Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. V. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 2P-22-22 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnybos Teisės taikymo skyriaus vyriausioji specialistė 2013 m. gruodžio 19 d. surašė L. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 31P-22 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje, t.y. kad vykdant supaprastinto atviro konkurso „Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugos“ (viešojo pirkimo Nr. 114516) procedūras, pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) reikalavimai.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojos, laikinai einančios direktoriaus funkcijas, S. J. 2014 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P-22-22 pripažinta, kad perkančiosios organizacijos VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotoja L. V., sudarydama pagrindinę sutartį su teikėju UAB „Ekspobalta“, neužtikrino Supaprastintų viešųjų pirkimu taisyklių, patvirtintų Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus 2011-09-08 Įsakymu Nr. 152011-80, (toliau – Taisyklės) ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų (Tarnybos 2013-04-16 raštas Nr. 4S-1723 „Dėl dalinio viešojo pirkimo įvertinimo“) įgyvendinimo ir, atsižvelgiant į tai, kad asmuo gailisi, žala biudžetui nėra didelė, kiti tiekėjai atnaujintame varžymesi nedalyvavo ir jų interesai nėra pažeisti, jai pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis protingumo kriterijumi, paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. V. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b.l. 2-7) prašo panaikinti minėtą nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti, nesant jos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Visų pirma nurodo, kad ji nėra tinkamas subjektas. Pagrindinės sutarties pasirašymas (preliminariosios sutarties pagrindu) negali būti laikomas viešojo pirkimo procedūros atlikimu. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies l punktas nustato, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Pagrindinės sutarties pasirašymo metu (2012-09-25): (i) L. V. nebuvo įstaigos vadove: (ii) nebuvo įgaliota vadovauti viešojo pirkimo komisijai (pažymi, kad atnaujinto varžymosi procedūrą atliko ne viešojo pirkimo komisija); (iii) nevykdė viešojo pirkimo procedūros. Atnaujinto varžymosi procedūrą vykdė kitas įstaigos darbuotojas; (iv) ji nėra viešojo pirkimo komisijos narė, ekspertė; (v) taip pat neatitinka ir kitų ATPK 171³ straipsnyje išvardintų asmenų požymių. Todėl negali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Taip pat teigia, kad nėra nustatytas jos priešingas teisei veikimas. Vadovaujasi Pirkimo sąlygų priedo Nr. l „Techninė specifikacija“ (toliau – Techninė specifikacija; specifikacija) 1.1.1 punktu, 3 skyriumi, kurie nustato privalomus reikalavimus pagrindinėms paslaugoms, kurių kainos nustatytos Pirkimo preliminariojoje sutartyje ir negali didėti per visą preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpį. Daro išvadą, kad perkamos paslaugos/prekės gali būti laikomos pagrindinėmis tik tokiu atveju (vadovaujantis Techninės specifikacijos 1.1.1 punktu), jeigu jos atitinka Techninės specifikacijos 3 skyriuje nustatytus reikalavimus. Nurodo, kad varžymosi metu buvo perkamos ne tik pagrindinės paslaugos/prekės, kurios atitiko Pirkimo preliminariosios sutarties objektą: stendo įrengimas, parodos konstrukcijų, įrangos ir baldų nuoma, sumontavimas ir demontavimas parodos vietoje, transportavimas iš ir į parodos vietą, dekoravimas ir techninis parodos stendo aptarnavimas, ir papildomos, su varžymosi objektu susijusios, prekės/paslaugos. Papildomas paslaugas buvo nuspręsta pirkti įvertinus šalyje (JAV), kurioje turėjo vykti renginys, esančią praktiką, nustatytus reikalavimus stendams ir kitas sąlygas. Techninės specifikacijos 1.1.1 punkte buvo nustatyta, jog stendo, baldų ir kitų stendo priemonių gamybą ir paslaugų suteikimą, pagal nurodytą Perkančiosios organizacijos koncepciją ir medžiagas. Koncepcija