Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei D. Z. ir nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Andrejui Zavtrakovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Autobrera“ kroviku, gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK), galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 47 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi veika perkvalifikuota ir skirta galutinė bausmė – 2 metų terminuotas laisvės atėmimas,

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., 271 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 43 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant subendrintą bausmę – 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 20 d. nutartimi veika perkvalifikuota ir paskirtas 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, paskirta bausme, taikant bausmių dalinio sudėjimo principą, t. y. pagal BK 65 straipsnio taisykles areštą keičiant laisvės atėmimo bausme. Paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo,

4) Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 2 mėnesiams,

5) Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį, BK 286 straipsnį paskiriant 12 MGL (1500 Lt) baudą. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas – 1 para, keičiant ją į 2 MGL dydžio baudą. Likusi bausmės dalis – 10 MGL (1250 Lt) bauda,

7) Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 10 MGL (1300 Lt) baudą,

8) Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 290 straipsnį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimą ir 10 MGL (1300 Lt) baudą,

9) Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 30 parų arešto bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę bausmę – 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimą ir 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą,

10) Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Bausmę atlikęs, paleistas iš Marijampolės pataisos namų 2018 m. gruodžio 18 d., pasibaigus bausmės laikui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. V. 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. Kauno rajone, Garliavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajai D. Z. į galvą ir dešinę pėdą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairio momens srityje, kairio momenkaulio įspaustinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės pėdos srityje ir dėl įspaustinio momenkaulio lūžio ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė D. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, R. V. 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. Kauno rajone, Garliavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam J. T. į kairę ranką tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus kairio žasto ir kairio dilbio srityje ir sukėlė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį

Išnagrinėjęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. V. inkriminuota BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra visiškai įrodyta.

Pripažinęs, kad atliko pavojingus veiksmus, pripažinęs jų nukentėjusiajai sukeltus padarinius ir tai, kad būtent jo pavojingi veiksmai sukėlė nukentėjusiosios sunkų sveikatos sutrikdymą, kaltinamasis neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios sužaloti nenorėjo, ją sužalojo gindamasis nuo jį puolusio J. T.. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo bei jo gynėjos pozicija dėl kaltės yra nenuosekli: atsiliepime į civilinį ieškinį teigiama, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė veikdamas netiesiogine tyčia (t. 3, b. l. 78), gynėjos baigiamojoje kalboje nurodoma, kad kaltinamasis nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė neatsargumu (t. 4, b. l. 12). R. V. kaltės nepripažinimą teismas vertina kritiškai – kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje nustatyti duomenys.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje išskiriami kriterijai, atskiriantys tiesioginę neapibrėžtą tyčią ir netiesioginę tyčią. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai asmuo suvokia pavojingą veikos pobūdį ir numato padarinius, jų nori, tačiau nedetalizuoja. Esant netiesioginei tyčiai asmuo padarinių nesiekia, jis yra abejingas, atsiras padariniai ar ne. Netiesioginė tyčia yra tais atvejais, kai padariniai konkrečioje situacijoje gali kilti, bet jų gali ir nekilti. Tačiau tais atvejais, kai kaltininkas nurodo, kad padarinių nenorėjo, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neišvengiamas arba labai tikėtinas, tačiau kaltininkas jų nedetalizavo, yra tiesioginė neapibrėžta tyčia. Nustatydamas aptariamo nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas remiasi objektyviais bylos duomenimis, rodančiais, kad sužalojimas D. Z. padarytas panaudojant įrankį (metalinį strypą), suduotas stiprus, staigus smūgis į gyvybiškai svarbią kūno sritį – į galvą, be to, po smūgio į galvą suklupusiai nukentėjusiajai bandant keltis buvo suduotas mažiausiai dar vienas smūgis tuo pačiu metaliniu strypu jai į kojas – šio smūgio sudavimas rodo, kad kaltinamasis nebuvo abejingas padarinių atsiradimui, jis norėjo smūgiuoti taip, kad kaltinamoji nebeatsikeltų nuo žemės. Visos šios aplinkybės rodo, kad smūgiai į galvos ir kojų sritį buvo ne atsitiktiniai, o valingi veiksmai. Smūgiuojant į žmones metaliniu strypu – armatūros gabalu nedidelėje teritorijoje, kur susirinkusi gimtadienį švenčiančių, alkoholį vartojančių žmonių grupė, padarinių kilimas buvo praktiškai neišvengiamas. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – aptariamo nusikaltimo atveju tai sunkus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas.

