Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.10.1.; 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.; 2.1.10.1; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

R. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 kl. išsilavinimo, iki sulaikymo nedirbęs, mokęsis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Kėdainių rajono apylinkės teismo: 1) 2011-01-31 pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2) 2011-04-08 pagal BK 180 str. 1 d. (2 epizodai), BK 63 str. 1 d. 4 d. - 2 metai 6 mėn. l/at; 3) 2012-02-20 pagal BK 242 str. - laisvės atėmimu 2 m. 9 mėn.; 2012-04-13 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi R. A. paskirta bausmė pagal 2012-02-20 nuosprendį BK 64 str. 1 d. 3 d. subendrinta su 2011-01-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2012-01-17 pakeista bausme - laisvės atėmimas 3 metams; 4) 2014-02-27 pagal BK 259 str. 2 d. - 20 parų areštu, remiantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 1 d. 1 p. a) - laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. ir 24 d.; 5) 2014-04-17 pagal BK 284 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 9 d., bausmė subendrinta su 2014-02-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 1 m. ir 10 mėn. laisvės atėmimo, šiuo metu atliekantis bausmę PN, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,

E. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 11 klasių išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2010-03-09 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 300 str. 2 d ir BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 m.; 2) 2011-05-27 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėn., bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu dėl chuliganiškų paskatų ir viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. vasario 22 d. apie 8.20 val., R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir E. T., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., persirengimo patalpose, kitų darbuotojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra R. A. įžeidžiamai nukentėjusiajam E. K. pasakė: “ei, mentas, davai važiuoji ir parveži alaus“, pasikėsino įspirti nukentėjusiajam į krūtinės sritį, po ko, E. T. kumščiais sudavė ir įspyrė nukentėjusiajam viso ne daugiau kaip 15 smūgių į veidą, šoną, nugarą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam galvos, krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės sumušimus, viršutinio žandikaulio kairės pusės I-mo danties karūnos nuskėlimą, apatinio žandikaulio dešinės pusės II-o danties lūžimą, nubrozdinimus nosies srityje ir taip nesunkiai sutrikdydamas E. K. sveikatą, o R. A. nukentėjusiajam pagaliu sudavė vieną kartą į pakaušį ir vieną kartą į koją, padarydamas nubrozdinimus pakaušio srityje bei poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies srityje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, bei abu kaltinamieji, mušdami nukentėjusįjį, sugadino nukentėjusiajam E. K. priklausantį turtą - suplėšė neperšlampamą 25 Lt vertės striukę ir sudaužė 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K800i“.

Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, esant kitiems darbininkams, kilo konfliktas tarp E. K. ir E. T.. Nurodė, kad ne viską prisimena, nes buvo neišsiblaivęs. Parodė, kad jis E. K. galėjo pavadinti „mentu“, pripažino, kad pasakė taip, kaip nurodyta kaltinime, tai yra, kad pareikalavo parvežti alaus, bandė įspirti nukentėjusiajam, tačiau nukentėjęs išsisuko. Tada sudavė T., kiek kartų – neskaičiavo, sudavė kumščiu, galėjo ir spirti. Viso mušimo nestebėjo. Gal ir buvo nukentėjęs nukritęs, bet greitai atsistojo. Tada jis paėmė pagalį ir nestipriai sudavė nukentėjusiajam į pakaušio sritį bei vieną kartą sudavė į koją. Galėjo pakaušį nubrozdinti, nes pagalys buvo šiurkštus, nuo smūgio galėjo ant kojos atsirasti ir kraujosruva. Nežino, kaip galėjo sugadinti nukentėjusiojo daiktus, gal ir galėjo taip atsitikti įvykio metu. Įvykio metu buvę kiti darbininkai išėjo, o M. U. ramino, kad toliau nevyktų konfliktas. Supranta, kad kitiems asmenims buvo nesmagu stebti tą situaciją. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka. Su E. K. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą ir jo išlaidas advokatui, turto įvertinimo neginčija, tačiau mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, sutiktų atlyginti neturtinės žalos iki 1000 Lt. Jis šiuo metu atlieka bausmę PN, kuriuose mokosi, jokio turto neturi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamasis E. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, esant kitiems darbininkams, kilo konfliktas tarp jo ir E. K., su kuriuo ir anksčiau jau nesutarė. Nurodė, kad buvo blaivus. Jis sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą, krūtinę, kitas kūno vietas, sudavė ne vieną kartą, smūgių neskaičiavo, galėjo pataikyti ir į lūpų sritį. E. K. rankoje turėjo plaktuką, bet jo prieš jį nepanaudojo, tai yra E. K. jam nesudavė. Nukentėjęs nuo jo smūgių buvo nugriuvęs. Gulinčiam nukentėjusiajam spyrė, kiek kartų – neskaičiavo, galėjo pataikyti į šoną, nugarą, veidą. Nematė, kaip sudavė A. Konfliktui aprimus nukentėjęs vėl kažką pasakė, todėl jis jam dar vieną kartą spyrė į veido sritį. Daiktai galėjo būti sugadinti, nes nukentėjęs buvo nugriuvęs ant žemės, galėjo būti sugadinti mušant. Muštynių metu patalpoje buvo pašaliniai asmenys, jie turėjo dėl to jaustis blogai. Su ligonių kasų ieškiniu sutinka. Su E. K. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą, tame tarpe ir žalą už dantų tvarkymą, sutinka atlyginti nukentėjusiojo išlaidas advokatui, turto įvertinimo neginčija, tačiau mano, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, sutiktų atlyginti neturtinės žalos iki 5000 Lt. Jis šiuo metu dirba, tačiau nuo jo darbo užmokesčio yra atskaitoma skola, į rankas gauna apie 640 Lt darbo užmokesčio, augina du mažamečius vaikus, sugyventinė nedirba, jokio turto neturi. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

E. K. pareiškime PK nurodė, kad 2014-02-22 apie 8.20 val., jo darbovietėje (duomenys neskelbtini), persirengimo patalpoje, kitų bendradarbių akivaizdoje jį užgauliojo trys iš matymo pažįstami bendradarbiai, sakė: „ei tu, mente, davai važiuoji ir perki alaus“. Jam atsisakius, puolė rankomis mušti ir kojomis spardyti į įvairias kūno vietas, o vienas iš jų su pagaliu sudavė jam į pakaušio sritį (b. l. 3).

Apžiūrėjus įvykio vietą rasta kruvina popierinė nosinė. Ant žemės ir suolo fiksuotos dėmės, panašios į kraują (b. l. 4-12).

Apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, patalpoje buvę jaunuoliai pradėjo prie jo kabinėtis žodžiu. R. šūktelėjo: „ei mentas, davai važiuoji parvežt alaus!“. Jam atsisakius, R. norėjo įspirti, tačiau jis spyrio išvengė. Matė, kaip R. nubėgo į patalpos kampą ir pasigriebė pagalį. Tuo metu darbuotojai išbėgo iš persirengimo patalpos, patalpoje liko keturiese - jis, M. U., R. A. ir E. T.. Prie jo pripuolė E. T. ir nieko nesakęs ranka jam 1 kartą sudavė į veidą, pataikė į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. Tuomet prisidengė veidą rankomis ir juto apie 7 smūgius, suduodamus kumščiais į įvairias kūno vietas. Nuo paskutinio suduoto smūgio nugriuvo ant žemės. Visus šiuo smūgius jam sudavė E.. Kai atsikėlė nuo žemės, E. jam dar spyrė ne daugiau 3 kartus į kairį šoną, 2 kartus į nugarą ir 1 kartą į veidą, o pribėgęs R. smogė 1 kartą pagaliu per pakaušj ir 1 kartą pagaliu sudavė per koją. Tuo metu M. stovėjo tolėliau ir į konfliktą nesikišo. Po to, kažkaip jie liovėsi jį mušti. M. ramino E. Atsikėlęs nuo žemės jis atsisėdo ant suoliuko. R. jam padavė tualetinio popieriaus, kad nusivalytų kraują. Tuomet E. prišokęs dar spyrė 1 kartą jam į veidą. Jis nuo smūgio atsilošė, pajuto, kad išmušė du priekinius dantis. Išsigandęs, kad jo neužmuštų, atsikėlė nuo suoliuko ir pabėgo iš darbovietės. Jį mušė tik E. T. ir R. A.. Dėl šio įvykio patyrė ir materialinę, ir moralinę žalą. Buvo suplėšyta neperšlampama 25 Lt vertės striukė, sudaužytas striukės kišenėje buvęs 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas “Sony Ericsson K800i”, įvykio metu jis pametė sidabrinį 50 litų vertės auskarą ir 10 litų vertės kepurę (b. l. 13-15).