ir medžiagos yra aprašytos Techninių sąlygų 3 skyriuje. Būtent šių paslaugų/prekių, kurios vertinamos kaip pagrindinės, kaina turėjo būti įtraukta į pateiktą tiekėjo įkainį, kuris negalėjo viršyti Preliminarios sutarties sudarymo metu pateikto įkainio. Tačiau daliai paslaugų varžymosi metu buvo taikomi kitokie, nei Techninės specifikacijos 3 skyriuje nustatyti reikalavimai, todėl šios prekės/paslaugos turėjo būti vertinamos kaip papildomos. Vienas iš esminių techninių reikalavimų, nustatytų Techninės specifikacijos 3 skyriuje, įrengiamų parodos stendų konstrukcijų medžiagoms – atitikimas B1 nedegumo klasės reikalavimams. B1 nedegumo klasės reikalavimai taikomi tik Europos Sąjungos šalyse, o JAV kiekviena valstija turi atskirus reikalavimus parodos stendų konstrukcijose naudojamų medžiagų nedegumui, kurie nėra prilyginami Europos šalyse taikomiems reikalavimams. Įvertinus tai, kad dalis perkamų paslaugų/prekių neatitiko visų Techninės specifikacijos 3 skyriuje nustatytų reikalavimų, jos turėjo būti vertinamos kaip papildomos. Priešingai, jeigu paslaugos/prekės, kurios negali atitikti ir neatitinka Techninės specifikacijos 3 skyriuje nustatytų reikalavimų, būtų vertinamos kaip pagrindinės, būtų pažeistos Preliminariosios sutarties nuostatos. Varžymosi atveju iš vietinio JAV tiekėjo buvo pirktos su parodos organizavimu susijusios paslaugos, kurioms buvo keliami kitokie nei pagrindinėms prekėms/paslaugoms nustatyti reikalavimai. Tai reiškia, kad iš vietinio JAV tiekėjo buvo perkamos papildomos paslaugos, susijusios su stendo gamyba, transportavimu, montavimu, demontavimu ir techninio aptarnavimo atlikimu. Pastebi, kad Varžymosi sutarties atveju UAB „Ekspobalta“ suteikė paslaugas pagal Techninės specifikacijos privalomus reikalavimus už 14 750,00 Lt be PVM. Turint omenyje parodos CTIA Enterprise and Applications 2012 (MobileCon) stendo plotą – 37 m² – UAB „Ekspobalta“ pagrindinių paslaugų įkainis 398,00 Lt/m² neviršijo Pirkimo preliminariojoje sutartyje nustatyto įkainio 900,00 Lt/m². Viešųjų pirkimų tarnyba Vertinime šia aplinkybes interpretuoja priešingai ir nurodo, kad buvo perkamos tik pagrindinės paslaugos, atitinkamai turėjo būti taikomas pagrindinių paslaugų įkainis, o įstaigos veiksmai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, lygiateisiškumo bei skaidrumo principus. Šiuo atveju Vertinime konstatuoti teisės aktų pažeidimai paremti tik pažeidimo prielaida ir galimais padariniais bei subjektyviu vertinimu, nenurodant pažeidimu sukeltų pasekmių ir realių padarinių, ar turėjo toks pažeidimas įtakos pirkimo rezultatams. Dėl viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis šio pažeidimo prielaida ir padariniais. Laikosi nuomonės, kad reikia ne formaliai konstatuoti VPĮ pažeidimo buvimą, o įvertinti realiai pažeidimu sukeliamas pasekmes. Pasirašant sutartį nebuvo pažeista ir iškraipyta tiekėjų konkurencija, Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyti tariami neatitikimai neturėjo jokios įtakos pirkimo rezultatui, nes buvo vykdomas ne naujas viešasis pirkimas, o atnaujinto varžymosi procedūra. Šiuo atveju Preliminarioji sutartis buvo sudaryta tik su 2 tiekėjais. Varžymosi metu kito tiekėjo kaina pasiūlyta kaina buvo didesnė nei laimėjusio tiekėjo, vadinasi konstatuotas tariamas neatitikimas negalėjo turėti jokios įtakos Pirkimo rezultatui. Net jeigu ir būtų galima konstatuoti galimą neatitikimą, tai būtų tik išimtinai formalus pažeidimas, kuris nesukėlė jokių nepageidaujamų pasekmių tiekėjų konkurencijai ir pirkimo rezultatui. Dėl viešųjų pirkimų principų svarbos viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, jo aiškinimui ir taikymui, taip pat dėl turinio viršenybės prieš formą principo taikymo, viešuosiuose pirkimuose reiškiančio, kad ne kiekvienas VPĮ nuostatų ar pirkimo sąlygų pažeidimas kvalifikuotinas esminiu, perkančiųjų organizacijų veiksmai, be konkrečių atitinkamų VPĮ normų, vertintini ir viešųjų pirkimų principų laikymosi aspektu. Principinių VPĮ normų kaip perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo