Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-421-135/2013

Teisėja Vilija Valantienė Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00375-2012-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.14.1.2.2.; 2.4.5.2.; 2.4.6.3.; 2.1.7.

2013 m. gegužės 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo advokato ir nuteistojo A. B. apeliacinius skundus dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia nustatyta nuo 2013-02-19. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2012-09-05 iki 2013-02-19.

Nuosprendžiu iš A. B. ir S. D. nukentėjusiajam A. J. priteistas 600 litų turtinės žalos atlyginimas.

Šiuo teismo nuosprendžiu nuteistas ir S. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, jog 2012 m. rugpjūčio 24 d., apie 00.10 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su S. D., A. B. nulaužus pakabinamą durų spyną, įsibrovė į patalpą – UAB „M.“ priklausančią malkinę, iš ten slapta pagrobė svetimą turtą – UAB „M.“ priklausantį 175,20 Lt vertės karutį ir nukentėjusiajam A. J. priklausantį 600 Lt vertės savadarbį elektrinį pjūklą, iš viso pagrobė 775,20 Lt vertės svetimo turto.

Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu prašo byloje atlikti įrodymų tyrimą, skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti A. B. išteisinantį nuosprendį, civilinį ieškinį A. B. atžvilgiu atmesti, arba, nuosprendį panaikinus, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba bylą perduoti prokurorui. Advokatas taip pat prašo, jei teismas nerastų pagrindo nuosprendį panaikinti, nuosprendį pakeisti ir A. B. sušvelninti paskirtą bausmę.

Skunde advokatas nurodo, kad teismo išvada dėl A. B. kaltės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes iš telefonų išklotinės matyti, kad nuosprendyje nurodytu laiku A. B. kalbėjo telefonu, todėl tuo metu nusikaltimo negalėjo padaryti, o kitas nuteistasis S. D. nenurodė aplinkybės, kad A. B. tuo metu kalbėjo telefonu. Advokato teigimu, byloje neįrodyta, kad A. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o nuosprendyje remiamasi prielaidomis, o ne nenuginčijamais įrodymais. Nurodo, kad S. D. davė nevienodus parodymus, ir jie neatitinka bylos aplinkybių, teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, kadangi buvo nutaręs apklausti liudytoją Z. D., tačiau jos neapklausė. Advokato teigimu, byloje surinktais ir nuosprendyje aptartais įrodymais A. B. paaiškinimai, duoti paskutinio žodžio metu, nėra nuneigti, o teismas, A. B. atsisakius duoti parodymus, perkėlė įrodinėjimo naštą kaltinamajam. Nurodo, kad byloje yra daug svarbių aplinkybių, kurios nebuvo tirtos nei ikiteisminio, nei teismo metu. Teigia, jog A. B. teisme paskutinio žodžio metu nurodė, jog prisipažinti, kad jis padarė nusikaltimą, jam patarė tyrėja R. L. ir kriminalinės policijos darbuotojas D. J., paaiškindami, kad S. D. viską papasakojo, parodė vietą, todėl jam (A. B.) nieko kito nebelieka, tik pasakyti, kad ir jis dalyvavo vagystėje. Tvirtina, kad policijos darbuotojai A. B. pasakė, kad jam prisipažinus ir davus parodymus įvykio vietoje jis bus paleistas, o baudžiamuoju įsakymu jam bus paskirtos tik 45 paros arešto. Advokato tvirtinimu, A. B. patikėjo policijos darbuotojais, o laikant jį suimtą šaltoje patalpoje jam buvo daromas psichologinis spaudimas, kad jis prisiimtų kaltę dėl nusikaltimo, kurio nepadarė. Teigia, kad A. B. sutiko parodyti įvykio vietą, kurią jam parodė pareigūnai, tik todėl, kad norėjo aplankyti sergančią mamą, nusipirkti cigarečių, maisto ir rūbų, o dėl to, kad A. B. galėtų parodyti įvykio vietą, jam buvo parodytos įvykio vietos ir parodymų patikrinimo su S. D. nuotraukos. Taip pat nurodo, kad A. B. tą vietą žinojo, nes gyvena netoliese ir dažnai vaikšto pro šalį. Tvirtina, kad iš A. B. paskutinio žodžio paaiškėjo, jog A. B. įvykdžius tai, ko prašė policijos pareigūnai, jis buvo policijos pareigūnų apgautas, nes prokuroras nesutiko bylos užbaigti baudžiamuoju įsakymu. Nurodo, kad teisme liudytojais nebuvo apklausti pareigūnai R. L. ir D. J., o iš A. B. motinos parodymų matyti, jog A. B. policijos pareigūnų buvo parvežtas į namus, ir motina jam davė rūbus, maisto ir pinigų. Nurodo, jog A. B. pasakojo, jog pareigūnams jis sakė tiesą, kad vagystės neįvykdė, tačiau pareigūnai jį įkalbinėjo prisipažinti, t. y. pasakyti taip, kaip sakė S. D., ir A. B. pasidavė jų įkalbinėjimams. Advokato nuomone, A. B. paskutinio žodžio metu nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, duoda pagrindą manyti, kad A. B. atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo naudojami neteisėti būdai, kurių metu surinkti įrodymai negali būti laikomi teisėtais.

