Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Audriaus Ažuko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šakių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį (BK redakcija iki 2003 m. gegužės 1 d.) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu su 1/5 turto konfiskavimu, 10 MGL bauda, vadovaujantis BK 47(1) bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Šakių rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 16 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 10 MGL bauda, 1/5 turto konfiskavimu (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs); 2) Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. birželio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 40 MGL (BBND) (2 000 Eur) dydžio bauda, sumokant per 18 mėnesių terminą, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metus bei konfiskuota automobilio „Opel Meriva-V“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2 050 Eur valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra 2021 m. sausio 2 d. apie 21.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebęs rankomis už plaukų sugyventinę D. P. ir ne mažiau du kartus jos galvą trenkė į sieną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. V., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. sausio 2 d. ryte su sugyventine D. P., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), girtavo, gėrė degtinę. Po pietų ar pavakare, tiksliai laiko neprisimena, jo sugyventinė išėjo iš namų. Jis dar vartojo alkoholį vienas, po to užmigo. Atsibudo vakare ir pastebėjo, kad nėra sugyventinės namuose. Skambino jai, bet ji neatsiliepė. Jis supyko. Apie 21.00 val. į namus parėjo neblaivi jo sugyventinė D. P., ant kurios jis buvo labai supykęs. Dėl girtumo ne viską prisimena, kas vyko, bet prisimena, kad lyg ranka jai trenkė, o gal sugriebė už plaukų ir trenkė į sieną. Viską prisimena labai miglotai, nes buvo labai stipriai girtas, dėl to įvykio aplinkybių nurodyti negali. Jis neprisimena, kad būtų daužęs durų stiklą, tikrai negali pasakyti, kaip stiklas ištrūko. Nors dėl girtumo neprisimena kas vyko, bet prisipažįsta kuo yra kaltinamas, ir labai gailisi dėl savo elgesio. Jis nori susitaikyti su sugyventine. Dėl durų stiklo sugadinimo žalą atlygins. Jis su D. P. bendrauja apie pusantrų metų (b. l. 57–58).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. P. parodė, kad su sugyventiniu M. V. kartu gyvena apie pusę metų laiko, veda bendrą ūkį. Abu gyvena D. P. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 2 d., apie 21.00 val. D. P. parėjo į namus iš kaimyno A. D., gyvenančio tame pačiame name kaip ir ji, pirmame namo aukšte, tikslaus buto numerio nežino, kur abu šiek tiek išgėrė alkoholio. Sugyventinis M. V. tuo metu buvo likęs namuose. Prieš išeinant, sugyventinis kaip suprato, vienas jau buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, o kai parėjo į namus jis buvo dar girtesnis. Įėjus į kambarį, sugyventinis paklausė kur ji buvo, suėmė ranka už plaukų ir pora kartų galvą trenkė į sieną. Į sieną trenkėsi pakaušio sritimi, dėl to pajuto fizinį skausmą. Po to sugyventinis ranka trenkė į miegamojo durų ir salono durų stiklus ir juos išdaužė. Juos vertina kiekvieną po 20 Eur. Po to išbėgo pas kaimynus, iš kur iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis fizinį smurtą naudojo pirmą kartą. Namuose tuo metu daugiau asmenų nebuvo ir niekas to nematė. Civilinio ieškinio sugyventiniui nei dėl patirto fizinio smurto, nei dėl išdaužtų durų stiklų nereiškia. Kad sugyventinis būtų iškeldintas iš buto, nepageidauja (b. l. 41–44).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. V. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodo jo paties visiškas prisipažinimas (b. l. 57–58); pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1–3); tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 4–6); įvykio vietos apžiūros protokolas su priedais (b. l. 7–14); asmens apžiūros protokolas su priedais (b. l. 15–17); tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 22–25); tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 28–29); nukentėjusiosios D. P. parodymai (b. l. 41–44, 85–88) ir kiti byloje surinkti dokumentai.

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), M. V., gimęs 1974 m. spalio 6 d., gyvenantis tuo pačiu adresu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudojo fizinį smurtą sugyventinės D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. sugriebęs rankomis už plaukų ne mažiau du kartus jos galvą trenkė į sieną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1–2, 4–6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta: įėjus į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausantį D. P., pastebėta išdaužtas medinių kambario durų stiklas. Kambaryje pėdsakų turinčių reikšmės tirti nusikalstamai veikai nerasta (b. l. 7–8, 9–14).

Iš asmens apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad ant D. P. kūno smurto požymių nenustatyta. (b. l. 15–17). Medikų apžiūros D. P. atsisakė. Pas teismo medicinos ekspertą nevyko.

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2021 m. sausio 2 d. apie 21.00 val., M. V. grįžęs į namus neblaivus, pradėjo namuose triukšmauti, išdaužė dviejų durų stiklus, griebė D. P. už plaukų ir kelis kartus (ne mažiau du kartus) trenkė galvą į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 22–25).

Tarnybiniame pranešime dėl girtumo nustatymo užfiksuota, kad alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARKA–0024 D. P. 2021 m. sausio 2 d. 21.37 val. nustatytas 1,85 promilių girtumas, tuo pačiu alkoholio matuoklio prietaisu M. V. 2021 m. sausio 2 d. 21.41 val. nustatytas 3,50 promilių girtumas (b. l. 28–29).

Kaltinamojo M. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2021 m. sausio 2 d. apie 21.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, naudojo fizinį smurtą sugyventinės D. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. sugriebęs rankomis už plaukų, ne mažiau du kartus, jos galvą trenkė į sieną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-381/2013, Nr. 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą, kuriuo yra kaltinamas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui ir tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas.

Prokuroras pareiškime prašė kaltinamajam M. V. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 6 (šešis) mėnesius. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kaltinamasis M. V. neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi (b. l. 91–94).

Skiriant kaltinamajam M. V. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus ir nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, nesaikingo ir neatsakingo alkoholinių gėrimų vartojimo, skaudžių padarinių nesukėlė; į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinį statusą – nedirbantis, nebaustas (b. l. 83), teistas (b. l. 81–82); į tai, kad civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia ir pretenzijų kaltinamajam neturi; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam M. V. skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam M. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamasis M. V. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 2 d. 22.15 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 11.45 val. (b. l. 63, 68). Šis laikotarpis įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kaltinamajam M. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–74) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti M. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2021 m. sausio 2 d. 22.15 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 11.45 val., vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti M. V. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešių) mėnesių laikotarpyje nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (tiek švelnesnę, tiek griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.