kriterijaus platesnis taikymas prisidėtų prie didesnio viešųjų pirkimų santykių lankstumo (kiek tai įmanoma pagal šių santykių pobūdį ir tikslus), taip pat užtikrintų šių santykių stabilumą ir nuspėjamumą, nepaisant to, kad jų vertinimas taptų mažiau formalus, o daugiau vertinamasis. Be to nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra vieno iš pagrindinių administracinės atsakomybės elemento – kaltės, nes: a. ji nedalyvavo, nekontroliavo ir nevykdė atnaujinto varžymosi procedūros. Atnaujinto varžymosi pirkimo procedūrą atliko ir derybas vedė kitas darbuotojas; b. 2013-01-13 sudarytą Preliminariąją sutartį pasirašė buvęs įstaigos vadovas, o sutartį L. V. pasirašė tik pavaduodama įstaigos vadovą; c. nebuvo atsakinga už sutarčių vykdymo priežiūrą; d. Sutarties projektas buvo vizuotas atsakingų įstaigos darbuotojų, todėl L. V. turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad savo veiksmais nepažeidžia teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Vadovaujasi ir cituoja teismų praktiką, teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba neįrodė administracinio teisės pažeidimo sudėties egzistavimo, išsamiai neištyrė aplinkybių bei jas pagrindžiančių objektyvių įrodymų, visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjos 2013-12-18 pateiktų paaiškinimų, ko pasėkoje priėmė teisiškai nepagrįstą nutarimą, kuris turėtų būti teismo panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta ATPK 250 straipsnio l dalies pagrindu (b.l. 2-7).

Teismo posėdžio metu L. V. skunde nurodytas aplinkybes palaikė. Nurodė, kad atsakomybėn turėtų būti traukiamas atsakingas asmuo – VšĮ „Versli Lietuva“ projektų vadovas G. R.; jis bent jau turėtų atsakyti kartu su ja (L. V.). Ji nekontroliavo viešojo pirkimo, tam buvo paskirti atsakingi asmenys, kurie ir turėjo patikrinti, ar pagrindinės sutarties sąlygos atitinka preliminariąją sutartį. Ji pagrindinės sutarties netikrino, sutartį pasirašė, kai buvo visi kiti parašai, ir tik todėl, kad generalinis direktorius buvo išvykęs.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo pareiškė, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas, nes pagrindinę sutartį pasirašė kaip įgaliotas asmuo. Be to, kaip savo skunde teigia pati pareiškėja, sutartį ji pasirašė pavaduodama įstaigos vadovą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.70 straipsnio 2 dalies (Juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai), VšĮ „Versli Lietuva“ įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011-05-06 įsakymu Nr. 4-304, 34.2 punkto (Vadovas <...> veikia įstaigos vardu palaikydamas ryšius su kitais asmenimis) pagrindu daro išvadą, kad tik Perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas asmuo gali sudaryti sandorius Perkančiosios organizacijos vardu. Pareiškėja, pasirašydama Pagrindinę sutartį, vykdė Perkančiosios organizacijos vadovo funkcijas, todėl gali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 171³ straipsnio l dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad išnuomotas stendo plotas CTIA Enterprice and Applications 2012 (MobileCon) parodoje yra 400 kvadratinių pėdų (nurodyta kvietimo pateikti pasiūlymus atnaujintame paslaugų tiekėjų varžymesi pavyzdinėje formoje, 2012-09-05 kvietimas Nr. 11) arba 37,16 kvadratinių metrų, laikytina, kad vidutinė stendo vieno kvadratinio metro kaina yra 2.810,99 Lt (104 456,32 / 37,16). Tuo tarpu Preliminariosios sutarties 4.1 punkte nustatytas l kvadratinio metro įkainis – 1.089,00 Lt. Perkančiosios organizacijos generalinio direktoriaus pavaduotoja L. V. pasirašydama Pagrindinę sutartį su UAB „Ekspobalta“ kitomis sąlygomis (kita kaina), nei buvo nustatyta Preliminariosios sutarties 4.1 punkte, neužtikrino Taisyklių 133 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė VPI 3 straipsnio l dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus ir to paties įstatymo 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Skaidrumo principo, kaip ir lygiateisiškumo principo, pažeidimu kvalifikuotini veiksmai, kuriais