Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutarties D. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 16 d. nutarimu D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį skirta 1 000 Lt bauda už tai, kad būdamas VšĮ „Sapiegos ligoninė“ Viešojo pirkimo komisijos nariu, vykdant supaprastintą atvirą konkursą ,,Dietinio maisto gamybos ir pristatymo pacientams į skyrius paslaugų pirkimas“, balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą, neužtikrino VšĮ „Sapiegos ligoninė“ direktoriaus 2009 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-50 patvirtinto VšĮ Sapiegos ligoninė viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 49 punkto nuostatų, kad „tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, vadovaujamasi Įstatymo 32-38 straipsnių nustatyta tvarka“, laikymosi ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo, vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų paslaugų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, nes tiekėjo UAB ,,P. Dussmann UAB“ pasiūlyta kaina buvo 22,3 proc. mažesnė už tiekėjo UAB ,,Smulkus urmas“, pripažinto laimėtoju, pasiūlytą kainą. Nutarime nurodyta, kad Viešojo pirkimo komisija, 2010 m. vasario 4 d. posėdyje nustačiusi, kad tiekėjas UAB ,,P. Dussmann UAB“ pasiūlyme nepateikė pažymėjimų, nurodytų pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, tinkamai patvirtinto vertimo į lietuvių kalbą, už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, nusprendė pripažinti tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jį atmesti.

D. Ž. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 16 d. nutarimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. vertinimą. Nurodė, kad skundžiamame nutarime išdėstyti motyvai yra iš Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. vertinimo, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas kartu su nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje. Teigė, kad reikalavimas dėl taros nėra reikalavimas tiekėjo specifikacijai, o yra techninės specifikacijos dalis. Manė, kad konkurso dalyviui nepateikiant jokių duomenų lietuvių kalba, patvirtinančių atitikimą konkrečiam kvalifikaciniam reikalavimui, paraiška turėjo būti atmesta. Pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 5.4 punkte buvo nurodyta, jog pasiūlymas turi būti pasirašytas įgalioto asmens.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi D. Ž. skundo netenkino ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 16 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija atmetė tiekėjo (UAB „P. Dussman UAB“) pasiūlymą dėl to, kad tiekėjas 1) nepateikė pažymėjimų, nurodytų Pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, tinkamai patvirtinto vertimo į lietuvių kalbą bei 2) nepateikė už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento. Nurodė, kad pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“, skilties „Kvalifikaciniai reikalavimai“ lentelės 3 punktas numato, kad tara (talpos, spec. konteineriai), skirta maistui gabenti, turi būti plombuojama, privalo užtikrinti reikalingą temperatūrinį režimą, apsaugą nuo taršos. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas šį reikalavimą patalpino lentelėje, kuri skirta įrodyti tiekėjo techninę kvalifikaciją, Pirkimo dokumentų dalyje „Pacientų dietinio maitinimo techninė specifikacija“ šie reikalavimai neįrašyti. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3 (Teismų praktika Nr. 31), kurioje nurodyta, jog pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, privalo prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Kvalifikacinių duomenų papildymo ir patikslinimo institutas yra skirtas netikslumų ir atsitiktinių klaidų taisymui tiems tiekėjams, kurių kvalifikacija iš tiesų yra tinkama. Tiekėjams turi būti sudarytos galimybės patikslinti informaciją apie kvalifikaciją. Teismas sprendė, kad tai, jog iš pradžių nebuvo pateikti taros maistui gabenti higieninių pažymėjimų vertimai lietuvių kalba, nereiškia, kad tiekėjas iš viso nepateikė įrodymų apie kvalifikaciją ar jo kvalifikacija šiuo atveju nebuvo pakankama, todėl pirkėjas turėjo šia kvalifikacija įsitikinti, prašydamas pateikti vertimus. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 6 dalį, perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą tik tuo atveju, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

