- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-27
- Bylos Nr.
- e2YT-8829-907/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03735-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- S. N.
- Suinteresuotas asmuo
- J. N., L. N.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. N. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. N., L. N. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. N. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja S. N. po sutuoktinio G. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodė, kad po palikėjo mirties liko palikimas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Minėtas nekilnojamasis turtas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kiekvienam sutuoktiniui priklauso 1/2 dalis turto. Pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą. Visi buvę namų apyvokos daiktai, G. N. asmeniniai daiktai po jo mirties faktiškai buvo priimti ir toliau valdomi pareiškėjos. Nurodė, kad po sutuoktinio mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. VĮ Registrų centro duomenimis pareiškėja nurodyta, kaip vienintelė buto savininkė, todėl manė, kad jokių teisinių veiksmų atlikti nereikia. Vaikai J. N. ir L. N. nesikreipė į notarą, palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Paveldėjimo byla nėra užvesta.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotiems asmenims J. N., L. N. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepimų, prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
3. Iš pateiktos santuokos liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėja S. N. ir G. N. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 279 (b. l. 8). Iš gimimo liudijimų kopijų matyti, kad S. N. ir G. N. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. N., gimimo įrašo Nr. 5, (duomenys neskelbtini) gimė dukra J. N. (b. l. 9, 10). Iš mirties liudijimo kopijos matyti, kad G. N. mirė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 886 (b. l. 11). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. N., būdama santuokoje su G. N., pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai (b. l. 14-15). Šis nekilnojamasis turtas buvo pareiškėjos ir palikėjo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
4. Juridiniai faktai – tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 str. teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 str. numato, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų.
5. Pareiškėjos sutuoktinis mirė 1996 m. rugsėjo 24 d. (b. l. 11), todėl pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nagrinėtinas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal 2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos sutuoktinis G. N. testamento nebuvo sudaręs, o pareiškėja po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Vaikai J. N. ir L. N. nesikreipė į notarą, palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja. Paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 12). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Kaip jau minėta, 1964 m. CK nustatė, kad pirmiausia pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, todėl pareiškėja S. N. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinio mirties (CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
6. Paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir, priėmus bent jo dalį, negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 587 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 569 straipsnio 1 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 straipsnio 3 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
7. Palikėjas G. N. testamento nepaliko, jo sutuoktinė S. N. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes liko gyventi jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, rūpinosi minėtu butu, jį prižiūrėjo, juo naudojosi, mokėjo mokesčius, atliko einamąjį remontą, priėmė visus buvusius namų apyvokos daiktus, savo sutuoktinio G. N. asmeninius daiktus, juos toliau valdė, jais naudojosi (b. l. 16-19). Vadinasi, pareiškėja naudojosi, rūpinosi sutuoktiniui priklausiusiu nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 6 mėnesius nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turto dalį negavo. G. N. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 587 straipsnio 2 dalis, 1964 m. Civilinio kodekso redakcija).
8. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. N. mirusio sutuoktinio G. N. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio G. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.