Advokato nuomone, A. B. teisingai nurodė, jog kitų objektyvių įrodymų, išskyrus nuteistojo S. D. nevienodus, prieštaraujančius kitai bylos medžiagai parodymus bei savęs apkalbėjimą, kad jis kartu dalyvavo vagystėje su S. D., byloje nėra – nėra iš įvykio vietos paimtų įkalčių: pirštų antspaudų, avalynės pėdsakų, nėra liudytojų, nenustatyta, kaip buvo išardytas pagrobtas pjūklas, neatliktas eksperimentas, ar A. B. galėjo pakelti pjūklo variklį ir ašį, ar šie daiktai buvo parduoti, jei taip, tai kam. Nurodo, kad nebuvo tirta, ar vagystėje dalyvavo ir kiti asmenys. Advokato tvirtinimu, teismas nesiaiškino, kodėl A. B. atsisakė teisme duoti parodymus, vertino tik dalį A. B. kaltinančių parodymų, todėl, advokato nuomone, teismas buvo šališkas. Nurodo, kad, A. B. manymu, S. D. jį apkalbėjo siekdamas išvengti atsakomybės už kitą nusikaltimą, apie kurį teismo metu nebuvo užsiminta, teismas nevertino to, kad A. B. ir S. D. santykiai buvo blogi. Nurodo, kad po A. B. paskutinio žodžio metu nurodytų aplinkybių, teismas nepasinaudojo savo teise, numatyta BPK 300 str., ir neatnaujino įrodymų tyrimo, neišklausė kitų proceso dalyvių nuomonės dėl jų, todėl bylą išnagrinėjo šališkai.

Dėl priteisto civilinio ieškinio advokatas nurodo, kad teismas netyrė A. B. nurodytų aplinkybių, jog pagrobtas turtas buvo apdraustas draudimo kompanijoje ,,Ergo“, ir apie tai nurodė D. T. savo 2012-08-24 pareiškime, teismas nesiaiškino, ar nukentėjusysis negavo žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo atlikti įrodymų tyrimą, nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o bylą nutraukti, arba bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jei nebūtų pagrindo nuosprendį panaikinti – sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistojo teigimu, nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. A. B. tvirtina, kad paskutinio žodžio metu jis nurodė visas aplinkybes, kurių teismas nenagrinėjo, nevertino jį teisinančių aplinkybių, todėl buvo šališkas. Taip pat nurodo, kad teisėja nenusišalino, nors jis (A. B.) pareiškė nušalinimą, kadangi kitoje byloje jam jau buvo skirtas suėmimas, kuris buvo panaikintas aukštesniojo teismo, nereagavo į jo prašymą pašalinti jį (A. B.) iš teismo salės, o provokavo pasielgti neteisėtai. Nurodo, kad advokatas A. J., kurio atsisakė, jį vertė prisipažinti, o ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas A. P., kuris taip pat neatliko savo pareigų. Tvirtina, kad pareigūnas D. J. tardymo metu jam parodė nuotraukas, t. y. viską, ką buvo 2012-09-05 vakare surinkę, ir pasakė, kad turi prisipažinti, nes nėra kur dingti, kadangi jis (A. B.) ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Taip pat nurodo, jog tyrėja R. L. pasakė, jog, jei prisipažins, galės iš karto važiuoti namo, o blogiausi atveju bus pripažintas kaltu baudžiamuoju įsakymu ir gaus iki 45 parų arešto. A. B. teigimu, tai įvertinęs, jis nusprendė prisiimti kaltę, nors byloje nebuvo jokių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Tvirtina, jog pagalvojo, kad bet kada galės paneigti, kad vagystėje nedalyvavo.