Teismas pabrėžė, kad reikalavimai pasiūlymų pateikimo formai buvo nustatyti pirkimo dokumentų 5.2-5.3 punktuose – pasiūlymai teikiami tik elektroninėmis priemonėmis naudojant CVP IS, pasiūlymas turi būti pasirašytas paslaugos teikėjo arba jo įgalioto asmens saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus. Iš pirkimo dokumentų 8 skyriaus 8.3.7 punkto matyti, kad tikrinama, ar pasiūlymuose nurodytas įgalioto asmens vardas pavardė, pareigos. UAB „P. Dussman UAB“ pateiktame pasiūlyme pasirašė bendrovės Plėtros direktorius D. Č., todėl teismas darė išvadą, jog nėra aišku, kodėl perkančioji organizacija savo 2010 m. vasario 3 d. rašte Nr. R-1.15-220 tiekėjams nurodė, kad UAB „P. Dussman UAB“ pasiūlyme nenurodytas įgalioto asmens vardas, pavardė, pareigos. Akcentavo, kad pirkėjas pirkimo dokumentuose nenustatė, ką jis laiko tiekėju, o ką tiekėjo įgaliotu asmeniu, nenustatė reikalavimo pateikti įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, taip pat pirkimo dokumentų 9.6 punktu nenustatė, kad Viešojo pirkimo komisija atmes pasiūlymą, jeigu nebus pateikti įgaliotinio įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Iš to teismas padarė išvadą, jog vertindamas tiekėjo UAB „P. Dussman UAB“ pateiktus Pirkimo dokumentus, pirkėjas jiems kėlė didesnius reikalavimus nei pats nustatė.

Nustatė, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo dalykas yra nutarimų, kuriais paskirtos administracinės nuobaudos, teisėtumas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 10 p., 18 str. 2 d. 7 p., 122 str. 1 d., 124 str. 1 d.), todėl tokiose bylose kitų aktų, kurių pagrindu yra priimami nutarimai, panaikinimo klausimai nenagrinėjami. Todėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. balandžio 2 d. raštą Nr. 4S-1215 ,,Dėl viešojo pirkimo Nr.83668 vertinimo“ teismas laikė vienu iš D. Ž. kaltės įrodymų ir vertino visų įrodymų kontekste.

III.

Apeliaciniu skundu D. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 16 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat prašo sustabdyti bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6492-450/2010 Vilniaus apygardos teisme ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga prašyti kandidatą papildyti ar paaiškinti netikslius ar neišsamius duomenis šiuo atveju netaikytina, nes Konkurso sąlygų 5.9 punktas reikalavo kartu su pasiūlymu pateikti dokumentų, kurie išduoti ne lietuvių kalba, tinkamai patvirtintus vertimus, kas yra reikalavimas pačiam pasiūlymui, o ne tiekėjui ar pirkimo objektui. Teigia, kad Konkurso sąlygų 9.6.4 punkte yra suformuluotas atskiras pagrindas atmesti pasiūlymą, kai pats tiekėjo pasiūlymas neatitinka Konkurso sąlygų reikalavimų. Pagal teismų formuojamą praktiką, bet kokie dėl dalyvio kaltės kylantys neaiškumai jo pasiūlymo atžvilgiu aiškinami to dalyvio nenaudai. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-295/2007, kurioje konkurso dalyvis gamintojų prekių aprašymus pateikė anglų kalba, nors buvo reikalavimas pasiūlymą pateikti lietuvių kalba, todėl Konkurso sąlygų neatitinkančio pasiūlymo neatmetimas pripažintas neteisėtu.

