens bylą ir kitus bausmės atlikimo metu formuotus dokumentus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką. Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar L. Ž. gali būti paleistas lygtinai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. Ž. 2023 m. birželio 8 d. atliks privalomą įstatymo nustatytą 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau nagrinėjamu atveju L. Ž. sutinka būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra, todėl vadovaujamasi BVK 82 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Byloje nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant L. Ž. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. L. Ž. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta L. Ž. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo įvertinta tai, kad pastaruoju metu nestebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Taigi, neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo keletą specialybių, užsiima individualia veikla, dalyvauja organizuojant įvairius konkursus. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, byloje yra pateikta pažyma, kad būdamas laivėje jis ten bus įdarbintas. Nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, galimo lygtinio paleidimo metu gyventų pas dukrą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo 1 kartą skatintas, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2023 m. sausio 23 d. nutarime Nr. RV-25-242. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis L. Ž. anksčiau Lietuvoje ir užsienyje yra šešis kartus teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. L. Ž. nusikalstamos veikos yra susijusios su neteisėtu siekiu praturtėti. Teismas pažymi, kad nors ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Be to, pažymėtina ir tai, kad L. Ž. jau ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas ir nors nustatytų probacijos sąlygų jis nepažeidė, tačiau atlikęs laisvės atėmimo bausmes išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikalstamas veikas. Taigi, matyti, kad nuteistasis tinkamų išvadų nepadarė, o išvardintos aplinkybės rodo didesnį tiek paties nuteistojo, tiek ir įvykdytų nusikaltimų pavojingumą.

Visgi, teismas pažymi, kad priešingai nei skunde nurodo L. Ž., aplinkybės, jog nuteistasis atlieka bausmę su nepriekaištingu elgesiu, jog yra skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo siuvėjo ir šildymo, vėdinimo oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją, nėra besąlyginis pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Iš nuteistojo asmens bylos bei socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. Ž. pagal 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus pataisos namų Kalėjimų departamento finansų skyriaus pažymą skolingas pagal vykdomąjį dokumentą 12 882,14 Eur. Nors nuteistasis savanoriškai sumokėjo 40 Eur, tačiau sumokėta suma yra neženkli turimam finansiniam įsipareigojimui. Darytina išvada, kad L. Ž. turi įsiskolinimų bei sunkumų finansų valdymo srityje, nuteistasis stokoja konstruktyvių pajamų bei išlaidų valdymo įgūdžių. Nors nuteistasis šiuo metu vykdo individualią veiklą, tačiau laisvėje ne visada rinkosi teisėtus būdus finansiniams sunkumams spręsti, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę nesusidurs su finansiniais sunkumais ir kad jo darbinė motyvacija bus pakankama.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga L. Ž. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2023 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. RV-25-242, kuriuo atsisakyta taikyti L. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. RV-25-242.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.