Teismo medicinos specialisto išvadose (b. l. 18-20, 22-23, 172) nurodyta, kad E. K. aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu padaryti tokie sužalojimai: galvos sumušimas su odos nubrozdinimais nosies, pakaušio srityse, krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės sumušimas, viršutinio žandikaulio kairės pusės I-mo danties karūnos nuskėlimas, apatinio žandikaulio dešinės pusės antro danties lūžimas, poodinė kraujosruva dešinės šlaunies srityje.

Kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas, kairės juosmens srities sumušimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. K. padaryti sužalojimai fiksuoti ir asmens apžiūros protokole. Aprašytas sužalojimas pakaušio srityje, nurodyta, kad ištinę nukentėjusiojo nosis, paakiai ir dešinysis skruostas, nugaroje matyti keletas paraudimų (b. l. 28-31).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti daiktai: striukė ir mobiliojo ryšio telefonas. Striukė yra stipriai sutepta purvu, priekyje matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, nugaros srityje striukė suplyšusi. Mobiliojo ryšio telefono „Sony Ericsson K800i” ekranas apibraižytas, ekrane matyti išsiliejusios tamsios dėmės (b. l. 33-35).

Liudytojas M. U. parodė, kad aplinkybėse nurodytoje ir vietoje ir laiku išgirdo, kad kažkas paprašė jog E. atvežtų alaus. Tuomet kilo žodinis konfliktas tarp E. K. ir E. T.. Matė, kaip E. sudavė vieną kartą kumščiu E. į veidą ir kelis kartus kumščiu smūgiavo į kitas kūno vietas. E. nuo smūgių nugriuvo ant žemės, tada E. gulinčiam E. spyrė į įvairias kūno vietas. Priėjęs prie E. jį ramino. Ką tuo metų darė R., nematė. E. atsisėdo ant suoliuko, pradėjo šaukti ant E., įžeidžiančiai jį pavadino. Tuomet E. spyrė E. į veido sritį. Kas buvo toliau nematė, nes su R. po šio spyrio iš karto išėjo iš patalpos, kad daugiau nebesimaišytų ir kad pats neįsitrauktų į konfliktą. Kad E. K. buvęs policininkas – nežinojo (b. l. 49).

Liudytojas G. K. parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje darbininkams suskirstė darbus. Dalis darbininkų liko persirengimo šiltnamyje. Kadangi E. T., M. U. ir R., prisistatęs B. pavarde, buvo iš po vakar dienos neišsiblaivę, jiems nurodė eiti namo. Kad jie neišėjo, nežinojo, nes pats išėjo į sandėlį. Apie 12.00 val., jį į kabinetą išsikvietė direktorius R. V.. Kabinete sėdėjo sumuštas E. K.. Direktorius liepė išmokėti E. K. atsiskaitymo pinigus už dirbtas dienas. Po kiek laiko iš darbininkų sužinojo, kad ryte buvo muštynės, kas juose dalyvavo nežino (b. l. 45).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad G. K. atpažino R. A., kuris dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatė B. pavarde (b. l. 46-48).