Nurodo, kad 2012-09-04 buvo teismo posėdis kitoje byloje, tačiau ten nenuvyko, nes pasitempė nugarą, namuose gydėsi, vėliau paskambino draugas ir pasiūlė išgerti, jis sutiko, nuo pat ryto gėrė, o pas tą draugą gyveno S. D., kuris negėrė. Tvirtina, kad kitos dienos ryte grįžo namo, miegojo, tuo metu atvyko policijos pareigūnai, klausė, ką veikė naktį, jo pasakymu nepatikėjo, nusivedė prie kepyklos, rodė konteinerį, iš kurio naktį buvo pavogtas kompresorius, ir kt., nepatikėjo jo atsakymu ir nuvežė į areštinę, o 2012-09-06 apklausoje liepė prisipažinti, teismo nutartimi buvo skirtas suėmimas 1 mėnesiui. Nurodo, kad praėjus savaitei po sulaikymo, 2012-09-12, sutiko parodyti tą vietą, kur rado pjūklo rėmą, nes iš pat pradžių neneigė, kad buvo radęs rėmą, tik negalėjo prisiminti, kokią dieną jį rado ir kada nuvežė parduoti į metalo laužo supirktuvę. Tvirtina, kad tą rėmą rado eidamas pasirinkti kriaušių su G. D., rėmas nebuvo paslėptas, buvo apie 17.00 val., o po pusvalandžio, paprašytas E. Š., padėjo jam krauti grūdus, grūdus krovė iki 2.00 val. nakties. Nurodo, kad tik iš telefono išklotinių jis galėjo prisiminti, kada tiksliai rado pjūklo rėmą ir kada dirbo pas E. Š., kada vežė metalo laužą į supirktuvę. Nuteistojo teigimu, jį ginantys advokatai nedėjo pastangų, kad būtų gautos visos telefono skambučių išklotinės su visais įeinančiais ir išeinančiais skambučiais, su SMS žinutėmis nuo 2012-08-20 iki 2012-09-04, t. y. jį ginantys advokatai nevykdė įstatymo reikalavimo išnaudoti visas teisines priemones jo gynybai.

Nurodo, kad 2012-09-12 buvo nuvežtas į Ventos degalinę, ten atvažiavo advokatas, ir visi važiavo į vietą, kur rado pjūklo rėmą. Tvirtina, kad pareigūnai už tai, jog sutiko parvežti A. B. iki namų, liepė jam (A. B.) parodyti vietą, iš kurios pjūklas buvo paimtas, pasakė, kad bus geriau, jei viską pripažins ir gaus mažiau arešto. Tvirtina, kad atlikus visą procedūrą buvo parvežtas namo pasiimti rūbų, po to buvo nuvežtas pas motiną, kuri davė maisto, tyrėjui 20 Lt, kad nupirktų cigarečių. Nurodo, kad jam nebuvo uždėti antrankiai, nebuvo konvojaus pareigūnų. Tvirtina, kad tokiu būdu buvo išgautas jo prisipažinimas, o dėl dar vieno būsimo teistumo jis nesijaudino