Tvirtina, kad Konkurso sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte išdėstyto reikalavimo esmė yra kad tara, skirta maistui gabenti, būtų plombuojama, užtikrintų reikalingą režimą, saugą nuo taršos ir šie reikalavimai yra neatskiriama maitinimo paslaugos, kuri yra pirkimo objektas, dalis, t. y. neatsiejamai susiję su maitinimo paslaugos kokybe, todėl minėtas reikalavimas yra pirkimo objektui. Mano, kad reikalingos maisto temperatūros užtikrinimo paminėjimas pirkimo objekto apibūdinime rodo, jog maitinimo paslaugos esminės savybės yra susijusios su tiekėjų turima tara, atitinkančia specialius kokybės ir techninius reikalavimus. Maitinimo paslaugos teikimas taroje, kuri neužtikrina reikiamos temperatūros, neleistų pasiekti pirkimo tikslų. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, Konkurso sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte išdėstyti reikalavimai tarai, dėl jų tampraus ryšio su pačiu pirkimo objektu, yra reikalavimai pirkimo objektui, o ne tiekėjų kvalifikacijai. Nurodo, kad situacija, kai tiekėjas nepateikia atitinkamą kvalifikacinį reikalavimą įrodančių dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, prilygsta situacijai, kai tiekėjas nepateikia apskritai jokių dokumentų kvalifikaciniam reikalavimui įrodyti, o prašymas tiekėją papildyti pasiūlymą atitinkamų dokumentų vertimais, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje Nr. 3K-3-295/2007 suformuotą praktiką, pažeistų Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Teigia, kad nesant pasiūlymą elektroniniu parašu pasirašiusio asmens įgaliojimo, nebuvo galima nustatyti pasiūlymą elektroniniu parašu pasirašiusio fizinio asmens (tiekėjo atstovo) vardo, pavardės ir pareigų, taip pat ar pasiūlymą pasirašė įgaliotas asmuo. Konkurso sąlygų 8.3.7 punkto reikalavimas pateikti įgalioto asmens vardą, pavardę ir pareigas reiškia, kad tiekėjo įgaliotas asmuo turi būti fizinis asmuo, kuris pasirašo pasiūlymą elektroniniu parašu tiekėjo vardu, turėdamas tam atitinkamus įgalinimus. Pažymi, kad įgaliojimai buvo pateikti tik po vokų atplėšimo, kartu su tiekėjo pretenzija, todėl vokų atplėšimo metu Viešojo pirkimo komisija neturėjo galimybės nustatyti elektroniniu parašu tiekėjo UAB „P. Dussman UAB“ pasiūlymą pasirašiusių fizinių asmenų įgalinimų apimties. Mano, kad tai, jog tiekėjo UAB „P. Dussman UAB“ pasiūlymo kaina buvo mažesnė nei laimėjusio tiekėjo kaina, negalėjo turėti įtakos sprendimams dėl tiekėjų pasiūlymų atitikimo Konkurso sąlygoms.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui remiantis lygiateisiškumo principo pažeidimais, atsisakydamas nagrinėti šį klausimą, pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į gynybą. Situacija, kai teismai atsisako ginti piliečių ir pareigūnų teises gali tapti pagrindu valstybės atsakomybei prieš pareiškėją Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Viešųjų pirkimų tarnyba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad perkančioji organizacija Konkurso sąlygų 3 punkte nustatė reikalavimus paslaugos tiekėjų kvalifikacijai. Lentelės 3 pozicijoje nustatytas techninio pajėgumo reikalavimas, kad teikėjas turi turėti nurodytą tarą ir kaip įrodymą pateikti higieninių pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas. Teigia, kad nežiūrint į tai, kokia kalba pateiktos pažymos, jos pagrindžia tiekėjo kvalifikaciją. Todėl Viešojo pirkimo komisija, pastebėjusi, jog kvalifikaciją įrodantys dokumentai turi trūkumų, vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, privalėjo pasiūlyti dalyviui ištaisyti trūkumus, t. y. pasiūlyti juos patikslinti, papildyti ar paaiškinti. Pažymi, kad Konkurso sąlygose nėra nustatyto reikalavimo pateikti pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantui D. Ž. skirta administracinė nuobauda dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo už tai, kad būdamas VšĮ „Sapiegos ligoninė“ Viešojo pirkimo komisijos nariu, vykdant supaprastintą atvirą konkursą ,,Dietinio maisto gamybos ir pristatymo pacientams į skyrius paslaugų pirkimas“, balsuodamas už neteisėto sprendimo priėmimą, jis neužtikrino Aprašo 49 punkto nuostatų laikymosi, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pirkimų tikslo. Viešųjų pirkimų tarnybos 2010 m. birželio 16 d. nutarime nurodyta, kad Viešojo pirkimo komisija, 2010 m. vasario 4 d. posėdyje nustačiusi, kad tiekėjas UAB ,,P.Dussmann UAB“ pasiūlyme nepateikė pažymėjimų, nurodytų pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, tinkamai patvirtinto vertimo į lietuvių kalbą bei už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, nepagrįstai nusprendė pripažinti tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jį atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas aplinkybes ir jas įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Nustatyta, kad Dietinio maisto gamybos ir pristatymo pacientams į skyrius paslaugų pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu pirkimo dokumentų 3 dalies „Paslaugos teikėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 3 punkte numatytas reikalavimas, kad tara (talpos, spec. konteineriai), skirta maistui gabenti, turi būti plombuojama, privalo užtikrinti reikalingą temperatūrinį režimą ir apsaugą nuo taršos. Nurodyta, kad šis reikalavimas turi būti patvirtintas taros maistui gabenti higieninių pažymėjimų ar atitinkamų užsienio šalies higieninių pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų tinkamai patvirtintomis kopijomis (b. l. 27, t. I).