Byloje nenustatyta, jog aukščiau aptarti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, jie visi vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad R. V. 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. Kauno rajone, Garliavos seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajai D. Z. į galvą ir dešinę pėdą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairio momens srityje, kairio momenkaulio įspaustinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės pėdos srityje ir dėl įspaustinio momenkaulio lūžio ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė D. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl konstatuojama, jog R. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas, pareikštas R. V. nežymiai sutrikdžius J. T. sveikatą, pasitvirtino.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, tvirtindamas, kad jis buvo užpultas nukentėjusiojo ir gynėsi nuo jo. Tačiau kaltinamasis neneigė, kad nuo J. T. gynėsi su metaliniu strypu rankose, neneigė smūgių sudavimo metaliniu strypu J. T. fakto. Nukentėjusiojo parodymų apie tai, kad įvykio metu jam buvo suduoti keli smūgiai armatūra, teisingumą patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1103/2019(02) (t. 1, b. l. 71). Šioje specialisto nurodyta, kad J. T. konstatuoti odos nubrozdinimai kairio žasto ir kairio dilbio srityse, padaryti paveikus buku daiktu, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2019 m. balandžio 27 dieną. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas atkreipia dėmesį, jog sutapo visų liudytojų parodymai apie tai, kad konflikto metu be kaltinamojo, kuris buvo pasiėmęs metalinį strypą, kiti gimtadienio dalyviai rankose nieko neturėjo. Atitinkamai, ir sužalojimus nukentėjusiajam buku daiktu galėjo padaryti tik kaltinamasis.

Aptariamos nusikalstamos veikos atveju būdamas suaugęs, pakaltinamas, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis, t. y. turintis taip pat ir gyvenimišką socialinę patirtį asmuo kaltinamasis, smūgiuodamas nukentėjusiajam J. T. metaliniu strypu, neabejotinai suvokė, jog jo veika yra draudžiama ir pavojinga, suprato, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatytų padarinių – sutrikdyta J. T. sveikata, šių padarinių norėjo, tačiau nedetalizavo. Kaltinamajam buvo svarbu, kad padariniai atsirastų, kadangi jis grūmėsi su J. T. ir smūgiavimas metaliniu strypu buvo kaltinamojo pasirinkta priemonė įveikti tariamą priešininką. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atitinkamai, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal atsiradusius padarinius – šio nusikaltimo atveju tai nežymus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus aptartus įrodymus byloje nustatyta, jog R. V. 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. Kauno rajone, Garliavos seniūnijoje, Seniavos kaime, (duomenys neskelbtini), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam J. T. į kairę ranką tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus kairio žasto ir kairio dilbio srityje ir sukėlė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo R. V. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl būtinosios ginties ir dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius institutų taikymo

Kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinamasis pripažino, jog sudavė nukentėjusiesiems metaliniu strypu, tačiau įrodinėjo, kad jis tai darė gindamasis, jog fizinę jėgą jis buvo priverstas naudoti gindamasis nuo jį užpuolusių D. A. ir J. T.. Teismas, ištyręs ir išanalizavęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kaltinamojo parodymus dėl būtinosios ginties laiko nepagrįsta gynybine versija, siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jų nepatvirtina jokie kiti patikimi įrodymai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant būtinosios ginties situacijai.

BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba, todėl didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys tokios aplinkybės nepatvirtina.

Byloje tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad konfliktinė situacija buvo išprovokuota paties kaltinamojo veiksmų – jis be jokios svarbios priežasties sudavė E. B. į ranką, kabinėjosi prie jos. Apie tai, kad E. B. dėl kaltinamojo elgesio apsiverkė, parodė nukentėjusioji D. Z., o jos parodymų teisingumą patvirtina liudytojo D. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu. Į tokį kaltinamojo elgesį sureagavo E. B. brolis D. A., o taip pat J. T.. Be to, byloje tiek nukentėjusiųjų, tiek liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, ir tai, kad vienintelis R. V. konflikto metu rankose turėjo metalinį strypą – kiti gimtadienio dalyviai rankose nieko neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad duodamas parodymus kaltinamasis negalėjo įvardinti, kaip konkrečiai pasireiškė nukentėjusiojo J. T. ir liudytojo D. A. puolimas, negalėjo nurodyti, į kurią konkrečiai vietą jam sudavė J. T. ar D. A., negalėjo įvardinti ir konkretaus momento, kada jis suprato, kad jam reikia gintis.