Nurodo, kad teismas nevertino paskutinio žodžio metu nurodytų aplinkybių ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, pakeitė byloje liudytojo V. V. parodymus, jog rėmas buvo atvežtas nesupjaustytas. Nuteistojo tvirtinimu, teismas savaip interpretavo jo parodymus, kad kartais išgerdavo su S. D., ir nuosprendyje nurodė, kad alkoholį su S. D. vartojo kaip tik įvykio dieną. Tvirtina, kad jis negalėjo žinoti, jog įmonėje yra pjūklas, todėl negalėjo ir eiti jo vogti, o radęs pjūklo rėmą net nepagalvojo, kad jis yra iš įmonės ir gali būti pavogtas ir išardytas. Teigia, kad, jei būtų vogęs ar žinojęs, kad pjūklas pavogtas iš įmonės, tai tikrai nebūtų dienos metu keliu beveik pro tą įmonę vežęs į metalo supirktuvę. A. B. teigimu, S. D. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pjūklą išardė, jis (A. B.) variklį ir ašį nuvežė parduoti, grįžęs parvežė cigarečių ir degtinės, tačiau to teisme nebepatvirtino. Nurodo, kad iš telefoninių skambučių išklotinių matyti, jog nuo 2012-08-09 iki 2012-09-05 jis bendravo su savo buvusia sugyventine, kuri pas jį buvo atėjusi naktį keletą kartų, taip pat matyti, kad bendravo ir susirašinėdavo su kitomis moterimis iki pat 4.00 val. ryto. A. B. nuomone, šioje byloje prokuroras siekė, kad prie bylos nebūtų pridėtos išklotinės ir kad pats nuteistasis nesusipažintų su jomis. A. B. nuomone, teismas dar iki bylos išnagrinėjimo ir nuosprendžio priėmimo buvo nusprendęs dėl jo kaltės. A. B. daro prielaidą, jog tyrėjai įkalbėjo S. D. duoti parodymus prieš jį, kadangi S. D. galbūt įvykdė vagystę 2012-09-05 naktį, pažadėdami nutraukti kitų nusikalstamų veikų tyrimą.

Skunde A. B. kelia klausimą, kodėl S. D. neparodė vietos, kur buvo išardytas pjūklas, kodėl nebuvo apklausta G. D., nors dar 2012-09-06 apie ją nurodė tyrėjai R. L., ir teismas ją kvietė, tačiau taip ir neapklausė. A. B. tvirtinimu, G. D. gali paliudyti, kad pjūklo rėmą rado nepaslėptą, o jokio karučio nebuvo. Teigia, kad S. D. nurodė, jog išardžius pjūklą jis (A. B.) nunešė parduoti variklį ir ašį, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pjūklo elektros variklis daug sveria. A. B. daro prielaidą, kad pjūklą galėjo pavogti įmonėje dirbę darbuotojai, iš pjūklo išsiėmė, kas vertingiausia, o visa kita paliko. Tvirtina, kad jam būtų buvę vertingiau parduoti karutį, nei tempti dviračiu parduoti pjūklo rėmą. Taip pat nurodo, kad teismas nesiaiškino, kodėl pjūklas buvo išardytas prie pat įmonės, iš kurios buvo pavogtas, o rėmas paliktas nepaslėptas.