keičiamos sudaromos bei sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos. Teisiniu požiūriu nepagrįstas ir nelogiškas pareiškėjos argumentas dėl dalies prekių/paslaugų, neatitinkančių Pirkimo sąlygų l priedo Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų Techninės specifikacijos 3 skyriuje (Nacionalinis parodos stendas) nustatytų reikalavimų, vertinimo kaip papildomai perkamų prekių/paslaugų. Stendo įrengimo paslaugos yra nurodytos Techninės specifikacijos 1.3.3 punkte ir jų kaina turi būti įtraukta į atnaujinto varžymosi dėl Pagrindinės sutarties sudarymo pasiūlymo kainą, Perkančioji organizacija CVP IS priemonėmis pateiktoje informacijoje (2011-11-30 atsakymai į tiekėjų klausimus) atsakydama į tiekėjų klausimą, ar gali būti naudojamos tos pačios kokybės ir saugumo reikalavimus atitinkančios medžiagos (7 klausimas) nurodė, jog gali būti naudojamos lygiavertės medžiagos ir atsakydama į tiekėjo klausimą, kas turi būti įskaičiuota į paslaugų kainą (20 klausimas) nurodė, kad „Pasiūlyme turi būti pateikta vidutinė l m² stendo ploto kaina. Perkančioji organizacija nesikiša į Tiekėjo paslaugų ir darbų kainodarą bei Tiekėjo veiklos sąnaudas“, Techninės specifikacijos 3.5 punkte nurodyta, jog „<...> Visa atsakomybė už <...> medžiagų suderinimą su atitinkamos parodos organizatoriais <...> tenka Tiekėjui“. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Techninės specifikacijos 1.3.3 punktu, stendo įrengimo-paslaugų kaina turi būti įtraukta į atnaujinto varžymosi dėl Pagrindinės sutarties sudarymo pasiūlymo kainą, nepaisant to, kokios medžiagos yra naudojamos parodos stendų gamybai ir kokios tų medžiagų savybės. Tarnyba, atlikusi Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo vertinimą, nustatė, jog subrangovo Freeman 2012-09-30 dokumentuose nurodytų atliktų darbų ir paslaugų, pvz. baldų ir įrangos nuoma (Techninės specifikacijos 1.3.2 punktas), stendo montavimas, grindų įrenginio, baldų, apšvietimo, elektros darbų, valymo paslaugų (Techninės specifikacijos 1.3.3 punktas), stendo išardymas (Techninės specifikacijos 1.3.4 punktas), negalima pripažinti pagal poreikį atsiradusiomis papildomomis paslaugomis, susijusiomis su stendo montavimu, demontavimu ir kt. (Techninės specifikacijos 1.4.3 punktas), todėl šių darbų kaina įtrauktina į atnaujinto varžymosi dėl Pagrindinės sutarties sudarymo pasiūlymo kainą pagal Pirkimų sąlygų techninės specifikacijos 1.3 punkto ir Preliminariosios sutarties 4.1 punkto reikalavimus. Pareiškėja, pasirašydama Pagrindinę sutartį su Tiekėju kitomis nei numatyta Preliminariojoje sutartyje sąlygomis, pažeidė VPĮ nuostatas, reglamentuojančias supaprastintų pirkimų atlikimų tvarką, bei nesilaikė Perkančiosios organizacijos pasitvirtintų Taisyklių 133 punkto reikalavimų. Pažymi, kad ATPK 171³ straipsnio l dalyje nurodytam viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimui kvalifikuoti jokių padarinių ar kaltės nustatyti nereikia, kadangi minėto pažeidimo sudėtis yra formalioji ir jai konstatuoti jokie padariniai ar kaltės forma reikšmės neturi. Teisės aktai savaime draudžia tokį asmens elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys sukelia neigiamus padarinius. Tai reiškia, kad administracinė atsakomybė pareiškėjai turi būti taikoma nepaisant to, ar jos veiksmai Perkančiajai organizacijai Pagrindinės sutarties pasirašymo metu turėjo neigiamų padarinių ir nepaisant jos kaltės formos. Dėl nutarimo motyvuotumo nurodė, kad Tarnyba 2013-04-16 atlikusi dalinį viešojo pirkimo įvertinimą (Tarnybos 2013-04-16 raštas Nr. 4S-1723 „Dėl dalinio viešojo pirkimo įvertinimo“), Perkančiosios organizacijos prašymu dar du kartus vertino supaprastinto atviro konkurso „Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugos“ (skelbtas 2011-11-25 leidimo „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 93, viešojo pirkimo Nr. 114516) dokumentus (2013-10-29 raštas Nr. 4S-4456 „Dėl pakartotinio viešojo pirkimo vertinimo“ ir 2013-12-04 raštas Nr. 4S-4896 „Dėl viešojo pirkimo pakartotinio vertinimo“) (b.l. 147-150).