2019 m. rugpjūčio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole (t. 1, b. l. 53-56), kuriame užfiksuota R. Š. pateikto kompaktinio disko su 2019 m. balandžio 27 d. įvykių vaizdo įrašu apžiūra, nurodoma, kad įraše girdisi kiti žmonių balsai, raminantys R., isteriškai šaukia moteriškas balsas „R. baik, prašau R. baik“. Šis įrodymas akivaizdžiai paneigia kaltinamojo poziciją, kad jį puolė, o jis gynėsi – žmonės buvo išsigandę paties kaltinamojo veiksmų ir būtent jį ragino baigti smurtauti.

Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ne nukentėjusiojo puolimas sąlygojo kaltinamojo fizinio smurto panaudojimą, o pats kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs ir būtent paties kaltinamojo pyktis ir negebėjimas valdytis lėmė jo smurtinius veiksmus. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamojo gyvybei ar sveikatai būtų kilusi reali grėsmė. Priešingai – dėl kaltinamojo agresijos, dėl jo rankose atsidūrusio armatūros gabalo tokia grėsmė kilo kitiems gimtadienio dalyviams. Be to, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog kaltinamajam buvo atimta galimybė nueiti į gyvenamąsias patalpas manant, kad jo gyvybei ar sveikatai kilo reali grėsmė, ir būnant ten išsikviesti policiją.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, jog kaltinamojo atžvilgiu nei iš nukentėjusiųjų, nei iš kitų gimtadienio dalyvių nebuvo jokio akivaizdaus ir realaus kėsinimosi, nebuvo kilusi jokia akivaizdi ir reali grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, turtui, dėl ko kaltinamajam būtų reikėję gintis vartojant fizinį smurtą. Esant nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, konstatuojama, jog būtinosios ginties situacijos nebuvo.

Gynėjos baigiamojoje kalboje išsakyta pozicija, kad yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio, reglamentuojančio atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, pagrindu vertintina kaip nepagrįsta. Visų pirma, byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusieji būtų susitaikę su kaltinamuoju, priešingai, abu nukentėjusieji patvirtino, kad kaltinamasis jų net neatsiprašė, nesidomėjo jų sveikata. Visų antra, BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti tik asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, tuo tarpu R. V. šioje byloje yra kaltinamas ne tik BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nesunkaus nusikaltimo padarymu, bet ir BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymu. Visų trečia, būtina sąlyga atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko – asmens prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, tuo tarpu R. V. duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu ne tik nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, bet ir bandė jas pateisinti.

Dėl bausmės skyrimo

BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuoto laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, teismas kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstą ir tai, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamajam po įvykio buvo nustatytas 2,19 ‰ (promilių) girtumas (t. 2, b. l. 131). Teismas sprendžia, kad būtent dėl girtumo kaltinamasis nesugebėjo sukontroliuoti savo pykčio ir agresijos, neadekvačiai sureagavo tiek į E. B. elgesį, tiek į gimtadienio dalyvių pastabas dėl netinkamo elgesio su E. B..

Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, bausmes iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. 19.35 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 15.10 val., tai yra dvi paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji D. Z. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 67-69), kuriuo prašo teismo priteisti jai iš kaltinamojo R. V. 15000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Dėl patirtos neturtinės žalos civiliniame ieškinyje nurodoma, kad civilinei ieškovei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė didelius fizinius skausmus ne tik smurto panaudojimo momentu, bet ir gydantis, patyrė didelį išgąstį, psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, atsirado susirūpinimas dėl pasekmių, patyrė nepatogumus. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl patirtų sužalojimų jai atsirado liekamieji reiškiniai – kelis kartus per dieną pasikartojantis galvos svaigimas, galvos skausmai. Jai diagnozuotas potrauminis sindromas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. atlikus psichologinį tyrimą civilinei ieškovei nustatytas nerimastingumas, depresyvumas, pervargimo jausmas, fiziologinių poreikių užgniaužimas, pasiektų tikslų nuvertinimas, kognityvinių funkcijų pakitimai. Iki įvykio buvo registruota Užimtumo tarnyboje, planavo grįžti į buvusią darbovietę, tačiau dėl sveikatos būklės šiuo metu dirbti negali, be to apribotos galimybės tvarkytis buityje. Ypatingai jaudinasi dėl to, kaip patirti sužalojimai paveiks jos tolesnį gyvenimą, ar galės gyventi pilnavertį gyvenimą.

Duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji pažymėjo, kad jos sveikata blogėja. Po įvykio gyvenimas pasikeitė, nes negali dalyvauti koncertuose, garsiai klausytis muzikos, įtariama epilepsija, atsirado baimė likti vienai namuose. Uždrausta vairuoti. Po įvykio buvo operuota, gulėjo ligoninėje dešimt dienų ir sanatorijoje dvidešimt keturias dienas, buvo reabilitacija, konsultuota psichologo. Gydymas tęsiamas iki šiol. Gydoma galvos trauma. Šiuo metu jaučiami simptomai – svaigimas, pykinimas, atrodo, kad nukrisi, nualpsi, stiprūs galvos skausmai, kurių neįmanoma kentėti. Uždrausta vartoti alkoholį.

Kaip matyti iš kaltinamojo atsiliepimo į ieškinį, jis pripažįsta, kad jo nusikalstamais veiksmais civilinei ieškovei buvo padaryta neturtinės žalos, tačiau, jo įsitikinimu, patirta neturtinė žala yra mažesnė, nei prašoma priteisti civiliniu ieškiniu. Atsiliepime nurodoma, kad D. Z. priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas nuo 15000 eurų iki 5000 eurų. Tokia kaltinamojo pozicija motyvuojama nedidelėmis kaltinamojo mėnesinėmis pajamomis, kaltinamojo atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų skaičiumi (kaip pažymima atsiliepime, kaltinamojo mėnesinės pajamos apie 400 eurų, kaltinamajam užvesta 13 vykdomųjų bylų, iš kaltinamojo išieškoma suma 5735 eurai, be to, kaltinamasis yra įsipareigojęs atlyginti 3714,11 eurų Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiosios gydymą). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusioji yra sudariusi draudimo sutartį su akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ ir jai priklauso draudimo išmoka, tačiau reikalaujama priteisti 15000 eurų neįvertinus draudimo išmokos dydžio. Nurodoma, kad remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 eurų iki 11585 eurų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Rušienė v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė tyčiniais veiksmais. Šios veikos padarymas sukėlė padarinius – nukentėjusiosios D. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko ji buvo skubiai operuota, o vėliau ilgai gydoma. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, atsižvelgiama į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas sužalojant moterį ypatingai pavojingu būdu – trenkiant per galvą metaliniu strypu. Veikos pavojingumą didina tai, kad nukentėjusiajai trenkta staiga ir jai visiškai to nesitikint – ji net neturėjo galimybės bandyti išvengti smūgio ar apsisaugoti nuo jo. Tokia situacija nukentėjusiajai neabejotinai sukėlė pažeminimo ir bejėgiškumo jausmus, o taip pat didelį išgąstį.

Spręsdamas civilinei ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą teismas taip pat atsižvelgia į liudytoja apklaustos gydytojos neurologės G. P. parodymus apie tai, kad epidūrinis kraujavimas labai pavojingas žmogui, tuo tarpu nukentėjusiajai nustatyta epidūrinė hemoragija su aktyvaus kraujavimo požymiais. Kažkiek buvo paspaustas kairysis smegenų pusrutulis, nesustabdžius kraujavimo išeitis būtų sudėtinga. Epidūrinis kraujavimas – tai kraujavimas tarp kaulo ir dangalo. Tai kraujavimas po kaulu. Remdamasis šiais parodymais teismas sprendžia, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios gyvybei buvo kilęs realus pavojus. Be to, šios liudytojos parodymai apie tai, jog po traumos buvo pašalinti ūmūs padariniai, o kas bus toliau, gydytojai tokių traumų atveju negali žinoti, leidžia teismui daryti išvadą, kad nukentėjusiosios baimė ir netikrumas dėl ateities, dėl to, ar ji galės gyventi pilnavertį gyvenimą, yra pagrįsti.

Nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad dėl įvykio ji patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, atsirado susirūpinimas dėl pasekmių, patyrė nepatogumų patvirtina ne tik jos pačios parodymai, bet ir kiti teisiamojo posėdžio metu ištirti byloje esantys įrodymai. Liudytoja apklausta buvusi nukentėjusiosios šeimos gydytoja J. A.-G., su nukentėjusiąja bendravusi tiek iki įvykio , tiek po jo, parodė, kad 2019 m. birželio 3 d. po gydymo pas ją atvykusi D. Z. buvo labai išsigandusi, susijaudinusi, apsiverkusi dėl patirtos traumos. Iki traumos ji ateidavo žymiai žvalesnė, drąsesnė. D. Z. pasidarė keistesnė po to įvykio. Pasikeitė jos elgesys po traumos, viskas pablogėjo, net vizualiai matėsi. Atsirado baimės jausmas. Po įvykio ji visada ateidavo išsigandusi, nelabai kas gerėjo per tą laikotarpį, kol ją prižiūrėjo. Nukentėjusysis J. T., gyvenantis kartu su D. Z. taip pat parodė, kad nukentėjusioji po įvykio labai pasikeitė, dažnai susijaudina, būna nervuota. Iš 2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo (t. 3, b. l. 177-178) matyti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikus D. Z. tyrimus nukentėjusiajai dėl galvos svaigimo, silpnumo epizodų jai toliau rekomenduojama tęsti psichiatro gydymą ir psichiatro priežiūrą. Be to, nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes patvirtina ir 2019 m. rugpjūčio 26 d. jai atlikto psichologinio tyrimo išvados.

Kaltinamojo nurodoma aplinkybė apie nukentėjusiosios su akcine bendrove „Lietuvos draudimas“ sudarytą draudimo sutartį, pagal kurią ji turi teisę į draudimo išmoką, laikytina nereikšminga sprendžiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą. Teismas pažymi, kad pats kaltinamasis nebuvo sudaręs draudimo sutarties dėl jo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o tai, kad nukentėjusioji savo lėšomis yra apsidraudusi sveikatą privačioje bendrovėje, nesudaro pagrindo mažinti iš kaltinamojo jai priteistinos neturtinės žalos dydžio. Dėl kaltinamojo nurodomų aplinkybių apie jo gaunamas nedideles pajamas ir skolinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams, pasakytina, kad nors šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti civilinės ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, tačiau ne tiek ženkliai, kiek nurodoma kaltinamojo atsiliepime, t. y. ne trigubai, o laikantis pusiausvyros tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kaltinamasis yra jaunas, sveikas, darbingas asmuo, todėl turi visas galimybes ieškotis geriau apmokamo ar papildomo darbo ir nukentėjusiajai padarytą žalą atlyginti.

Dėl kaltinamojo gynėjos baigiamojoje kalboje nurodytų nukentėjusiosios susirgimų bei sveikatos problemų, turėtų iki įvykio, teismas pažymi, kad turintis sveikatos sutrikimų žmogus yra dar pažeidžiamesnis, nei sveikas. Tuo tarpu kalbant apie teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą bylose pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, paminėtina, jog yra atvejų, kai nukentėjusiesiems kaip neturtinės žalos atlyginimas buvo priteista ir didesnė suma, nei gynėjos nurodomi 11585 eurai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017).

Tuo pačiu sprendžiant nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą svarbiais laikytini duomenys apie nukentėjusiosios sveikatą gydymo eigoje, iš kurių galima objektyviai spręsti apie sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygotus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai. 2019 m. lapkričio 22 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime (t. 3, b. l. 99-100) fiksuojama, kad nukentėjusiosios galvos smegenys be aiškių pakitimų, GSKT – dinamikoje naujų pakitimų neišryškėję. Jau minėtame 2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime (t. 3, b. l. 177-178) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose atlikus D. Z. tyrimus dėl galvos svaigimo, silpnumo epizodų fiksuojami tokie apžiūros rezultatai: „Neurologinė būklė: sąmoninga, orientuota, kontaktiška. Vyzdžiai K=D, foto r. (+). Akių obuolių judesiai laisvi, Ny nusistovintis, liežuvis vidurio linijoje. Jutimai veide nesutrikę. Kiti galviniai nervai be patologijos. Galūnių raumenų jėga 5b abipus, raumenų tonusas normalus. Sausgysliniai antkaulio refleksai rankose ir kojose K=D (+). Patologinių refl. nėra. Galūnėse jutimo sutrikimų nenurodo. Koordinacinius mėginius PNM, KKM atlieka patenkinamai. Rombergo pozoje stabili. Eisena nesutrikusi. Meninginiai simpt. (-)“. 2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų išraše/siuntime prie ligos eigos pažymima, jog įvertinus svaigimo epizodus su silpnumu, provokuojamus streso ir ženkliai suretėjusius po psichiatro skirto gydymo, neradus aiškių epilepsiforminių pakitimų būdravimo ir miego EEG, tik padidintą jautrumą kairėje CP, neradus struktūrinių pakitimų galvos smegenų KT po buvusios galvos traumos, otoneurologo išvadą, kad objektyvių periferinės vestibulinės disfunkcijos požymių nerasta, EKG-SR, skydliaukės harmonai normos ribose, šiuo metu nepakanka duomenų už epilepsiją. Remdamasis šiais medicininiais duomenimis teismas sprendžia, kad nukentėjusios būklė po traumos neblogėja, psichiatro skirtas gydymas efektyvus, pakitimų galvos smegenyse nefiksuojama.

