Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-01-23 · Administracinė byla Nr. eA-3078-552/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
eA-3078-552/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02837-2018-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eA-3078-552/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02837-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2., 9.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas),Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas, užsienietis) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. (15/6- 10)12PR-128 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Skundą pareiškėjas grindė šiais argumentais:

1.1. Prašymas suteikti prieglobstį pagrįstas tuo, kad pareiškėjas būdamas kilmės valstybėje (duomenys neskelbiami) (toliau – ir kilmės valstybė) pas (duomenys neskelbiami) D. (duomenys neskelbiami) mokymo. Iš pradžių pareiškėjas lankė (duomenys neskelbiami), vėliau eidavo ir į (duomenys neskelbiami) namus studijuoti (duomenys neskelbiami). Vieną vakarą į (duomenys neskelbiami) namus atvažiavo policijos pareigūnai, visus mokinius sulaikė ir nuvežė į nuovadą, kur sumušė, pateikė kaltinimus, kad jie priklauso (duomenys neskelbiami) (toliau – partija) bei kad jie yra M. K. žmonės. Iš nuovados paleido kitos dienos rytą. Po kelių dienų pareiškėjas vėl buvo nuvežtas į nuovadą, kurioje buvo mušamas, verčiamas pasirašyti prisipažinimą, kad mokėsi pas (duomenys neskelbiami) D. Pareiškėjas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų kreipėsi į prokuratūrą, tačiau pradėti ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta, nes jo pateiktame medicinos išraše nebuvo nurodyti jį sumušę asmenys. Pareiškėjas sužinojo, kad (duomenys neskelbiami) D. buvo nuteistas 12 metų kalėjimo. Pareiškėjo įsitikinimu, jam grįžus į kilmės valstybę, jis būtų sulaikytas ir apkaltintas religiniu ekstremizmu kaip (duomenys neskelbiami) D. mokinys.

1.2. Pareiškėjas nesutiko su Departamento vertinimu, kad jo pasakojimas yra neišsamus, nepasižymi pakankamu detalumu, jo pateikti duomenys nėra nuoseklūs ir prieštaringi, neatitinka kilmės valstybės informacijos. Nurodė, kad Departamentas tyrimą atliko paviršutiniškai , apsiribodamas atskirų faktinių aplinkybių izoliuotu vertinimu, nevertindamas jų visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, tokiu būdu Departamentas neužtikrino visapusiško įrodymų tyrimo.

1.3. Pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbiami) yra pripažįstami religiniais ekstremistais. Duomenys apie (duomenys neskelbiami) ir kitų asmenų sulaikymus, juo grindžiant ryšiais su partija buvimu, pagrindžia pareiškėjo baimę grįžti į kilmės valstybę, nes joje grėstų būti persekiojamam dėl tariamo priklausymo partijai ir buvimo (duomenys neskelbiami). Nurodė, kad jam kyla grėsmė nepagrįstai būti apkaltintu dėl ekstremistinės veiklos vykdymo, religinės nesantaikos kurstymu ir dėl to būti nepagrįstai apkaltintu.

1.4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas jo pateiktų šaukimų atvykti į nuovadą kopijas laikė nepatikimais įrodymais. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka ir teigia, kad (duomenys neskelbiami) rajonai: vienas yra apie 6-7 km nuo pareiškėjo namų, kitas – labai toli. Šaukime nurodyti nuovados duomenys yra teisingi, nes (duomenys neskelbiami) rajonas, kuriame yra jo nurodyta policijos nuovada, yra M. S. A. C. apskrityje. Kiti nesutapimai yra neesminiai ir negali būti pagrindu jų nevertinti pareiškėjo naudai.

1.5. Užsienietis pasisakydamas dėl jam nesuteiktos papildomos apsaugos nurodė, kad jis turi pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje bus įkalintas. Pareiškėjo nuomone, Departamentas nesurinko pakankamai duomenų, kurie neabejotinai leistų Departamentui daryti išvadą, kad pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę su juo nebus žiauriai ar nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas ar kitos jo laisvės ar teisės bus pažeistos.

Atsiliepimas

2. Departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė tokiomis aplinkybėmis:

Šalies argumentai

2.1. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis mokėsi pas mulą imamą D., kuris buvo nuteistas 12 metų, ir dėl to pareiškėjas buvo persekiojamas, dėl patikimumo stokos buvo atmestos ir nevertinamos dėl pareiškėjo prieglobsčio prašymo.

2.2. Departamentas atliko tyrimą apie kilmės valstybę ir padarė išvadą, kad (duomenys neskelbiami) yra išpažįstamas islamas, tačiau kai kurie islamo lyderiai, kurie oponuoja kilmės valstybės valdžiai, patiria persekiojimą,. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad (duomenys neskelbiami) buvo susijęs su opozicine veikla. Pareiškėjas Departamentui nurodė, kad nei jis, kiti (duomenys neskelbiami) mokiniai ar jų aplinka nebuvo susiję su partija ir nieko apie ją nežino.