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė, su skundu nesutiko. Nurodė, kad atlikdama generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas L. V. privalėjo žinoti viešuosius pirkimus, nes pasirašė šią sutartį.

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pažeidimą. Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą perkančiųjų organizacijų vadovams arba jų įgaliotiems vadovauti viešojo pirkimo komisijai asmenims, viešojo pirkimo komisijos nariams, balsavusiems už neteisėto sprendimo priėmimą, ekspertams, kitiems viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1866 red.).

L. V. kaltinama kaip VšĮ „Versli Lietuva“ vadovė pažeidusi Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus (Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų) bei 85 straipsnio 2 dalies nuostatas (Perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2012 m. sausio 13 d. VšĮ „Versli Lietuva“ (perkančioji organizacija) sudarė su pirkimo (2011 m. lapkričio 25 d. supaprastinto pirkimo Nr. 114516) laimėtojais UAB „Ekspozicijų centras“ ir UAB „Ekspobalta“ Preliminariąją sutartį dėl VšĮ „Versli Lietuva“ Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų pirkimo Nr. VL12-19 (toliau – Preliminarioji sutartis); VšĮ „Versli Lietuva“ vardu šią sutartį pasirašė generalinis direktorius P. L. (b.l. 122-130). Vadovaudamasi Preliminariąja sutartimi, VšĮ „Versli Lietuva“ 2012 m. rugsėjo 5 d. paskelbė atnaujintą varžymąsi dėl stendo įrengimo ir susijusių paslaugų, dalyvaujant parodoje CTIA Enterprise and Applications 2012 (MobileCon), kuri vyko San Diego mieste, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir 2012 m. rugsėjo 25 d. su UAB „Ekspobalta“ sudarė Preliminariosios sutarties dėl Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų Pagrindinę Sutartį Nr. VL12-427 (toliau – Pagrindinė sutartis; sutartis), kurią VšĮ „Versli Lietuva“ vardu pasirašė įgaliotas atstovas: generalinio direktoriaus pavaduotoja L. V. (b.l. 83-88). Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikusi dalinį varžymosi procedūrų vertinimą, 2014 m. sausio 9 d. priėmė skundžiamą nutarimą, kurį grindžia tuo, kad pagal Preliminariosios sutarties 4.1. punktą, UAB „Ekspobalta“ nurodė Paslaugų teikimo įkainį, nurodytą viso pasiūlymo vidutinėje kainoje (įkainis) – 1.089,00 Lt; taip pat šiame punkte nurodyta, kad atnaujinto varžymosi metu tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose pateikta vidutinė l kv. metro kaina negali viršyti tiekėjo pasiūlyme nurodytos vidutinės kainos, o atsiradus papildomoms išlaidoms, jų kainų suma negali turėti įtakos l kv. metro vidutinės kainos paskaičiavimui. Tuo tarpu Pagrindinės sutarties 2.1 punktu konstatuota, jog atlyginimas Paslaugų teikėjui už pagal šią Pagrindinę sutartį tinkamai suteiktas ir Užsakovo priimtas paslaugas sudaro 104.456,32 Lt be PVM, todėl vidutinė 1 kv. metro kaina yra 2810,99 Lt, tokiu būdu yra pažeista esminė Preliminariosios sutarties sąlyga – kaina.

