Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. K., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2017 m. vasario 15 d. nutarimo Nr. 59-24 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2016-04-13 Šiaulių apylinkės teismo pagal LR BK 149 str. 2 d.- 5 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, pagal LR BK 180 str. 2 d.- 4 metams laisvės atėmimo bausme ir vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 64¹ skirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Neatliktos bausmės dalis 2017-02-09 - 2 metai 6 mėnesiai 19 dienų.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. vasario 9 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017-02-09 protokolu Nr. 58-6 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė:

D. K. pristatomas 1 kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra.

Asmuo anksčiau teistas 5 kartus. 2 kartus buvo taikytas laisvės apribojimas, sąlygas pažeidė (padarė naujus nusikaltimus). 1 kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas, sąlygų nepažeidė. Amžius pirmojo teistumo metu 24 metai. Dėl savo nusikaltimų kaltę pripažįsta.

Nuteistasis nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje. Alkoholio vartojimas ir savikontrolės praradimas įtakojo nusikaltimo padarymą praeityje. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, jis stengiasi bendrauti tik su tais nuteistaisiais, kurie savo ateities planus sieja su padoriu gyvenimo būdu.

Asmuo teigia, kad nėra vartojęs jokių narkotikų. Iki laisvės atėmimo ir bausmės atlikimo metu nėra užfiksuoto elgesio, susijusio su narkotikų laikymu, vartojimu ar platinimu. Tačiau D. K. pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio vartojimo. Alkoholį vartoti pradėjo nuo 15 metų amžiaus. Išgėrinėdavo su draugais. Tam, kad turėtų pinigų alkoholio įsigijimui paauglystėje vagiliaudavo iš tėvų. Dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje turi nemažai administracinių nuobaudų. Ypač dažnai alkoholį vartoti ėmė po žinios apie vaiko negalią. Teigia, kad tuo metu išgyveno stresą, taip pat labai daug dirbdavo. Po skyrybų su žmona ir persikėlimo gyventi pas draugą D. K. alkoholio vartojimas pasidarė dar intensyvesnis. Pasak asmens, dėl alkoholio vartojimo problemų ir pravaikštų tekdavo dažnai keisti darbus. Be to, D. K. nusikaltimus, kurių metu naudojo smurtą, įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Asmuo supranta alkoholio vartojimo įpročių ir savo nusikalstamo bei smurtinio elgesio ryšį. Teigia, kad iki laisvės atėmimo bandė „užsikoduoti" nuo alkoholio vartojimo, tačiau po 3 mėnesių laikotarpio vėl ėmė gerti. Išreiškia motyvaciją nebevartoti alkoholio. Šiuo metu asmuo gydosi pataisos įstaigos Priklausomybių reabilitacijos grupėje; yra pabaigęs priklausomybių reabilitacijos programą dirba su „12 žingsnių" programa, turi „globėją" iš AA. Po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrą („Agapao").

D. K. geba palaikyti pokalbį, akių kontaktą, išklausyti pašnekovą, suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitokį požiūrį. Vertinimo metu asmuo elgiasi gana natūraliai, bendradarbiaujančiai. Dėl padarytų nusikaltimų atsakomybę prisiima pilnai. Nėra linkęs sumenkinti savo vaidmens nusikaltimų įvykdyme. D. K. teigia, kad nusikalsdavo impulsyviai, neapsvarstęs savo elgesio ir galimų pasekmių. Dažnai kartodavo tas pačias klaidas, prieš imdamasis veiksmų neįvertindavo ankstesnio patyrimo ar aplinkinių pastebėjimų (pavyzdžiui, prieš įvykdant paskutinį nusikaltimą asmuo buvo suimtas dėl alkoholio vartojimo viešoje vietoje; paleidžiant iš areštines buvo įspėtas vykti namo, tačiau D. K. pareigūnų nepaklausė ir toliau girtavo, ko pasėkoje įvykdė šį nusikaltimą). Spręsdamas konfliktus su kitais dažnai elgdavosi agresyviai. Paskutinio nusikaltimo metu agresyvų elgesį naudojo siekdamas seksualinio pasitenkinimo. Apskritai, agresyvus elgesys dažniausiai pasireikšdavo supykus ir / arba praradus savikontrolę. Tikėtina, kad alkoholio vartojimas sumažina asmens impulsų kontrolę bei paskatina agresiją (visi smurtiniai nusikaltimai yra įvykdyti esant apsvaigus nuo alkoholio). D. K. geba atpažinti ir išskirti kai kurias savo problemines sritis ir jaučia poreikį jas spręsti. Kaip pagrindinę savo problemą įvardina alkoholio vartojimą. Tačiau kiek stokoja įžvalgos apie impulsų kontrolės bei neigiamų emocijų įveikos problemas, taip pat kitas savo gyvenimo sritis (pvz., darbą, tarpasmeninius santykius ir pan.). Pastaruoju metu stengiasi ugdyti ir demonstruoja adekvačius problemų sprendimo įgūdžius. Supranta, kad visi jo veiksmai turi pasekmes. Gali įvardinti savo nusikaltimų pasekmes jam pačiam ir nukentėjusiesiems. Geba pažvelgti į situaciją iš skirtingų perspektyvų. Priima naujas idėjas ir stengiasi praplėsti savo požiūrį. Gali įvardinti konkrečius ir realistiškus artimiausios ateities tikslus (pvz., tęsti darbą su „12 žingsnių" programa; dirbti su „globėju"). Po paleidimo iš pataisos įstaigos planuoja vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrą, taip pat atkurti santykius su šeima.