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pirkimų dokumentų 3.1 dalies 2 lentelės 3 punkto reikalavimas yra kvalifikacinis. Šiuo atveju pirkimo objektas yra dietinio maisto gamybos ir pristatymo į skyrius, užtikrinant reikalingą maisto temperatūrą, paslaugos (pirkimo dokumentų 2 dalis). Taigi reikalavimas turėti nurodytą tarą nustatytas tam, jog įsitikinti, kad paslaugos teikėjas gebės teikti maisto pristatymo į skyrius paslaugą, atitinkančią kokybės reikalavimus. Tokią tiekėjo galimybę suponuoja jo techninis pajėgumas teikti reikalingą paslaugą, t. y. jo kvalifikacija. Todėl taip pat atsižvelgiant į tai, kad pirkėjas šį reikalavimą pats įrašė į pirkimo dokumentų 3 dalį, kurioje nustatyti paslaugos teikėjų kvalifikacijos reikalavimai, nurodymas turėti tarą, kuri būtų plombuojama, užtikrintų reikalingą temperatūrinį režimą ir apsaugą nuo taršos, laikytinas techninio pajėgumo kvalifikacijos reikalavimu.

Pažymėtina, kad reikalavimas pateikti taros maistui gabenti higieninių pažymėjimų ar atitinkamų užsienio šalies higieninių pažymėjimų arba lygiaverčių dokumentų tinkamai patvirtintas kopijas nustatytas tam, kad būtų patvirtina, jog paslaugos teikėjo tara atitinka minėtus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad reikalavimas pateikti atitinkamą kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą yra ne kvalifikacijos, o jo pagrindimo reikalavimas. Toks reikalavimas yra išvestinis ir jis padeda perkančiajai organizacijai patikrinti bei įsitikinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktimi pirkimo sąlygose keliamiems reikalavimams. Net ir neatitinkant šio išvestinio reikalavimo, tiekėjo kvalifikacija iš esmės gali būti pripažįstama atitinkančia minimalius jai keliamus reikalavimus (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011).