Skunde L. V. teigia, kad ji nėra subjektas, kuriam ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė. Su jos argumentais nėra pagrindo sutikti. Byloje nekvestionuojama, kad atnaujinto varžymosi procedūrą atliko ne viešojo pirkimo komisija, kad pirkime nedalyvavo (jo neatliko) ekspertas ir kad L. V. nebuvo viešojo pirkimo ekspertė, todėl teismas išsamiau šiais klausimais nepasisako. Visų pirma L. V. nurodo, kad atnaujinto varžymosi procedūrą vykdė kitas asmuo (projektų vadovas G. R.); tačiau iš Pagrindinės sutarties įvadinės dalies matyti, kad užsakovo įgaliotu atstovu nurodyta generalinio direktoriaus pavaduotoja L. V., todėl Pagrindinės sutarties pirmame puslapyje pasirašiusių kitų asmenų (eksporto departamento direktoriaus E. S., projektų vadovo G. R., buhalterės A. J., kt.) nėra pagrindo vertinti kaip įgaliotų pasirašyti pagrindinę sutartį. Ta aplinkybė, kad Pagrindinės sutarties atitikimą Preliminariajai sutarčiai tikrino asmenys, atsakingi už tam tikrą sritį įmonės vidiniuose santykiuose (t.y. ne su trečiąja šalimi), bei kad jie patvirtino savo parašais, – teismo nuomone, esant įgaliotam sutartį pasirašiusiam atstovui atsakomybės jiems pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį šiuo atveju nesukelia, tame tarpe jie ar vienas iš jų negali būti prilyginti viešuosius pirkimus atliekantiems asmenims. L. V. nurodė sutartį pasirašiusi tik todėl, kad direktorius buvo išvykęs, pasirašiusi kaip jo pavaduotoja; tačiau ši aplinkybė nešalina jos atsakomybės. VšĮ „Versli Lietuva“ pranešimas patvirtina, kad L. V. dokumentus pasirašė vadovaujantis pareiginiais nuostatais (2014-03-07 raštas Nr. VL2014-174, b.l. 161); t.y., įgaliojimas atlikti viešąjį pirkimą jai nebuvo išduotas, Pagrindinę sutartį ji pasirašė VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojo Pareiginių nuostatų 3.1 punkto, kuriame nustatyta generalinio direktoriaus pavaduotojo funkcija pavaduoti generalinį direktorių jam negalint vykdyti pareigų dėl nedarbingumo, kasmetinių atostogų, komandiruočių ir kt. neatvykimo į darbą metu, pagrindu (b.l. 162-163). Taigi, Pagrindinę sutartį pareiškėja pasirašė atlikdama įstaigos vadovo funkcijas, todėl atskiras įgaliojimas jai neturėjo būti išduotas; kaip ir nurodė institucija atsiliepime, jai atsakomybė kilo įstatymo (CK 1.70 str. 2 d.) ir VšĮ „Versli Lietuva“ įstatų pagrindu. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad L. V. yra tinkamas atsakomybėn patrauktas subjektas.

L. V. skunde taip pat nurodo, kad Pagrindinės sutarties pasirašymas (preliminariosios sutarties pagrindu) negali būti laikomas viešojo pirkimo procedūros atlikimu, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalies l punktas nustato, kad pirkimas pasibaigia, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Teismo posėdžio metu pareiškėja negalėjo paaiškinti, kas turima omenyje – ar Pagrindinei sutarčiai turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ar kito įstatymo normos, todėl teismas gali tik pažymėti, kad VPĮ 2 straipsnio 32 dalis nustato, jog viešasis pirkimas yra perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–­pardavimo sutartį; todėl neabejotinai sudarius Preliminariąją sutartį viešojo pirkimo procedūra nesibaigė, o Pagrindinei sutarčiai taikomi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai; kas, beje, akivaizdu ir iš Pagrindinės sutarties įvadinės dalies, kurioje pažymėta, kad tai yra Supaprastinto pirkimo sąlygų 8 priedas (Preliminariosios sutarties dėl Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų priedas Nr. 3) (b.l. 83).

L. V. inkriminuojama, kad Pagrindinės sutarties esminė sąlyga – paslaugų kaina – viršija Preliminariojoje sutartyje nustatytą kainą. Taigi, Viešųjų pirkimų tarnyba skirdama nuobaudą vadovavosi: 1) Pagrindinės sutarties 2.1 punkte nustatyta 104456,32 Lt atlyginimo paslaugų teikėjui suma, kurios 1 kv. metro kainą (2810,99 Lt/kv.m.) skaičiuoja pagal stendo plotą – 37,16 kv. metrų, 2) Preliminariojoje sutartyje (sutarties 4.1 p.) nustatyta sąlyga, kad paslaugų teikėjo UAB „Ekspobalta“ įkainis yra 1089,00 Lt/kv.m. ir atnaujinto varžymosi metu tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose pateikta vidutinė 1 kv. metro kaina negali viršyti tiekėjo pasiūlyme nurodytos vidutinės kainos, o atsiradus papildomoms išlaidoms, jų kainų suma negali turėti įtakos 1 kv. metro vidutinės kainos paskaičiavimui, 3) VšĮ „Versli Lietuva“ Supaprastintų pirkimų vykdymo taisyklių, patvirtintų Generalinio direktoriaus 2011 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. ĮS2011-80, 133 punktu, nustatančiu, jog kai pirkimo sutartis sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų, ir 4) Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 1.3 punktu, pagal kurį šiame punkte nurodytų paslaugų kaina turi būti įtraukta į pasiūlymo kainą. T.y., institucijos skaičiavimais, Preliminariojoje sutartyje aptarta 1 kv. metro kaina Pagrindine sutartimi viršyta, ir taip pažeista esminė preliminariosios sutarties sąlyga bei Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 2 dalis.

