Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas V. G. 2017 m. gruodžio 5 d. A. K. surašė administracinio nusižengimo su administraciniu nurodymu, kuriame pareiškėjui pasiūlė iki 2017 m. gruodžio 20 d. sumokėti 150 Eur baudą už tai, kad 2017 m. lapkričio 30 d. 10.40 val. neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. K. surenka ir kaupia įvairias nepavojingas atliekas valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nepavojingas atliekas A. K. surenka neturėdamas teisės užsiimti tokia veikla. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais A. K. pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 217, 31 p. ir 40 p. reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokolas A. K. pasirašytinai įteiktas 2017 m. gruodžio 5 d. Per administraciniame nurodyme nustatytą terminą A. K. administraciniu nurodymu siūlomos 150 Eur baudos nesumokėjo.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas V. K. 2017 m. gruodžio 28 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį A. K. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje, padarymo ir jam paskirta 575 Eur bauda.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.

ANK 247 straipsnio 38 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas atliekas surenka, veža ir (ar) apdoroja (įskaitant atvejus, kai tai daro prekiautojas atliekomis ir tarpininkas) neturint teisės užsiimti tokia veikla.

Iš teismui pateiktos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. vykdo prekybą ir kitą aptarnavimo veiklą (antrinių žaliavų surinkimą). Tačiau šis dokumentas, teismo vertinimu, negali būti laikytinas kaip jo kaltę pagal ANK 247 str. 38 d. eliminuojantis. Liudytoju teisme apklaustas V. G. parodė, kad pažyma - nepakankamas dokumentas, jis turi būti užregistruotas atliekų tvarkymo registre ir suteikiama teisė surinkti atliekas ir jas apdoroti; registre įregistravus, suteikiamas atliekų tvarkytojo numeris; turi gauti taršos leidimą ar taršos ir kontrolės leidimą, kad galėtų vykdyti veiką; turi užsiregistruoti pati įmonė, o leidimą suteikti Aplinkos apsaugos agentūra; tokių žinių neturi, kad asmuo būtų kreipęsis. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. ne tik surenka, bet ir kaupia, išveža atliekas, kaip jos įvardijamos Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 6 d., kai tokio leidimo nėra įgijęs. Asmenų, kuriems suteikti taršos leidimai, sąrašas yra viešai skelbiamas aplinkos apsaugos agentūros internetiniame puslapyje. Teismas, patikrinęs informaciją aplinkos apsaugos agentūros puslapyje (http://gamta.lt/cms/index?rubricId=1eac1f89-9c26-432a-adc7-59604bb0a216), nustatė, jog A. K. nurodytame sąraše nėra, todėl konstatuotina, kad jis galiojančio taršos leidimo neturi, ko neneigia ir pats skundą padavęs asmuo. Pažymėtina, kad antrinės žaliavos – tai atliekos, tinkamos perdirbti, jog iš jų gaminami nauji produktai, jog antrinės žaliavos skirstomos į popieriaus, stiklo, plastiko, metalo ir medienos atliekas. Iš byloje esančių nuotraukų, patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių, liudytojo V. G. parodymų matyti, kad A. K. atliekomis užverstoje teritorijoje buvo buitinių atliekų, metalo, plastiko atliekų, padangų ir kitų atliekų, t. y. ne tik antrinių žaliavų.

Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 10 dalį ir Atliekų tvarkymo taisyklių 31 bei 40 punktus atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veiklą gali vykdyti įmonės, įregistruotos į Atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Be to, pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje nepavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Iš bylos aplinkybių matyti, kad A. K. tokio leidimo neturi. Atliekų tvarkymo įstatymo 6¹ straipsnyje nurodyta, jog atliekų tvarkytojų valstybės registro objektai yra: 1) atliekas surenkančios ir vežančios įmonės; 2) atliekas apdorojančios įmonės; 3) prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 4) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus. Be to, Atliekų tvarkymo taisyklių 20¹ punkte nurodyta, jog atliekų susidarymo vietoje nepavojingąsias atliekas laikyti ilgiau kaip vienerius metus gali įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme tokiai veiklai vykdyti nustatytus reikalavimus, kurią Atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl atliekų tvarkytojų valstybės registro įsteigimo, atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“, ir Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra yra užregistravusi Registre. Taigi, nors A. K. individualios veikos vykdymo pažymoje yra nurodyta, kad jis vykdo antrinių žaliavų surinkimą, tačiau, neįsiregistravęs į atliekų tvarkytojų registrą, negavęs leidimo, jis pagal galiojusį teisinį reglamentavimą tokios veiklos vykdyti negalėjo.