Dėl aukščiau nustatytų aplinkybių nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, civilinei ieškovei D. Z. priteistina iš kaltinamojo R. V. 7000 eurų jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui (CK 6.250 straipsnis, 6.263 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismo vertinimu, būtent ši suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.

Nagrinėjamoje byloje civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo priteisti iš kaltinamojo 3714,36 eurus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 79-80). Kauno teritorinės ligonių kasa pateikė teismui atsisakymą nuo civilinio ieškinio, išdėstytą 2020 m. gegužės 28 d. rašte „Dėl ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-265-1108/2020“ (t. 4, b. l. 2). Kauno teritorinės ligonių kasos rašte, kuriuo atsisakoma nuo ieškinio, nurodoma, kad 2020 m. balandžio 20 d. ieškinys patenkintas civilinio proceso tvarka (kadangi atsakovas R. V. nevykdė 2019 m. spalio 31 d. sudarytos sutarties Nr. 2749 dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo). Taip pat pažymima, kad Kauno teritorinei ligonių kasai ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos. Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, o byla dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji D. Z. prašė pripažinti jos proceso metu turėtas išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir šias išlaidas išieškoti iš kaltinamojo R. V..

BPK 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidas sudaro išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų, tačiau gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje pateikti dokumentai dėl nukentėjusiosios patirtų išlaidų, susijusių su jos interesų atstovavimu surašant teismui teiktus dokumentus, teikiant teisinius patarimus bei kitas teisines paslaugas ir atstovaujant ikiteisminiame tyrime bei teisme. Į bylą pateikta 2019 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1025482 kopija ir 2019 m. rugpjūčio 30 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 1025490 kopija (t. 3, b. l. 76) patvirtina, kad už minėtas teisines paslaugas nukentėjusioji advokato padėjėjui sumokėjo 500 eurų. Advokato padėjėjas nukentėjusiąją atstovavo tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje, į bylą nukentėjusiosios vardu pateiktas civilinis ieškinys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, nukentėjusiosios turėtas išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti teismas pripažįsta proceso išlaidomis, laiko jas proporcingomis atliktam darbui ir priteisia jas iš kaltinamojo R. V..

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikintina.

Liudytoja byloje apklaustos šeimos gydytojos J. A.-G. į bylą pateikta nukentėjusiosios D. Z. asmens sveikatos istorija (vokas su asmens sveikatos istorija prisegtas prie bylos 3 tomo viršelio) paliktina saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos sveikatos priežiūros skyriaus Petrašiūnų poskyriui, kadangi nukentėjusioji šiuo metu yra prisirašiusi pas šioje sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančią šeimos gydytoją.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis strypas, saugomas Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, (t. 1, b. l. 44-46) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (t. 1, b. l. 56) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentas (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 (dvejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir paskirti jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti R. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. balandžio 27 d. 19.35 val. iki 2019 m. balandžio 29 d. 15.10 val., tai yra dvi paras, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo civilinio ieškinio ir bylą dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

D. Z. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti D. Z. iš kaltinamojo R. V. 7000 eurų (septynis tūkstančius eurų) nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. V. nukentėjusiosios D. Z. naudai 500 eurų turėtoms advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo išlaidoms padengti.

R. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

J. A.-G. į bylą pateiktą D. Z. asmens sveikatos istoriją palikti saugoti byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Viešosios įstaigos Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinio šeimos sveikatos priežiūros skyriaus Petrašiūnų poskyriui.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinį strypą, saugomą Kauno apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.