Taip pat A. B. nurodo, kad byloje esančiame jo sulaikymo protokole neteisingai nurodyta, jog jis buvo sulaikytas dėl pjūklo vagystės, kadangi jis 2012-09-05 buvo sulaikytas dėl kitos vagystės, negali tiksliai prisiminti, kokius dokumentus pasirašinėjo. Pažymi, kad nagrinėjant bylą ir priimant nuosprendį nebuvo tirtos telefoninių skambučių išklotinės, kurios patvirtina, kad bendravo iki 4.00 val. ryto, nebuvo apklausta liudytoja G. D., nėra nusikaltimo vietoje paimta jokių įkalčių – avalynės pėdsakų, pirštų antspaudų, nėra liudytojų, kurie patvirtintų, kad įvykio vakarą S. D. buvo pas jį atėjęs, nesiaiškinta, kodėl tyrėjai jį (A. B.) vežiojo po namus be antrankių ir konvojaus, nors jau buvo skirtas suėmimas, nesiaiškinta, kodėl nebuvo atlikta akistata su S. D., nors buvo nurodyta, kad tai būtina atlikti, dėl A. B. parvežimo į namus liudytoja nepaklausta tyrėja, netirta, kur buvo parduotas pjūklo variklis, ašis ir pats pjūklas, neįvertinta, kad buvo sulaikytas 2012-09-05 pagal BK 178 str. 1 d. dėl vagystės iš kepyklos, o 2012-09-06 suėmimas skirtas dėl pjūklo vagystės. Dėl šių aplinkybių, A. B. nuomone, skundžiamas nuosprendis turi būti panaikintas arba pakeistas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl įrodymų vertinimo

Teisėjų kolegijos nuomone, A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų bei prasmės ir, vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo patvirtina įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, aptarti skundžiamame nuosprendyje. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kaltinamojo A. B. paskutinio žodžio metu nurodytas aplinkybes, kuriomis jis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ir kodėl po paskutinio žodžio neatnaujino įrodymų tyrimo.

Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo parodymų vertinimu sutinka. A. B. kaltė dėl minėto nusikaltimo įvykdymo pagrįsta nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, liudytojų, kito kaltinamojo S. D. parodymais, įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrėtų pateiktų daiktų protokolais, kuriuos lyginant ir gretinant tarpusavyje, bei su visuma baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, galima daryti išvadą dėl nuteistojo kaltės. Apeliacinės instancijos teismas neranda teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusios pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas dėl A. B. kaltės nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant A. B. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę, tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuteistojo kaltė pagrįsta įrodymais, kurie gauti teisėtais būdais įstatymo nustatyta tvarka, kurių patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. prisipažino kaltu ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, jis su S. D. sugalvojo užsidirbti pinigų. Buvo vidurnaktis, laiko tikslaus neprisimena, bet galėjo būti ir po 0.00 val., abu nuėjo prie taip vadinamo „ketčupyno“ pastato, prie pastato yra toks pristatytas kaip sandėlis, kaip malkinė, kuri užrakinta pakabinama spyna, kažkuris iš jų, gal ir jis pats, paėmė metalinį strypą, kurį rado netoliese, ir nulaužė tą pakabinamą spyną, įėjo į vidų, viduje rado ir paėmė metalinį karutį ir elektrinį pjūklą, tuos daiktus paslėpė netoli krūmuose, pjūklą išardė, ardė abu, t. y. jis ir S. D., karutį paliko paslėptą krūmuose, metalinį pjūklo rėmą po kelių dienų nuvežė parduoti į metalo laužą Vasiliauskui, už tai gavo gal 20 litų, už kuriuos pirko degtinės ir cigarečių, vogė, nes neturėjo pinigų (1 t., 124–125 b. l.). 2012-10-17 apklausiamas įtariamuoju, A. B. nurodė, kad 2012-09-06 davė teisingus parodymus ir prašė jais remtis, neturėjo kuo papildyti, patikslino, kad neprisimena, ar po vagystės karutį ir pjūklą padėjo vienuose krūmuose, ar dėjo į skirtingas vietas (2 t., 14 b. l.). Parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė malkinę, malkinės duris, parodė, kur paslėpė krūmuose pjūklą (1 t., 135–137 b. l.).

Apeliacinių A. B. ir jo gynėjo advokato skundų versija, kad A. B. save apkalbėjo, nes taip patarė tyrėja R. L. ir kriminalinės policijos darbuotojas D. J., kurie, anot apeliantų, po prisipažinimo žadėjo A. B. paleisti iš suėmimo ir kaltės klausimą išspręsti baudžiamuoju įsakymu, pagal kurį skirti tik arešto bausmę, vertintina kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Sulyginus kito nuteistojo S. D., kuris kaltę pripažino visiškai, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, su A. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad pagrindinėmis aplinkybėmis jie sutampa. S. D. nurodė, kad prieš įvykį su A. B. vartojo alkoholį, A. B. pasiūlė nueiti paimti kažkokį pjūklą, nuėjo prie sandėlio, kur buvo tas pjūklas, A. B. išlaužė spyną su metaliniu vamzdžiu, įėjo į vidų, galvojo, kad nepaneš pjūklo, todėl ir paėmė karutį, pjūklą nešė abu, karutį rado prie pjūklo, pjūklą išardė, karutį įmetė į krūmus, išardę pjūklą išsiskirstė, pjūklo rėmą numetė į krūmus, atlygio jokio negavo, kur pjūklo dalys, nežino, paskui su A. B. išgėrė degtinės (1 t., 71–72 b. l., 2 t., 137 b. l.). Parodymų patikrinimo metu S. D. parodė malkinę, kuri yra UAB ,,M.“ malkinės pastatas, parodė malkinę, iš kurios pagrobė karutį ir pjūklą, krūmus, kuriuose paliko karutį, patikrinimo metu iš krūmų buvo paimtas karutis (1 t., 74–77 b. l.). 2012-08-24 įvykio vieta apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), UAB ,,M.“ priklausanti malkinė, įvykio vietoje rasta ir paimta sugadinta pakabinta spyna (1 t., 9–17 b.l.).

Apeliacinio skundų argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai nustatant aplinkybes, pvz., tai, kad nebuvo tirta, kaip buvo išardytas pagrobtas pjūklas, neatliktas eksperimentas siekiant nustatyti, ar A. B. galėjo pakelti pjūklo variklį ir ašį, ar šie daiktai buvo parduoti, jei taip, tai kam, ir kt., nepagrįsti. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami būtini procesiniai veiksmai (įvykio vietos apžiūra, liudytojų bei įtariamųjų apklausa, įtariamųjų parodymų patikrinimas vietoje ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. B. įteikiant pranešimą apie įtarimą, buvo išaiškintos įtariamojo teisės, numatytos BPK 21 str. 4 d., t. y. tai, jog jis gali pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus, apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro veiksmus bei sprendimus, tačiau nuteistasis šiomis teisėmis ikiteisminio tyrimo metu nepasinaudojo, teisminio nagrinėjimo metu iš viso atsisakė duoti paaiškinimus (3 t., 137 b. l.), o versiją, kad prisipažinti buvo įkalbėtas tyrėjos ir kriminalinės policijos pareigūno, pateikė tik paskutinio žodžio metu (3 t., 67, 69 b. l.). Dėl A. B. pageidavimu prie bylos pridėtų jo įvykio metu naudoto telefono skambučių išklotinių, kurios, A. B. teigimu, įrodo, jog įvykio metu jis iki 4.00 val. ryto bendravo su moterimis, todėl negalėjo dalyvauti vagystėje, pažymėtina, kad iš ten esančių duomenų matyti, jog nuo 2012-08-23 23.47 val. iki 2012-08-24 00.41 val. A. B. telefonu nesinaudojo (3 t., 39 b. l.), ir šis laikas kaip tik sutampa su jam inkriminuotos vagystės laiku, todėl jos, priešingai nei teigia apeliantai, nepaneigia A. B. kaltės. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. B., pateikdamas prašymą pridėti prie bylos jo naudoto telefono skambučių ir SMS žinučių išklotines, nurodė, kad tik jos jam padės prisiminti, ką veikė tomis dienomis, kam skambino, nes, jo teigimu, jis negali pasakyti ir atsiminti, ar įvykdė vagystę (2 t., 138, 139 b. l.). Tokie kaltinamojo teiginiai, kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai manyti, kad A. B., ikiteisminio tyrimo metu pripažinęs savo kaltę, susipažinęs su apklausų protokolais ir juos pasirašęs dalyvaujant gynėjui advokatui (1 t., 124–125 b. l., 2 t., 14 b. l.), o teisminio nagrinėjimo metu atsisakęs duoti paaiškinimus ir teigdamas, kad negali prisiminti, ką tuo metu veikė bei vėliau pateikdamas naują įvykių versiją – neva jis vagystėje nedalyvavo, o išardyto pjūklo rėmą rado atsitiktinai, tačiau prisipažino tik pareigūnų įkalbėtas, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės ir sako netiesą. Duomenys byloje rodo, kad A. B. buvo sulaikytas 2012 m. rugsėjo 5 d. 11.00 val. būtent byloje dėl karučio ir pjūklo vagystės (1 t., 118, 119 b. l.). Kaip įtariamasis, dalyvaujant gynėjui, apklausinėjamas jis buvo 2012 m. rugsėjo 6 d., nuo 9.50 iki 10.30 val., o 11.40 val. Akmenės rajono apylinkės teisme, dalyvaujant įtariamajam bei jo gynėjui, buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, ten posėdžio metu A. B. savo kaltės dėl vagystės neneigė ir nurodė, kad žino, jog bus skirtas suėmimas (1 t., 130 b. l.), tad teigdamas, jog jis save apkalbėjo dėl to, kad tyrėja pasakiusi, jog jam prisipažinus, galės iš karto važiuoti namo, A. B. akivaizdžiai meluoja.