Liudytojas A. B. parodė, aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje eidamas iš persirengimo patalpos tarp darbuotojų išgirdo kažkokį bruzdesį. Girdėjosi rėkavimas, stumdymasis. Suprato, kad vyksta konfliktas, tačiau nenorėdamas veltis paskubėjo išeiti iš šiltnamio. Tą pačią dieną iš darbuotojų sužinojo, kad buvusį policininką, tuo metu dirbusį UAB „(duomenys neskelbtini)“, sumušė darbininkas ar tai keli darbininkai (b. l. 52).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis, asmens apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad 2014 m. vasario 22 d. apie 8.20 val., R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir E. T., veikdami kartu kaip bendrininkų grupė, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), Kėdainių m., persirengimo patalpose, kitų darbuotojų akivaizdoje, įžūliais veiksmais pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra R. A. įžeidžiamai nukentėjusiajam E. K. pasakė: “ei, mentas, davai važiuoji ir parveži alaus“, pasikėsino įspirti nukentėjusiajam į krūtinę, po ko, E. T. kumščiais sudavė ir įspyrė nukentėjusiajam ne daugiau kaip 15 smūgių į veidą, šoną, nugarą ir kitas kūno vietas, padarydamas jam galvos, krūtinės ląstos kairės pusės ir juosmens kairės pusės sumušimus, viršutinio žandikaulio kairės pusės I-mo danties karūnos nuskėlimą, apatinio žandikaulio dešinės pusės II-o danties lūžimą, nubrozdinimus nosies srityje ir taip nesunkiai sutrikdydamas E. K. sveikatą, o R. A. nukentėjusiajam pagaliu sudavė vieną kartą į pakaušį ir vieną kartą į koją, padarydamas nubrozdinimus pakaušio srityje bei poodinę kraujosruvą dešinės šlaunies srityje, taip nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, bei abu kaltinamieji, mušdami nukentėjusįjį, sugadino nukentėjusiajam E. K. priklausantį turtą - suplėšė neperšlampamą 25 Lt vertės striukę, sudaužė 100 Lt vertės mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson K800i“.

BK 138 str. 2 d. 8 p. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas, ką apsaugon ima BK 284 straipsnis. Dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojimai ar sunaikinamas svetimas turtas yra tik BK 284 straipsnio saugomos papildomos vertybės. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog kaltinamųjų R. A. ir E. T. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu, tai yra kaltinamiesiems be jokios priežasties įžeidžiančiai užkabinėjant nukentėjusįjį, suduodant jam smūgius, dėl ko, dėl R. A. panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam buvo nežymiai, o dėl E. T. panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kas buvo atlikta viešoje vietoje – UAB bendro naudojimo persirengimo patalpose, matant pašaliniams asmenims, kurie aiškiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, stengėsi iš patalpų pasišalinti, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat kaltinamojo E. T. veikoje, dėl jo iš chuliganiškų paskatų panaudoto fizinio smurto pasėkoje nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdytos sveikatos, yra ir nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis. Abu kaltinamieji kaltais pagal jiems pareikštus kaltinimus prisipažino, nurodė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiuoju, sudavė jam smūgius, matė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas. R. A. mano, kad tam įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ištirti nuoseklūs nukentėjusiojo E. K. parodymai, kad jis bendro naudojimo patalpose be jokios priežasties buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų, patvirtino liudytojo M. U., mačiusio, kaip E. T. mušė ir spardė E. K., parodymai, liudytojų M. U. ir A. B. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad dėl įvykio jautėsi nemaloniai, stengėsi iš įvykio vietos kuo greičiau pasišalinti. Kaltinamojo kaltę patvirtino ir ištirti aukščiau paminėti rašytiniai įrodymai, tai yra nukentėjusiojo apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvados, kuriose konstatuoti nukentėjusiajam įvykio aplinkybėse nurodytu laiku padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti kaltinime nurodytais būdais, tai yra suduodant kietu buku daiktu: kumščiais, spardant ir pan. Sužalojimai nukentėjusiojo kairės krūtinės ląstos pusėje, kairės juosmens srityje, kaip nustatyta įrodymų visuma - atsiradę dėl E. T. panaudoto fizinio smurto į nurodytas nukentėjusiojo kūno vietas, specialistų įvertinti kaip sukėlę nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Kiti užfiksuoti sužalojimai, tame tarpe ir dėl R. A. panaudoto fizinio smurto, nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, kurioje rastos dėmės, panašios į kraują. Nukentėjusiojo parodymus dėl įvykio metu sugadintų jo daiktų patvirtina daiktų apžiūros protokolas, kuriame fiksuoti daiktų apgadinimo požymiai. Nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytų jam kaltinamųjų suduotų smūgių skaičiumi, nes kaltę pagal pareikštą kaltinimą kaltinamieji pripažino visiškai, kaip patys paaiškino, suduotų nukentėjusiajam smūgių neskaičiavo, be to, šiuo atveju smūgių skaičius kaltinamųjų veikos kvalifikacijai įtakos neturi.

Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė veikdami tyčia. Būdami suaugę ir psichiškai sveiki, teisti už fizinio smurto panaudojimą, kaltinamieji privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus chuliganiškus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodant kumščiais (E. T.), pagaliu (R. A.), spardant (E. T.), suduodami ir į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvos sritį, jie gali nukentėjusįjį sužaloti - ir to norėjo. Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus ir niekuo nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis buvo sumuštas, sužalotas, ilgai sirgo, tai yra ilgiau nei 10 dienų, įvykį matę asmenys buvo sutrikę, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis E. T. norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau jis savo smurtiniais, tai yra pavojingais veiksmais, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamųjų pavojingos veikos – suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką E. T. nukentėjusiajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad R. A. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą), o E. T. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. R. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis. Duomenų, kad E. T. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nepakanka, todėl kaltinamojo E. T. atsakomybe sunkinančia aplinkybe negali būti pripažinta.

Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Teismo nuomone, nors byloje ir nėra objektyvių duomenų, kad tarp kaltinamųjų buvo išankstinis susitarimas veikti įžūliai, įžeidžiamai ir chuliganiškai, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno iš kaltinamųjų veika pasireiškė iš esmės tokiais pačiais veiksmais - fizinio smurto naudojimu viešoje vietoje, abu kaltinamieji smurtinius veiksmus atliko toje pačioje patalpoje, pasikeisdami, tai yra vienas po kito (R. A., E. T., R. A., R. T.), tuo vienas kito veiksmams pritardami, veiksmus atlikto tuo pačiu metu, taip nukentėjusįjį įbauginant, ką įrodo ir tas faktas, jog nukentėjusysis jį mušusių abiejų kaltinamųjų atžvilgiu neatliko nė vieno aktyvaus pasipriešinimo veiksmo, todėl darytina išvada, kad abu kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, kas pripažintina jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgia į tai, kad R. A. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, E. T. padarė du nusikaltimus, kurių vienas nesunkus, o kitas apysunkis, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika tyčinė, baigta; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – veika padaryta iš jokio pagrindo neturinčio pykčio ir keršto, galimai ir dėl to, kad nukentėjusysis yra buvęs policininkas, į kaltininkų asmenybes: R. A. teistas 5 kartus, tame tarpe 3 kartus už nusikalstamas veikas, kurių padarymui buvo ciniškai naudojamas fizinis smurtas, turi neišnykusį teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis, nuobaudos galioja (ATPK 36 str.), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę PN, kur, kaip teigia kaltinamasis – mokosi, iš 2014-04-17 teismo nuosprendžio (II tomas, b. l. 18) matyti, jog R. A. nuo nepilnametystės buvo registruotas PK įskaitoje, augo sunkiose sąlygose, sveikas; E. T. teistas 2 kartus, paskutinį kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų (ATPK 36 str.), tačiau dirba, augina du mažamečius vaikus, sveikas.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamiesiems gali būti pasiektas tik skiriant jiems terminuotas laisvės atėmimo bausmes (BK 50, 56 str.), jų dydį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nustatant mažesnį, nei sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, paskirtas bausmes 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), R. A. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinant su 2014-04-17 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 str. 3 d., 9 d.), E. T. bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.), R. A. bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, o E. T. paskirtos bausmės vykdymą atidedant (BK 75 str.), nes teismas paskutinį kartą E. T. suteikia galimybę įrodyti, kad jam paskirtos bausmės tikslas gali būti pasiektas be realios bausmės atlikimo, teismas tikisi, kad būdamas laisvėje atsitokėjęs kaltinamasis, auginantis du mažamečius vaikus, įrodys, kad jis gali elgtis ne kaip kriminalinis nusikaltėlis, bet kaip vertas pagarbos suaugęs vyras ir savo vaikams teigiamą pavyzdį privalantis rodyti tėvas.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis E. T. sulaikytas (BPK 140 str.) nebuvo, jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamajam R. A. jokia kardomoji priemonė nepaskirta, nes jis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę PN.

Civiliniai ieškiniai. Byloje abiem kaltinamiesiems pareikštas valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 281,41 litų sumai (b. l. 40), kurį rašytiniu prašymu civilinio ieškovo atstovas prašė tenkinti. Kaltinamieji su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas (b. l. 42), todėl tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 281,41 Lt nukentėjusiojo tyrimo ir gydymo išlaidoms atlyginti priteistina solidariai iš kaltinamųjų E. T. ir R. A. Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).

Byloje nukentėjusysis E. K. pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (II tomas b. l. 37-38), kurį prašė patenkinti ir iš E. T. priteisti 3838,55 Lt turtinę žalą už odontologo paslaugas ir dantų protezavimą bei 10000 Lt neturtinę žalą; iš kaltinamojo R. A. priteisti 5000 Lt neturtinę žalą; o solidariai iš abiejų kaltinamųjų E. T. ir R. A. priteisti 185 Lt turtinę žalą už sugadintus ir įvykio metu prarastus daiktus ir 500 Lt turėtų išlaidų už advokato paslaugas ruošiant ieškinį.

Kaltinamieji E. T. ir R. A. sutiko atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą priteisti iš jų turtinę žalą, tačiau nesutiko atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą neturtinę žalą. E. T. sutiko atlyginti neturtinę žalą iki 5000 Lt, o R. A. sutiko atlyginti neturtinę žalą iki 1000 Lt.

Turtinė žala. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji sutiko atlyginti nukentėjusiojo iš jų reikalaujamą priteisti turtiną žalą, daiktų vertės neginčijo, į rašytinius įrodymus - medicinos įstaigos kvitus, odontologo sąskaitą faktūrą ir kvitus, išraše iš medicinos dokumentų nurodytas išlaidas dantų protezavimui, darytina išvada, jog E. K. pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra realus, turtinės žalos dydis teismui abejonių nesukėlė, todėl teismas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina ir nukentėjusiajam E. K. iš E. T. priteisia 3838,55 Lt turtinę žalą už odontologo paslaugas ir dantų protezavimą, solidariai iš abiejų kaltinamųjų E. T. ir R. A. priteisia 185,00 Lt turtinę žalą už sugadintus ir įvykio metu prarastus daiktus, nes daro išvadą, kad turtinė žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamųjų kaltais veiksmais (BPK 115 str.).