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Atliekų tvarkymo taisyklių 6 p. nurodyta, jog atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Tų pačių taisyklių 12 p. nurodyta, jog atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis. Taisyklių 20 punktas numato, jog atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui. Nors teisme A. K. teigė, kad atliekas jis rūšiuoja, tačiau šią aplinkybę neabejotinai paneigia liudytojo V. G. duoti parodymai, jog rastos atliekos: padangos, buitinės, detalės, automobilių ratlankiai, metalo laužas; traktuoja kaip atliekas; visos šios atliekos turi būti perduodamos atliekas tvarkančioms įmonėms; atliekos nebuvo surūšiuotos, viskas buvo sudėta bendrai. Tokius liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad atliekos nėra išrūšiuotos, jos sudėtos bendrai į vieną krūvą.

Pareiškėjo teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad jau yra nubaustas; ši situacija panaši, jį nori dar kartą už tą patį bausti, patvirtina tai, kad A. K. ir anksčiau yra baustas už analogišką pažeidimą.

Pažymėtina, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos teisėje principas non bis in idem įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje bei LR BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tarptautiniu lygmeniu principas non bis in idem įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, tarp kurių nagrinėjamos bylos kontekste svarbiausia yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį) (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, EŽTT sprendimas S. Z. prieš Rusiją ( S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82).

EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, kad Konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinas nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Kitaip tariant, keli elgesio epizodai laiko ir erdvės požiūriu nėra vieningi (nesudaro vientisos veikos), o yra skirtingi tokio paties elgesio pasireiškimo atvejai (EŽTT sprendimai S. Z. prieš Rusiją ( S. Z. v. Russia, no. 14939/03, judgement of 7 June 2007, § 31; S. Z. v. Russia, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 92-93). Be to, EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo numatytos pareigos (EŽTT sprendimas Smolickis prieš Latviją ( Smolickis c. Lettonie, no. 73453/01, décision du 27 janvier 2005) bei Europos žmogaus teisių komisijos sprendimas Raninen prieš Suomiją ( Raninen v. Finland, no. 20972/92, Commission decision of 7 March 1996, Decisions and Reports 84, p. 17). Šiuo atveju EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad, teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti principo non bis in idem pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas.

Iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi atmestas A. K. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2016 m. kovo 25 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51³ straipsnio 14 dalį dėl to, kad 2016 m. vasario 29 d. 11.10 val. (duomenys neskelbtini), neplaninio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. K. laiko sukauptas atliekas metalo laužą, plastiką, naudojimui netinkamas automobilines padangas, eksploatuoti netinkamas transporto priemones už žemės sklypo ribų. Teritorija, kurioje kaupiamos atliekos, yra valstybinė žemė, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teritorija. A. K. minėtas atliekas kaupia neturėdamas tokiai veiklai leidimo. Kaupdamas atliekas jų nerūšiuoja pagal atliekų pobūdį ir rūšį, neužtikrina, kad kaupiamos atliekos nekeltų neigiamo poveikio visuomenei ir aplinkai, atliekos maišomos su kitomis atliekomis, saugomos nesilaikant atliekų tvarkymo taisyklėse numatytų terminų. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teismo vertinimu, A. K. padarė naują trunkamą administracinį nusižengimą (kaip minėta, teisėsaugos institucijai nutraukus trunkamą teisę pažeidžiančią veiką (ankstesnio patikrinimo atlikimas (duomenys neskelbtini)), tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują teisės pažeidimą, kurį sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas teisei priešingas elgesys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-14/2012, 2AT-6-9-942/2015; Kauno apygardos teismo 2017-05-25 nutartis byloje Nr. ATP-350-594/20174), dėl ko pagrįstai 2017 m. gruodžio 28 d. ir buvo priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį A. K. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 247 straipsnio 38 dalyje, padarymo. Tai, kad po pirmojo nubaudimo nebuvo pasiekti tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, nereiškia, kad kaltininkas negali būti baudžiamas už nepasiekus šių tikslų padarytus naujus administracinius nusižengimus. Priešingu atveju kartą patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn už trunkamą nusižengimą, kurio pagrindas yra atitinkamos pareigos nevykdymas, jis būtų besąlygiškai atleidžiamas nuo tolesnio jos vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68/2009). O be to, asmuo nevykdė ir duotų privalomųjų nurodymų (Šiaulių apylinkės teismo bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), posėdžio metu paaiškėjo, kad laiko atžvilgiu pažeidimo mastas yra kintantis (kaip nurodė A. K., atliekos keičiasi, vienas išrūšiuoja, atsiranda kitos, jos nėra pastovios ir kt.), dėl ko institucija pagrįstai teisiškai reagavo į šią situaciją.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei patikrinęs byloje esančius įrodymus, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 247 straipsnio 38 dalyje. Nuobauda skirta sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta A. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Svarbus aspektas - atliekų surinkimo ir kaupimo tvarkos A. K. nesilaiko nebe pirmą kartą, reikiamų išvadų, kad pasitaisyti, nedaro. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo naikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. 2017 m. gruodžio 28 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl A. K. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo A. K. skundo netenkinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto V. K. 2017 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 38 dalyje, padarymą paskirta 575 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.