Tuo tarpu L. V. vadovaujasi pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos 1.1.1 punktu, 3 skyriumi, ir nurodo, jog perkamos paslaugos/prekės gali būti laikomos pagrindinėmis tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka Techninės specifikacijos 3 skyriuje nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad Techninėje specifikacijoje nėra tokio 1.1.1 punkto, o specifikacijos 3 dalyje nurodyta bendroji stendo koncepcija, struktūra ir pan., kai paslaugų aprašymas ir reikalavimai, tame tarpe kas turi būti įtraukta į pasiūlymo kainą, o kokios kainos neįskaičiuojamos, – nustatyti specifikacijos 1 dalyje, kurios sąlygomis ir remiasi institucija. Teismo posėdžio metu L. V. prašė vadovautis jos skunde išdėstytais argumentais, nes ji negalinti išsamiau tų argumentų patikslinti. Įvertinus bylos medžiagą nustatyta, kad byloje pateikta vienintelė su ginču susijusi Techninė specifikacija – Supaprastinto atviro pirkimo sąlygų 1 priedas Lietuvos nacionalinio tarptautinių parodų stendo įrengimo, įrangos nuomos, stendo montavimo ir demontavimo, transportavimo ir techninio aptarnavimo paslaugų techninė specifikacija (b.l. 95-96), ir skunde galimai vadovaujamasi specifikacijos 1.3.1 punktu, kadangi nuorodos į 1.1.1 punktą atitinka 1.3.1 punktą pažodžiui: „...1.1.1 punkte buvo nustatyta, jog stendo, baldų ir kitų stendo priemonių gamybą ir paslaugų suteikimą pagal nurodytą perkančiosios organizacijos koncepciją ir medžiagas“ (b.l. 4). Toliau pareiškėja daro išvadą, kad, kadangi koncepcija ir medžiagos aprašytos specifikacijos 3 skyriuje, būtent šių prekių/paslaugų kainos ir turėjo būti įtrauktos į tiekėjo įkainį; pažymi, kad Varžymosi metu daliai paslaugų buvo taikomi kitokie reikalavimai, nei nustatyti Techninės specifikacijos 3 skyriuje, todėl šios prekės/paslaugos turi būti vertinamos kaip papildomos, o pagal Techninės specifikacijos privalomus reikalavimus UAB „Ekspobalta“ suteikė paslaugas už 14 750,00 Lt be PVM, kas sudaro 398,00 Lt/kv.m. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi tokiu atveju būtų iškreipiama visa viešojo pirkimo esmė bei pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje išdėstyti principai. Pabrėžtina, kad Techninės specifikacijos 1 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad į pasiūlymo kainą neįskaičiuojama parodos dalyvių eksponatų transportavimas į parodos vietą bei papildomų stendo baldų, įrangos gamyba ir/ar kitų stendo priemonių papildomas įsigijimas, pagal poreikį atsiradusių papildomų paslaugų, susijusių su stendo gamyba, transportavimu, montavimu, demontavimu ir techninio aptarnavimo atlikimas (1.4 p.), tuo tarpu į pasiūlymo kainą turi būti įtraukta stendo ir kitos įrangos nuoma, atitikimas parodų organizatoriaus saugumo taisyklėms, demontavimas ir kt. (1.3 p.). Šie klausimai buvo aptarti ir CVP IS priemonėmis pateiktuose Perkančiosios organizacijos atsakymuose į tiekėjų klausimus, pvz., 11 klausimą, kad atnaujinto varžymosi metu tiekėjų pateiktuose pasiūlymuose pateikta vidutinė 1 kv. metro kaina negali viršyti tiekėjo pasiūlyme nurodytos vidutinės kainos; 7 klausimą, jog gali būti naudojamos lygiavertės medžiagos; 20 klausimą, kad į pasiūlyme turi būti pateikta vidutinė l kv. metro stendo ploto kaina ir kad perkančioji organizacija nesikiša į tiekėjo paslaugų ir darbų kainodarą bei tiekėjo veiklos sąnaudas.

Pareiškėja skundą taip pat grindžia tuo, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose yra skirtingi nei Europos Sąjungos šalyse reikalavimai B1 nedegumo klasei, todėl dalis perkamų paslaugų/prekių turėjo būti vertinamos kaip papildomos. Iš tiesų Techninės specifikacijos 3 dalyje nurodytas B1 nedegumo klasės reikalavimas, tačiau byloje nenustatyta jokių aplinkybių, pagrindžiančių, kad parodos vieta buvo siurprizinė sutarties sąlyga, ar/ir ne Europos Sąjungos šalies parodos organizatoriaus reikalavimų stendams ir kt. sąlygoms ypatumai nebuvo tikėtini, o patys reikalavimai buvo netikėti, tuo labiau jų mastas – anot pareiškėjos, pagrindinius reikalavimus iš 104456,32 Lt atitiko 14 750,00 Lt suma, o likusi yra tik papildomos išlaidos; ar/ir paslaugų teikėjas negalėjo numatyti subteikėjo pasitelkimo ir pan.; tuo labiau, kad ir Techninės specifikacijos 2.6 punkte aptarta tokia galimybė. Kita vertus, net ir tokiu atveju teikėjas turėjo įvertinti, kad visa atsakomybė už projekto bei naudojamos įrangos ir medžiagų suderinimą su atitinkamos parodos organizatoriais tenka tiekėjui (Techninės specifikacijos 3.5 p.). Todėl pareiškėjos argumentai ir daromos išvados vertintini kritiškai.

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad institucija pagrįstai visą Pagrindinės sutarties 2.1 punkte nustatyta 104456,32 Lt atlyginimo paslaugų teikėjui sumą laikė atlyginimu už pagrindines paslaugas ir pagrįstai paslaugų 1 kv. metro kainą skaičiavo pagal stendo plotą, todėl akivaizdu, jog vidutinė 1 kv. metro kaina buvo 2810,99 Lt, ši kaina neatitiko ir ženkliai (1721,99 Lt) viršijo Preliminariąja sutartimi nustatytą 1 kv. metro kainą, todėl viešųjų pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principai bei VšĮ „Versli Lietuva“ Supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo taisyklių 133 punktas buvo pažeisti. Pareiškėjos cituojama teismų praktika visiškai nėra susijusi su nagrinėjama byla, todėl nėra pagrindo ja remtis. Minėta, kad už ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą nustatyta atsakomybė įspėjimas arba bauda nuo 500 Lt iki 2500 Lt. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį nuobauda skiriama atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. L. V. skundžiamu nutarimu paskirta švelniausia nuobauda – įspėjimas, kadangi ji gailisi, žala biudžetui nėra didelė, kiti tiekėjai atnaujintame varžymesi nedalyvavo. Taigi, skirdama nuobaudą institucija atsižvelgė į įstatymo reikalavimus, į pažeidimu realiai sukeltas pasekmes tiekėjų konkurencijai ir pirkimo rezultatui. Teismas jau aukščiau įvertino būtent pareiškėjos atsakomybės klausimą, t.y. kad ji pasirašė pagrindinę sutartį kaip vadovė; ATPK 171³ straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į Viešųjų pirkimų įstatymu nustatytą viešųjų pirkimų tvarką, kurios pažeidimas šioje byloje yra įrodytas, todėl pareiškėjos kaltės forma pažeidimo fakto konstatavimui šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės; taipogi sutiktina su institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais, jog šiuo atveju su atsakomybe už nagrinėjamo pažeidimo padarymą nėra siejami padariniai (jų buvimas), kadangi minėta įstatymo norma yra formalioji. Taip pat atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad institucija priimdama nutarimą neprivalo atsikirsti į asmens duotus paaiškinimus. Įstatymas nustato, kad nutarime turi būti: nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas; jeigu kartu sprendžiamas klausimas dėl pažeidėjo padaryto turtinio nuostolio atlyginimo, nutarime dėl bylos nurodomas išieškotino nuostolio dydis, jo atlyginimo terminas ir tvarka; taip pat nutarime dėl bylos turi būti išspręstas klausimas apie paimtus daiktus ir dokumentus, nurodyta nutarimo apskundimo tvarka ir terminas (ATPK 286 str.). Viešųjų pirkimų tarnybos priimtas nutarimas atitinka įstatymo reikalavimus, todėl pripažintinas nepagrįstu pareiškėjos argumentas, kad nutarimas nemotyvuotas. ; o pareiškėjos cituojama teismų praktika visiškai nėra susijusi su nagrinėjama byla.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. V. skundo netenkinti. Viešųjų pirkimų tarnybos 2014 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. 2P-22-22 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.