Nagrinėjamu atveju pasakytina, jog teisės aktais nėra nustatyta, kad maistas pacientams gali būti pristatomas tik tokia tara, kuriai yra išduoti higieniniai pažymėjimai ar kokie nors lygiaverčiai dokumentai. Toks reikalavimas nėra nustatytas ir pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje, kurioje taip pat nėra nurodyti jokie specialūs kokybės ar kiti reikalavimai tarai. Taigi šiuo atveju reikalavimas pateikti higieninių pažymėjimų ar lygiaverčių dokumentų kopijas nėra neatsiejamai susijęs su pirkimo objektu, tokių pažymėjimų neturėjimas nelemia to, kad tiekėjas negalės teikti nurodytų paslaugų ar kad pirkimo tikslas nebus pasiektas. Todėl šiuo atveju pirkimų dokumentų 3.1 dalies 2 lentelės 3 punkto reikalavimas nėra atskiras reikalavimas pirkimo objektui – paslaugai, ir laikytinas tiekėjų kvalifikacijos pagrindimo reikalavimu, t. y. gebėjimo teikti paslaugą, kuri atitinka kokybės ir techninius reikalavimus, pagrindimu.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį, jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nepriklausomai nuo to, kiek ir kokius, kokio turinio ir apimties dokumentus, pagrindžiančius tiekėjo kvalifikaciją, pateikė konkurso dalyvis, perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalį privalo pareikalauti dalyvio paaiškinti ar patikslinti duomenis apie kvalifikaciją, jei ji tokio tiekėjo pasiūlymą ketina atmesti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ Kompiuterinių programų mokymo centras v. Šiaulių miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-311/2011).

Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatoje įtvirtinta tiekėjų galimybė pateikti kitus nei reikalaujamus dokumentus, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Visgi nagrinėjamu atveju perkančiajai organizacijai nusprendus, kad tiekėjo UAB ,,P. Dussmann UAB“ ne lietuvių kalba pateikti pažymėjimai, nurodyti pirkimo dokumentų 3.1 punkto 2 lentelės 3 punkte, yra netinkami bei kad reikalingas tinkamai patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą, vadovaujantis cituota Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi, kandidato turėjo būti prašoma papildyti šiuos duomenis per protingą terminą. Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga negalėjo būti ignoruojama motyvuojant pirkimo dokumentų 5.9 punkte numatyta nuostata, jog paslaugos teikėjo pasiūlymas bei kita korespondencija turi būti pateikta lietuvių kalba.

Dėl apelianto skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-323/2009, pasakytina, kad ja remiamasi nepagrįstai, kadangi joje tiekėjas ketino įsigyti paslaugą, kurios esminės savybės buvo susijusios su pirkimo dokumentuose nurodytomis, specialius kokybės ir techninius reikalavimus atitinkančiomis techninėmis priemonėmis. Be to, minėtoje byloje, vertinant, ar reikalavimas tiekėjams pateikti matavimo priemonės tipo patvirtinimo sertifikatą ir atitikties įvertinimo aktą laikytinas kvalifikaciniu, esminę reikšmę, be kita ko, turėjo tai, kad reikalavimai turėti nurodytus dokumentus buvo nustatyti pirkimo dokumentų techninėje specifikacijoje bei Metrologijos įstatyme.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą, konkurso dalyvio pasiūlymo neatitikimas pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams yra pagrindas atmesti jo pasiūlymą. Šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių.

Pirkimo dokumentų 5.2 punkte numatyta, kad pasiūlymai teikiami tik elektroninėmis priemonėmis naudojant CVP IS. Pagal pirkimų dokumentų 5.4 punktą, pasiūlymas turi būti pasirašytas paslaugos teikėjo ar jo įgalioto asmens saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu Elektroninio parašo įstatymo nustatytas reikalavimus. Šiuo atveju ginčo dėl to, kad pasiūlymo elektroninis parašas atitiko Elektroninio parašo įstatymo reikalavimus, nėra. Pažymėtina, kad nei pirkimo dokumentų 5.4 ir 8.3.7 punktuose, kuriais remiasi apeliantas, nei kituose punktuose nėra nustatytas reikalavimas paslaugų teikėjui pateikti dokumentą, patvirtinantį už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus. Todėl nagrinėjamu atveju tokio reikalavimo aiškiai ir tiksliai pirkimo dokumentuose nenustačius, pateiktas pasiūlymas pats savaime negalėjo būti laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Pabrėžtina, kad pirkimo dokumentų 8 dalies „Vokų su pasiūlymais atplėšimo – susipažinimo su CVP IS priemonėmis gautais pasiūlymais procedūros“ 8.3.7 punktas, kuriuo remiasi apeliantas, nėra nustatantis kokius nors reikalavimus tiekėjui. Priešingai, pirkimo dokumentų 8.3 punkte nurodyta, kokią informaciją paslaugos tiekėjams praneša perkančioji organizacija.

