- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2YT-191-335/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00896-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., I. A.
- Advokatai
- Laimontas Gasiūnas
žodinio proceso tarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. A., G. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios sutuoktinės V. B. palikimą pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje jis paaiškino, kad V. B., su kuria santuokoje išgyveno virš (duomenys neskelbtini) metų, testamento nebuvo sudariusi. Po jos mirties į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta, nors liko pirmos eilės įpėdiniai: mirusiosios sūnus I. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje ir santuokoje su ja gimęs abiejų sūnus G. B., o kitas sūnus R. yra miręs (duomenys neskelbtini). Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra. Iki V. B. mirties su ja pareiškėjas gyvenęs nuosavybės teise abiem priklausančiame gyvenamajame name, turėję gyvulių, naudojęsi tvartu, kitais ūkiniais pastatais ir kiemo statiniu – rezervuaru ir vedę bendrą šeimos ūkį. Palikėjos sūnus I. ir abiejų bendras sūnus G. tuo metu ir dabartiniu namuose jau nebegyveno ir nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, tik sūnus G. B. kaip ir jis pats yra deklaravę savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Mirus sutuoktinei, toliau likęs gyventi tame pačiame gyvenamajame name iki 2014-07-30, kai kilusio gaisro metu jis buvo stipriai apgadintas ir sudegė jame buvusi buitinė technika, drabužiai bei kitas name buvęs turtas. O iki tol jis, pareiškėjas, naudojęsis santuokoje užgyventais daiktais – baldais, įvairiais namų apyvokos daiktais, taip pat žemės ūkio padargais: plūgais (2 vnt.), akėčiomis, kultivatoriumi, šieno grėbtuvu, vežimu, kuriuos dar ir arklį turėdamas – jį 2004 m. pridavęs į mėsos kombinatą – toliau naudojęs apdirbdamas 0,56 ha namų valdos žemės sklypą ir rūpinęsis jais kaip savo turtu bei mokėjęs mokesčius už suvartotą elektros energiją, vandenį, atliekų tvarkymą. Kadangi ūkinis pastatas nuo gaisro nenukentėjo, juo ir iki šiol naudojasi, ten su sūnaus pagalba įvedė elektrą, vandenį, bet pastoviai gyvena pas kaimynę G. D. kaip pora. Šiuo metu rengiasi apdegusį gyvenamąjį namą remontuoti, tačiau rengiant projektinius ir kitus reikalingus dokumentus, iškilo namo atstatymą trukdanti aplinkybė, kad nėra paveldėta mirusios bendraturtės V. B. namo dalis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepimu ir teismo posėdyje išreiškė poziciją, kad mirusios motinos turtą turėtų paveldėti jos sutuoktinis, t.y. tėvas (pareiškėjas), o jis, sūnus, į palikimą nepretenduojantis ir prašė tenkinti pareiškimą.
Suinteresuotas asmuo I. A. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jam priklauso teisė pagal įstatymą paveldėti dalį turto, likusio po sutuoktinės V. B. mirties, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Liudytoja G. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. teismui paaiškino, kad pareiškėjas yra jos sugyventinis, kurį po gaisro likusį “kaip stovi” ji priėmė gyventi į savo namus, jo sūnus tuo metu jau buvo išvykęs gyventi kitur. Patvirtino, kad žmonai mirus, J. B. iki gaisro ir po to toliau tvarkėsi savo namuose ir sklype, viskuo naudojosi, mokėjo ir tebemoka visus mokesčius. Po gaisro ūkiniame pastate jis įsivedė vandenį ir kurį laiką jame gyveno.
Liudytojas J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m. parodė, kad jo kaimynas, pareiškėjas, po savo žmonos mirties vienas toliau tvarkė ūkį, turėjo užgyvenęs traktorių, žemės ūkio padargus, iki gaisro prižiūrėjo namus, moka mokesčius.
Teismas remiasi šių liudytojų parodymais ir laiko, kad yra pakankamas pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą, nes ir kiti rašytiniai įrodymai bei faktiniai duomenys leidžia manyti, kad pareiškėjas po sutuoktinės mirties tęsė likusio abiejų užgyvento turto faktinį valdymą: liko gyventi tame pačiame name iki ištikusio gaisro, naudojo visus daiktus, žemės ūkio padargus, prižiūrėjo žemę ir laikytus gyvulius ir tokiu būdu natūraliai priėmė palikimą, be to ir jo deklararuota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko 2014-08-04 rašto duomenys patvirtina pareiškėjo ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie tai, kad J. B. name (duomenys neskelbtini). 2014-07-30 kilusio gaisro metu sudegė namo stogas, mansardinis aukštas, stipriai išdegė pirmas aukštas ir jame buvęs turtas. Kaip nurodė pareiškėjas, jis siekia, priėmus palikimą, suremontuoti šį namą. Kadangi ir mokėjimų už paslaugas – tiekiamą elektros energiją, vandenį – kvitai įrodo, jog jis ir toliau naudojasi visu likusiu turtu, teismui nekyla abejonių, kad jis po sutuoktinės mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu.
Pagal Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nuostatas laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro 2021-10-25 raštas Nr. S-105 patvirtina, kad po V. B. mirties paveldėjimo byla nepradėta.
Nagrinėjamoje byloje nėra priešingų duomenų, kad po V. B. mirties jos valdytą turto dalį būtų priėmę ar į jį pretenduotų kiti asmenys. Taigi būtent pareiškėjas laikytinas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, įgis teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Iš pareiškėjo yra priteistinos pašto išlaidos valstybei-13,32 Eur (CPK 88 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. B. priėmė savo sutuoktinės V. B., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Priteisti iš J. B. 13,32 Eur pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.