2.3. Dėl papildomos apsaugos Departamentas nurodė, kad nebuvo nustatyta papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Taip pat, atsakovo vertinimu, (duomenys neskelbiami) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai.

II.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas, nustatė, kad pareiškėjas pateikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardai 2018 m. vasario 20 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbiami) turi didelių problemų, nes jo ieško policija. Kilmės valstybėje norėjo studijuoti (duomenys neskelbiami). Į kilmės valstybę grįžti negali dėl baimės būti įkalintam ar nužudytam.

5. Prieglobsčio prašytojas pirminės apklausos, įvykusios 2018 m. vasario 20 d., metu patvirtino, kad yra (duomenys neskelbiami) pilietis, (duomenys neskelbiami), išpažįsta (duomenys neskelbiami) religiją, politinei partijai ir organizacijai nepriklauso, nevedęs, išsilavinimas – vidurinis, karinės patirties neturi, nedirba. Iš kilmės valstybės išvyko 2017 m. vasario 22 d., nes su draugais išpažįsta ir mokosi (duomenys neskelbiami), todėl juos persekioja policija. Nurodė, kad draugus policija sulaikė, o jis pabėgo. Kilmės valstybėje dėl islamo išpažinimo gresia persekiojimas (teismas, kalėjimas).

6. Departamento Prieglobsčio reikalų skyrius 2018 m. rugpjūčio 3 d. parengė išvadą Nr. (15/6-10)13PR-128N „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Išvada), kurioje siūloma nesuteikti Tadžikistano Respublikos piliečiui A. S., gim. (duomenys neskelbiami), prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Migracijos departamentas, remdamasis šia Išvada, 2018 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6- 10) 12PR- 128 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.

7. Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje ginčo, jog pareiškėjas išpažįsta (duomenys neskelbiami) religijos kryptį (duomenys neskelbiami), nėra. Nustatė, kad remiantis byloje esančiomis užsieniečio apklausomis, baimę būti persekiojamam kilmės valstybėje užsienietis sieja su religija. Išvadoje nurodyta, kad nors (duomenys neskelbiami) religijos išpažinimas yra itin ribojamas, tačiau (duomenys neskelbiami) mokymą leidžiama laisvai praktikuoti. Informacijos apie tai, kad suimtų (duomenys neskelbiami) mokiniai (duomenys neskelbiami) būtų persekiojami, nėra. Teismas nustatė, kad šios Departamento surinktos informacijos apie religijos išpažinimą (duomenys neskelbiami), teisingumas byloje neginčijamas.

8. Užsienietis apklausų metu nenurodė, kad (duomenys neskelbiami), pas kurį jis mokėsi (duomenys neskelbiami), buvo susijęs su opozicine veikla. Užsienietis apklausų metu tvirtino, jog jis pats apie vieną dažniausiai šalyje minimą teroristinę partiją nieko nežino ir jai nepriklauso. Tiek pirminės, tiek vėlesnės apklausos metu užsienietis baimę būti persekiojamam siejo ir su (duomenys neskelbiami) D., pas kurį mokėsi (duomenys neskelbiami). Nors užsienietis apklausos, įvykusios 2018 m. liepos 11 d., metu nurodė, kad (duomenys neskelbiami) D. jis prisimena nuo vaikystės, tačiau jo mokiusio (duomenys neskelbiami) pavardės nežinojo.

9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė su juo (duomenys neskelbiami) besimokiusių mokinių vardų ir pavardžių.

10. Apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie jo persekiojimą yra nelogiškas ir prieštarauja informacijai apie suimtų mokinių persekiojimą (duomenys neskelbiami).

11. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimą apie jo mokymąsi pas mulą imamą D. ir dėl to kilusias problemas laikė labiau netikėtinu nei tikėtinu faktu. Byloje įrodymų, paneigiančių šią Departamento išvadą, nėra. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Bylos duomenimis nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų jo nurodyti veiksmai – įkalinimas 10 ar 15 metų, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Byloje taip pat nenustatyta, kad (duomenys neskelbiami) bylos nagrinėjimo metu vyko Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto sąlygotas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

12. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas skundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) nuostatų nepažeidė. Apibendrinę nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestas.

III.

13. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, teismui pripažinus žodinio bylos nagrinėjimo būtinybę prašo užtikrinti vertėjo iš/į (duomenys neskelbiami) kalbą dalyvavimą, taip pat atleisti nuo žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pateikia šiuos argumentus:

13.1. Pareiškėjo vertinimu Atsakovas neužtikrino objektyvaus pateiktų įrodymų ir surinktos kilmės valstybės informacijos vertinimo, kadangi, būtent dėl to, kad jį pareigūnai sieja su partija (nors ir nepriklauso, tačiau yra pagrindas inkriminuoti nusikalstamą veiką, kaltinant ekstremizmu) ir (duomenys neskelbiami), jam kyla grėsmė būti nepagrįstai apkaltintu užsiiminėjant ekstremistine veikla ar religinės nesantaikos kurstymu ir dėl to būti nepagrįstai įkalintu, juolab, kad gavęs šaukimus atvykti į nuovadą, Pareiškėjas paliko kilmės valstybę.