Teisėjų kolegija nesiremia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu, kuriuo ieškovo nagrinėtoje civilinėje byloje UAB „Dussmann Service“ ieškinys patenkintas ir 2010 m. kovo 2 d. Paslaugų pirkimo sutartis Nr. 10-20 tarp VšĮ „Sapiegos ligoninė“ ir UAB „Smulkusis urmas“ pripažinta negaliojančia, kadangi joje ginčas buvo kilęs dėl tarp VšĮ „Sapiegos ligoninė“ ir kito tiekėjo – UAB „Smulkusis urmas“ – sudarytos Paslaugų pirkimo sutarties. Kaip matyti, civilinė byla nagrinėta tuo aspektu, ar sudaryta sutartis neprieštarauja viešųjų pirkimų tikslui sudaryti sutartį, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, taip pat ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi VšĮ „Sapiegos ligoninė“ Viešojo konkurso komisijos sprendimas atmesti tiekėjo UAB „Dussmann Service UAB“ pasiūlymą iš esmės nebuvo minėtos civilinės bylos dalykas. Civilinėje byloje nebuvo įrodinėjimo dalykas aplinkybės, reikšmingos nagrinėjamoje byloje, todėl minėtas teismo sprendimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nelaikytinas įrodymu, kuriuo remiantis galėtų būti nustatytos kokios nors aplinkybes, turinčios reikšmės šiai bylai teisingai išspręsti.

Taigi konstatuotina, kad VšĮ „Sapiegos ligoninė“ Viešojo pirkimo komisija, nepaprašiusi tiekėjo UAB ,,P. Dussmann UAB“ neišsamius duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 32 straipsnio 5 dalies reikalavimus, bei pripažinusi, kad nepateikus už pasiūlymą atsakingo asmens ir pasiūlymą pasirašiusio elektroniniu parašu asmens įgaliojimus patvirtinančio dokumento, tiekėjo pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, priėmė neteisėtą sprendimą pripažinti tiekėjo pasiūlymą neatitinkančiu pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų ir jį atmesti. Apeliantas, 2010 m. vasario 4 d. posėdyje balsavęs už tokio neteisėto sprendimo priėmimą, padarė ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas pagrįstai.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo dalyku šioje byloje yra tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Teismas yra viešosios valdžios dalis, jo galias riboja teisė, todėl jis gali atlikti tik tai, ką jam leidžia teisė, kas jam yra pavesta įstatymu. Apelianto argumentai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pažeidė lygiateisiškumo principą, nes kitiems asmenims už įstatymo pažeidimus nuobaudų neskyrė, niekaip nėra susijęs su šioje byloje nagrinėjamu pažeidimu, šio pažeidimo nei patvirtina, nei paneigia, todėl tai nėra šios bylos dalykas. Be to, pastebėtina jog nepatrauktų šioje byloje administracinėn atsakomybėn asmenų kaltės klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena taip pat nėra skirta pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos veiklos revizija nėra šios bylos dalykas. Darytina išvada, kad nenagrinėdamas, šių, su nagrinėjamu pažeidimu nesusijusių apelianto argumentų, pirmosios instancijos teismas apelianto teisės į gynybą nepažeidė.

Remiantis tuo, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištyrė bei įvertino visas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties ar institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. D. Ž. kaltė dėl ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis paliekama nepakeista.

Prašymas sustabdyti administracinio teisės pažeidimo bylą, kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6492-450/2010 Vilniaus apygardos teisme, netenkinamas, nes iš pateiktų duomenų matyti, jog minėta civilinė byla užbaigta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 19 d. sprendimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas