- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- e2YT-17717-800/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09625-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Živilė Janavičienė
- Pareiškėjas
- E. J.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio J. J. mirties, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis J. J.. Po sutuoktinio mirties liko butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), asmeniniai jo daiktai – rūbai, vestuvinis žiedas, laikrodis. Kadangi butą įsigijo santuokoje ir jis buvo įregistruotas pareiškėjos vardu, manė kad visas turtas priklauso pareiškėjai po sutuoktinio mirties. To pasėkoje per tris mėnesius po palikimo atsiradimo nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, o turtą valdė ir prižiūrėjo toliau. Pareiškėja ir toliau liko gyventi bute, čia deklaruota ir pareiškėjos gyvenamoji vieta. Apie tai, kad teisiškai nebuvo įformintas palikimo priėmimas sužinojo tik 2018 m. gegužės mėnesį pasikreipus į notarę dėl testamento surašymo. Pareiškėja palaidojo J. J. ir apmokėjo laidojimo ir kapavietės tvarkymo išlaidas, jo kapą prižiūri ir tvarko nuolat. Pareiškėja už butą toliau mokėjo ir moka komunalinius mokesčius, jame gyvena ir prižiūri šį turtą. Taip pat po sutuoktinio mirties tvarkydama jo rūbų spintą sudėjo visus jo rūbus ir atidavė giminaičiui. Jokių kitų asmenų, kurie būtų kreipęsi į notarą dėl paveldėjimo po sutuoktinio mirties nėra. Kitokia t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, negali. Santuokoje su J. J. vaikų nesusilaukė.
Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.
Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų – santuokos liudijimo (e. b. l. 7), pareiškėja E. J. ir J. J. buvo sudarę santuoką (duomenys neskelbtini). Pateiktas mirties liudijimas (e. b. l. 6) patvirtina, jog pareiškėjos sutuoktinis J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras 2018-06-13 testamentų registro išrašas (e. b. l. 10) patvirtina, jog Testamentų registre nėra įregistruotų J. J. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimų dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimų dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (e. b. l. 9) patvirtina, jog pareiškėjos E. J. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo pagrindas: 1992-09-17 Pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374, Nr. 3-565. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog nuo (duomenys neskelbtini) tarp pareiškėjos ir J. J. buvo sudaryta santuoka, teismas sprendžia, jog įgytas būstas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė E. J. ir J. J., nepaisant būsto registracijos vien tik pareiškėjos E. J. vardu. Pareiškėjos pateikti kiti rašytiniai įrodymai apie mokėtus mokesčius (e. b. l. 11), patvirtina, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties mokėjo mokesčius už jam priklausiusį būstą, jį prižiūrėjo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, matyti, jog nesant pirmos ar antros eilės įpėdinių po J. J. mirties, pareiškėja, kaip J. J. sutuoktinė, turi teisę paveldėti visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro būstas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą būste po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame būste, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat būsto priežiūrą, prievolių, susijusių su būstu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.).
Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po sutuoktinio J. J. mirties per palikimui priimti nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet paliktą nekilnojamąjį turtą nuo palikėjo mirties valdė kaip savininkė, mokėjo mokesčius, toliau gyveno būste, kurį buvo įsigiję gyvendami santuokoje su J. J..
Duomenų apie įstatyminius įpėdinius ar kitus asmenis, kurie per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po J. J. mirties, nėra.
Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog įstatyminė įpėdinė – sutuoktinė E. J. po palikėjo J. J. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą aktyviais veiksmais – per palikimui priimti nustatytą terminą pradėjo valdyti visą J. J. turėtą turtą kaip savą, juo naudodamasi, rūpindamasi ir juo disponuodama, kaip savininkė spręsdama kaip su tuo turtu elgtis (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. J. priėmė sutuoktinio J. J. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.13 straipsnis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti sutuoktinio turtą.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.