A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo nekaltumą patvirtina ir tai, kad jis išardyto pjūklo variklio nunešti ir parduoti negalėjo, kadangi šis yra sunkus, taip pat tai, kad pjūklo rėmą į metalo supirktuvę vežė dviračiu dienos metu, o ne pavogtu karučiu. Tačiau tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Tai, kad išardyto pjūklo variklis yra sunkus ir jį sunku panešti, o vėliau išardyto variklio rėmą A. B. vežė į metalo supirktuvę dienos metu dviračiu, tikrai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis nedalyvavo šioje vagystėje. Tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kur ir kokiu būdu buvo realizuotas išardyto pjūklo variklis, apie tai nenurodė ir nuteistieji, tai leidžia daryti išvadą, kad taip jie siekė nuslėpti pavogtą turtą įgijusius asmenis.

Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kiek ir kokių rūšių įrodymų turi būti, kad teismas galėtų daryti išvadas, jog įvykdyta nusikalstama veika ir kad asmuo yra kaltas dėl tos veikos padarymo. Remdamasi šiomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, jog byloje surinktų ir teisme ištirtų minėtų įrodymų visuma yra pakankama ir patvirtina A. B. kaltę. Lyginant byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo tikėti nuteistojo deklaratyviais teiginiais, kad jis šios nusikalstamos veikos neįvykdė. Be to, kaip minėta anksčiau, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kitas nuteistasis S. D., kurio atžvilgiu nagrinėjamas nuosprendis nebuvo apskųstas, duodamas parodymus parodė, jog šią vagystę įvykdė kartu su A. B., detaliai nurodė įvykio aplinkybes, įvardijo pagrobtus daiktus. Šiuos S. D. parodymus patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: įvykio vietos apžiūros, daiktų pateikimo protokolai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, liudytojų parodymai ir parodymų patikrinimo vietoje protokolai. Vertinant S. D. parodymų patikimumą, atsižvelgtina į tai, jog jis su A. B. buvo ilgą laiką pažįstami, juos siejo draugiški santykiai, nes jie yra buvę bendraklasiai, be to, byloje nėra nustatyta, jog tarp šių asmenų būtų buvę pykčių ar nesutarimų. Kolegijos nuomone, dėl šių aplinkybių mažai tikėtina, jog S. D. galėtų siekti nepagrįstai apkalbėti A. B.. Pažymėtina ir tai, kad tik teismo posėdžio metu S. D. nurodė, kad šiuo metu pyksta ant A. B., nes jis jį įtraukė į vagystę tvirtindamas, kad nieko nebus, o jis (S. D.) patikėjo ir jokio atlygio už tai negavo, o A. B., siekdamas nutylėti apie savo kaltę, nurodė tik tai, jog negali pasakyti, ar sutinka su S. D. parodymais, kad kartu dalyvavo vagystėje (2 t., 137 b. l.). Tokie nekonkretūs A. B. teiginiai leidžia pagrįstai manyti, jog jis, girdint jo parodymus ir kitam nuteistajam, apie savo dalyvavimą vagystėje stengėsi paprasčiausiai nutylėti, o ne paneigti S. D. teiginius, tai leidžia manyti, jog S. D. nurodė tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu vykusiose A. B. apklausose bei parodymų patikrinimo vietoje metu dalyvavo gynėjas, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog A. B. ar S. D. tokius parodymus būtų privertę duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų turėję išankstinį nusistatymą ir siekį nusikalstamos veikos padarymu apkaltinti būtent A. B.. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl tokie apeliantų teiginiai laikytini kaip siekis A. B. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apibendrinat visa, kas aptarta, teigtina, jog byloje esančių įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšys neabejotinai patvirtina nuteistojo A. B. dalyvavimą jam inkriminuotame nusikaltime, taip pat pagrindžia ir jo kaltę. Apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados, priešingai nei tvirtina apeliantai skunde, pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai bei nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visetu. Kadangi duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl nuteistajam A. B. ir jo gynėjui advokatui nepriimtinos apylinkės teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Dėl nuteistojo gynėjo advokato skundo argumento, jog teismas netyrė A. B. nurodytų aplinkybių, jog pagrobtas turtas buvo apdraustas draudimo kompanijoje ,,E.“, ir apie tai rašė D. T. savo 2012-08-24 pareiškime, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pavogtas savadarbis pjūklas buvo draustas draudimo kompanijoje. Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad A. B. neteisingai interpretavo D. T. 2012-08-24 pareiškimo teiginius, jog įmonėje signalizacija neįrengta, o turtas draustas draudimo įmonėje ,,E. L.“ (1 t., 4 b. l.). D. T. nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog ji kalbėjo apie įmonės UAB ,,M.“ draustą turtą, o šiuo atveju buvo pagrobtas ne įmonei, o A. J. asmeniškai priklausantis savadarbis pjūklas, kurį jis buvo paskolinęs įmonei. Duomenų, kad šis savadarbis pjūklas buvo draustas, jo savininkas A. J. nenurodė, todėl nebuvo jokio pagrindo apylinkės teismui nustatinėti, ar draudimo kompanija atlygino savininkui už jo pagrobtą turtą.

Dėl bausmės skyrimo

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Už BK 178 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 6 metų. Apelianto asmenybė bei nusikaltimų darymo sistemingumas patvirtina apeliantui griežčiausios įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės rūšies – laisvės atėmimo parinkimo teisingumą. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam A. B. bausmę, įvertino tai, kad jis praeityje teistas keletą kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, nedirba, nusikaltimą padarė teistumui neišnykus, teismas jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėtas aplinkybes, nuteistajam A. B. pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apylinkės teismas, nustatydamas A. B. skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, neatsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pobūdį, t. y. į tai, kad į nesaugomos įmonės teritorijoje esančią malkinę įsibrauti buvo nesudėtinga – spyna buvo nulaužta metaliniu strypu, be to, buvo nesudėtinga apžiūrėti, kas yra malkinėje, nes malkinė pastatyta iš kiaurų metalinių rėmų, pagrobtas turtas nėra didelės vertės, dalis turto savininkui buvo grąžinta. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistojo A. B. veika nėra tiek pavojinga, kokį jos pavojingumą numato įstatymų leidėjas, nustatęs baudžiamąją atsakomybę už tokios veikos padarymą. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes kolegija mano, kad nuteistajam A. B. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė turėtų būti sušvelninta sumažinant jos trukmę, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistojo A. B. ir jo gynėjo advokato apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.