13.2. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus laisvei bei sveikatai iš teisėsaugos institucijų, o tai pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

13.3. Departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, kas galimai sąlygojo nepagrįsto atsakovo sprendimo priėmimą, privalėjo panaikinti ginčijamą Sprendimą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia analogiškais argumentais kaip atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad tyrimas atliktas formaliai, nurodo, kad tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, deklaratyvūs, apeliacinio skundo argumentai identiški skundui pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad Departamento išvada netaikyti abejonės privilegijos pareiškėjui yra pagrįsta, nes pareiškėjo teiginiai traktuotini kaip labiau netikėtini nei tikėtini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje pareiškėjui A. S., teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

5. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad atsakovas nemotyvuotai ir nepagrįstai netaikė abejonės privilegijos principo. Pareiškėjo nuomone, Departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių. Nurodo, kad jis yra persekiojamas religiniu pagrindu ne dėl to, kad priklauso opozicinei partijai kilmės valstybėje, tačiau dėl to, kad jo religinė veikla nepagrįstai siejama su opoziciniais, religinio ekstremizmo veiksmais.

6. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

7. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

8. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio ((žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

9. Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

10. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

11. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja EŽTK 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

12. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė grėsme būti persekiojamam dėl jo religinių įsitikinimų, dalyvavimo studijuojant Koraną ir jį mokusio imamo nuteisimu.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsakovui teiktus paaiškinimus ir kitus byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl grėsmės būti persekiojamam dėl religinių įsitikinimų ar vykdytos veiklos jo kilmės valstybėje. Pažymėtina, kad vien nustatytas materialinis faktas, kad pareiškėjas išpažįsta (duomenys neskelbiami) religijos kryptį (duomenys neskelbiami), nėra pakankamas patvirtinti tokiai grėsmei. Visos kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės ( jį mokiusio imamo suėmimas ir nuteisimas, jėgos struktūrų smurto naudojimas ir kt.) patvirtinančios, jo teigimu, grėsmę būti persekiojamam, be pareiškėjo paaiškinimų, nėra pavirtintos objektyviais įrodymais, bei, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus bei faktinių duomenų visumą apie islamo religijos praktikavimo laisvę kilmės šalyje, nepatvirtina realios grėsmės būti ten individualiai persekiojamam dėl religinių įsitikinimų.

14. Pareiškėjo Departamentui ir pirmosios instancijos teismui teikti paaiškinimai ir kiti surinkti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas kilmės šalyje yra realiai persekiojamas baudžiamojo proceso priemonėmis. Pareiškėjo kilmės šalyje gauti šaukimai atvykti apklausai, nevertintini kaip neteisėti ar politiškai motyvuoti, juose nenurodyta pareiškėjo procesinė padėtis, už neatvykimą pas tardytoją grasinama tik atvesdinimu, bet ne laisvės atėmimo bausme. Pats pareiškėjas neigia dalyvavęs ekstremistinių religinių partijų veikloje. Be to, pareiškėjo paaiškinimai dėl patirto nepagrįsto persekiojimo bei dėl baimės patirtį jį (persekiojimą) nėra detalūs, logiški ir nuoseklūs. Pareiškėjas laisvai ir legaliai išvyko iš kilmės šalies, nėra patikimų duomenų, kad jis toje šalyje būtų įtrauktas į ieškomų asmenų sąrašą.

15. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo besąlygiškai pareiškėjui taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnio 5 dalyje ir Įstatymo 83 straipsnyje numatytą abejonės privilegijos principą, nes pareiškėjo duodami paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs ir neprieštaringi, juose daug loginių neatitikimų, kuriuos detaliai ir išsamiai aptarė Departamento pareigūnai savo išvadoje, taigi pripažintina teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pasakojime išdėstytos aplinkybės laikytinos labiau netikėtinais nei tikėtinais faktais.

16. Dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjo kilmės valstybėje šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kuriuo prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Byloje nėra duomenų, leidžiančių neabejotinai teigti, kad kilmės valstybėje pareiškėjas galėtų būti kankinamas, su juo galėtų būti žiauriai elgiamasi arba galėtų būti žeminamas jo orumas arba jis galėtų būti tokiu būdu baudžiamas. Taip pat byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, to neteigia ir pats pareiškėjas. Net ir pripažinus subjektyviai pagrįstą pareiškėjo baimę patirti baudžiamąjį persekiojimą už religinius įsitikinimus, vien toks persekiojimas nepatektų į papildomos apsaugos suteikimo kriterijus. Taigi pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Kiek tai susiję su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais dėl pažeistų įrodymų vertinimo taisyklių, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

18. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šių taisyklių nagrinėjamu atveju buvo laikytasi tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą, atsižvelgė į šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus bei posėdžio metu patikslintus argumentus, byloje surinktų duomenų visumą, pagal įrodymų vertinimo taisykles ir Įstatymo kontekste išsamiai patikrino Departamento sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.

19. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasRičardas PiličiauskasArūnas Sutkevičius