Nuteistasis kriminalinį elgesį vertina gana kritiškai. Teigia, kad kriminalinės subkultūros nepalaiko. Diskriminacinių nuostatų neišreiškia. Priežiūrą ir apribojimus vertina palankiai, stengiasi laikytis nustatyto rėžimo, nuobaudų neturi. Pataisos įstaigos darbuotojus gerbia ir yra linkęs bendradarbiauti. Už gerą elgesį yra tris kartus skatintas. Apskritai, asmuo remia visuomenės pažiūras. Supranta, kad buvimas visuomenės nariu reiškia tam tikrus įsipareigojimus, teises ir atsakomybę.

D. K. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2016-05-19 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Nuteistasis šiuo metu nepilnai įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kadangi Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus pažeidė 1 kartą, nuobauda šiuo metu galioja. Nuteistasis skatintas 3 kartus. Asmuo yra priskirtas paprastajai grupei.

Nuteistasis dalyvavo: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje", „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai, programoje, nuo 2016-08-16 iki 2016-08-26 dalyvavo mokymuose, priklausomybių srityje, pagal 12 AA žingsnių filosofiją, dalyvauja „Pozityvaus užimtumo programoje, nuo 2016-06-15 iki 2016-11-27 dalyvavo IV etape Vilniaus pataisos namų reabilitacijos programoje ir užbaigė III etapą - pagrindinę priklausomybių terapiją. Šiuo metu asmuo lanko AA užsiėmimus. Nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dalyvavo psichoedukacinėje, ikireabilitacinėje programoje „ Įžanginė grupė".

Nuteistajam finansiškai niekas nepadeda, neremia. Tėvai gyvena iš pensijos, todėl nuteistojo teigimu, tėvų pagalbos neprašo. Gauna pašalpą bei išmoką. Nuteistojo teigimu, kasdieniams poreikiams lėšų užtenka. Pažymoje dėl vykdomųjų raštų nurodoma, kad D. K. skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 299,05 Eur, nemoka.

Asmuo yra išsiskyręs, turėjo 1 santuoką. Turi jaunesnę seserį. Su buvusia žmona turi 1 sūnų (ryšius palaiko, bendrauja telefonu, laiškais, pasimatymuose nelanko, nes nuteistojo teigimu nėra finansinių galimybių). Socialinius ryšius palaiko su seserimi, tėvais, bendrauja laiškais ir telefonu. Tėvai 1 kartą lankė pasimatymuose. Nuteistojo teigimu palaiko artimus ryšius su buvusia žmona, ateityje planuoja atkurti artimesnius santykius.

D. K. po bausmės atlikimo planuoja gyventi reabilitacijos centre „AGAPAO" adresu (duomenys neskelbtini).

Į 2016-11-07 raštą Nr. 9-6297(07) dėl nuteistojo gyvenamosios vietos patikslinimo gautas atsakymas, kad nuteistasis galės apsigyventi reabilitacijos centre „AGAPAO" adresu (duomenys neskelbtini).

Nuteistasis sutinka, jog lygtinio apleidimo atveju, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Gautas teigiamas atsakymas, kad nuteistajam galės būti taikoma intensyvi priežiūra „AGAPAO" reabilitacijos centre.

Motyvuojamoji dalis

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 52 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 20 balų, dinaminiai - 32 balus.

Atlikus nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė rizika.

Atlikus nuteistojo seksualinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, naudojant SVR metodiką, nustatyta žema rizika.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 52 balus, 2 kartus laisvės apribojimo metu pažeistas sąlygas, gyvenimo stilių ir draugus, turimą priklausomybę, mąstymą ir elgesį, nepilnai įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu turi 1 galiojančią nuobaudą, bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis D. K. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 52 balus, kriminogeninius veiksnius, nusikaltimams būdingą modelį, į neatliktos bausmės trukmę, darytina išvada, jog D. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimą į teikimą nepateikė.

Nuteistojo D. K. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Susipažinus su Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, su nuteistojo asmens bylos duomenimis, matyti, kad D. K. formaliai atitinka BVK 157 straipsnyje nurodytus kriterijus – atliko daugiau nei 1/2 jam paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės, iš dalies įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, charakterizuojamas teigiamai, dėl įvykdyto nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, įstaigos keliamus reikalavimus suvokia ir stengiasi juos vykdyti, nelinkęs konfliktuoti. Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo ankstesnius teistumus, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo manymu, jeigu būtų patenkintas nuteistojo prašymas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis D. K. laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad teikimo duomenimis jis 2 kartus laisvės apribojimo metu pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas sąlygas, į gyvenimo stilių ir draugus, turimą priklausomybę, mąstymą ir elgesį, nepilnai įvykdytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, elgesį bausmės atlikimo metu, šiuo metu turi 1 galiojančią nuobaudą, jis ankščiau buvo teistas, tačiau ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam jokio teigiamo poveikio nepadarė. Šios aplinkybės rodo, kad D. K. yra linkės nusikalsti, nelinkęs laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką ir nusikaltimams būdingą modelį, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, neatliktos bausmės dalį, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam D. K. taikyti lygtinį paleidimą, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

nuteistojo D. K. skundą atmesti.

Vilniaus pataisos namai Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 59-24 netaikyti D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.