Neturtinė žala. Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi atsižvelgti į: 1) pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar fizinį skausmą, praradimus, kt. ir teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl kaltinamųjų tyčia panaudoto fizinio smurto, padarytų sužalojimų, patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus. Nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą patvirtino sumuštą nukentėjusįjį mačiusio liudytojo G. K. parodymai, rašytiniai įrodymai: asmens apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvados, medicinos įstaigos dokumentai dėl išmuštų dantų. Įrodymų visuma nustatyta, kad nukentėjęs buvo išgąsdintas, pažemintas, patyrė stresą, pergyveno, negalėjo dėl traumuotų dantų normaliai vagyti, jam skaudėjo, ant kūno buvo kraujosruvos, šiuo metu neturėdamas dantų negali normaliai bendrauti, gauti darbą, nes negali net šypsotis. Visos šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta, ko neginčijo ir abu kaltinamieji.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ne tik į paminėtas aplinkybes, bet ir į kaltinamųjų kaltės turinį. E. T. fizinio smurto veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo intensyvesni, pavojingesni, jo smurtiniai veiksmai nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl E. T. veiksmų nukentėjęs neteko ir šiuo metu dėl pinigų stygiaus dar nėra susitvarkęs dantų. R. A. iš esmės išprovokavo konfliktą, tačiau nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius, kurie sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, šiuo metu dėl R. A. padarytų sužalojimų nukentėjusiajam neliko jokių liekamųjų reiškinių. Byloje nebuvo nustatyta, jog kaltinamųjų nusikalstama veika šiuo konkrečiu atveju būtų sukėlusi akivaizdžiai rimtas pasekmes ir rimtus liekamuosius reiškinius nukentėjusiajam, dėl kurių jis negalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Kaltinamieji smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo tyčia, be jokios priežasties, tai yra dėl akivaizdžiai chuliganiškų paskatų. Kaltinamasis R. A. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę PN, juose mokosi, jokių pajamų negauna, turto neturi. E. T. turto neturi, dirba statybos įmonėje, nurodė, kad turi skolų, kurias nuo jo darbo užmokesčio nuskaičiuoja antstolis, gauna apie 640 Lt darbo užmokestį į rankas. Teismas daro išvadą, kad sveikų ir darbingų kaltinamųjų dabartinė turtinė padėtis, nepriklausomai nuo to, kad jie neturi privalomai registruoto turto, negali būti vertinama kaip labai sunki. Be to, sprendžiant apie neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, Aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 3 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad E. T. augina du mažamečius vaikus ir yra vienintelis jų išlaikytojas, nes sugyventinė, kaip tvirtina kaltinamasis ir byloje nebuvo nuneigta, nedirba. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji sutiko atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą turtinę žalą, E. T. sutiko nukentėjusiajam sumokėti ir pinigų sumą dantų protezavimui ateityje.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas nustato, kad E. K. kaltinamasis R. A. turi atlyginti - 1000 Lt neturtinę žalą, o E. T. - 5000 Lt neturtinę žalą, nes tokio dydžio kompensacija, atsižvelgiant ir į teismų praktiką, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Daiktiniai įrodymai. Mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson K800i” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ir neperšlampama striukė, priklausantys nukentėjusiajam E. K., saugomi Kauno AVPK Kėdainių r. PK (b. l. 37). Neperšlampama striukė, nukentėjusiajam atsisakius ją pasiimti, konfiskuotina ir nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina. Mobiliojo ryšio telefonas „Sony Ericsson K800i” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam pareiškus norą telefoną atgauti, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas E. K..

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 15,03 Lt), neviršija minimalios 10 Lt sumos kiekvienam kaltinamajam, todėl iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (už civilinio ieškinio paruošimą), prašant nukentėjusiajam, kuris prašymą grindžia pinigų priėmimo kvitu ir atstovavimo sutartimi (II tomas, b. l. 42, 43), abiem kaltinamiesiems sutinkant tokias išlaidas atlyginti, pripažintinos proceso išlaidomis ir darant išvadą, kad prašoma priteisti 500 Lt suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, priteistinos iš kaltinamųjų po lygiai, tai yra po 250 Lt iš kiekvieno (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu;

remiantis BK 64 ¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

remiantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2014-04-17 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – 2 (dvejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-07-03 iki 2013-07-04 ir pagal 2014-04-17 Kėdainių r. apyl. teismo nuosprendį atliktos bausmės laiką.

E. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę;

remiantis BK 64 ¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, E. T. įpareigojant per šį laikotarpį:

tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje,neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti solidariai iš R. A. ir E. T. 281,41 Lt (dviejų šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 41 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Priteisti solidariai iš R. A. ir E. T. 185,00 Lt (vieno šimto aštuoniasdešimt penkių litų 00 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. T. 3838,55 Lt (trijų tūkstančių aštuonių šimtų trisdešimt aštuonių litų 55 ct) turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš R. A. 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš E. T. 5000,00 Lt (penkių tūkstančių litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam E. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamųjų R. A. ir E. T. po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno E. K. naudai nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinius įrodymus: neperšlampamą striukę, saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti. Mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K800i” IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam E. K..

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui.