Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016 m. balandžio 19 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 19 d. apie 20 val. 00 min., Punžonių k., Vilniaus raj., vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 16 punkto reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir –ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje.

Duodamas parodymus teismo posėdžio metu R. S. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną jis automobiliu vežė V. J. į parduotuvę ir kelio priekyje pastebėjo policijos pareigūnų ekipažą, kuris apsisuko ir, važiuodamas iš galo, įjungė švyturėlius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jis sustojo kelio dešinėje pusėje praleisti važiuojančio policijos automobilio, kai tuo metu iš automobilio iššoko V. J. ir nubėgo tolyn. Policijos pareigūnai pradėjo vytis merginą, tarnybiniu automobiliu nuvažiavo paskui ją, todėl R. S., kiek pastovėjęs, pagalvojo, kad policijos pareigūnams jis nebereikalingas, ramiai apsisuko ir nuvažiavo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, jog policijos pareigūnai jam nebuvo nurodę stovėti vietoje ir niekur nevažiuoti. Po kiek laiko policijos pareigūnų tarnybinis automobilis su įjungtais švyturėliais jį pasivijo ir, kai per garsiakalbį pareigūnas pareikalavo sustabdyti transporto priemonę, jis iš karto sustojo. R. S. nurodė, jog buvo išlaipintas iš automobilio, jam uždėti antrankiai, alkotesteriu patikrintas blaivumas, nuvežtas į narkologinį skyrių bei į policijos komisariatą, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėjo, jog įvykio dieną jis nebuvo vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, tikslo bėgti nuo policijos pareigūnų ar slėptis jis neturėjo. Vėliau paaiškėjo, jog kartu važiavusi vaikų namų auklėtinė V. J. buvo ieškoma policijos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. S. atstovas teismo posėdžio metu prašė jo atstovaujamojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų, jo kaltę patvirtinančių įrodymų.

Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. Š. (T. Š.) parodė, kad įvykio dieną jis patruliavo su policijos pareigūnu J. L. ir Užonių kaime pastebėjo važiuojantį automobilį, kurį, įjungę policijos tarnybinio automobilio specialius šviesos ir garso signalus, sustabdė. R. S. vairuojamam automobiliui sulėtinus greitį, tačiau pilnai nesustojus, iš jo iššoko mergina ir nubėgo tolyn. Automobilis sustojo. Policijos pareigūnas J. L. nubėgo paskui merginą, dar bėgdamas jis sušuko vairuotojui, kad stovėtų vietoje. Pamatęs, jog pareigūnas J. L. merginos nepasiveja, nutarė ją vytis automobiliu. Tik privažiavęs ir išlipęs iš tarnybinio automobilio, merginą pavyko pasivyti ir sulaikyti. Liudytojas nurodė, jog tuo metu pastebėjo, jog R. S. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į Nemenčinės pusę, todėl jis tarnybiniu automobiliu su įjungtais garso ir šviesos signalais pradėjo vytis R. S. vairuojamą automobilį. Liudytojo teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo akivaizdžiai matė policijos tarnybinio automobilio įjungtą šviesos signalą, nes kelias buvo tiesus, jį pavyko pasivyti tik išvysčius 140 km/h greitį ir tik tada jis sustojo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. L. parodė, kad pažeidimo dieną jis su T. Š. (T. Š.) patruliavo ir Užonių kaime, Vilniaus rajone, pastebėjo automobilį, kurį vairavo R. S.. Šalia vairuotojo sėdėjo nepilnametė mergina, todėl nusprendė jį patikrinti. Apsisukę ir įjungę garso ir šviesos signalus, stabdė minėtą automobilį, kuriam dar pilnai nesustojus, iš jo iššoko mergina ir nubėgo į laukų pusę. R. S. automobilis tuomet sustojo. Liudytojas paaiškino, jog jis pradėjo vytis merginą, dar bėgdamas sušuko vairuotojui, kad stovėtų vietoje ir niekur nevažiuotų, po to policijos tarnybiniu automobiliu privažiavo policijos pareigūnas T. Š. (T. Š.) ir merginą sulaikė. Tuo metu pastebėjo, jog R. S. vairuojamas automobilis apsisuko ir padidinęs greitį, nuvažiavo. Policijos pareigūnas T. Š. (T. Š.) tarnybiniu automobiliu pasivijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamą automobilį ir jį sustabdė. Atlikus asmens apžiūrą, pas R. S. buvo rasti du indeliai, kurių viename buvo neaiškios kilmės tepalas, kitame – baltos spalvos milteliai. Vėliau paaiškėjo, jog su R. S. važiavusi mergina buvo policijos ieškoma vaikų globos namų auklėtinė V. J..

Liudytoja apklausta V. M. parodė, jog įvykio dieną, eidama iš draugės, ji pastebėjo automobiliu važiuojantį R. S. ir paskui jį važiuojantį policijos automobilį, ji matė, kad R. S. sustojo, iš jo automobilio iššoko kaimynė V. J. ir nubėgo į miško pusę, vienas policijos pareigūnas pradėjo ją vytis. Tuo metu R. S. sėdėjo mašinoje, niekur nevažiavo. Ji negirdėjo ir nematė, kad policijos pareigūnas būtų sušukęs ar rodęs kaip toliau elgtis R. S., jis nebuvo priėjęs prie vairuotojo. Kur po to R. S. nuvažiavo, liudytoja pasakyti negalėjo, tačiau matė, jog policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiavo paskui jį su įjungtais švyturėliais.

Sutinkamai su ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimais, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-642/2012).

Taigi, nutarimas skirti administracinę nuobaudą gali būti grindžiamas tik leistinais, teismo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl šių įrodymų pakankamumo patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Be to, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jeigu dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei dėl konkretaus asmens kaltės pažeidimo padarymu, nekyla jokių pagrįstų abejonių. Teismas, išanalizavęs visus bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šie byloje esantys įrodymai ir teismo posėdžio metu liudytojų duoti parodymai nepatvirtina R. S. kaltės, padarius jam inkriminuojamą pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliu R. S. paaiškinimu teismo posėdžio metu, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu pakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir stabdomas policijos pareigūnų sustojo. Tuo metu, kai iš R. S. automobilio iššoko V. J. ir vienas iš policijos pareigūnų nubėgo paskui ją, o kitas policijos pareigūnas, kiek pastovėjęs, tarnybiniu automobiliu nuvažiavo į bėgančiosios merginos pusę, R. S. kurį laiką sėdėjo mašinoje ir stebėjo įvykių eigą, o po to, pagalvojęs, jog jis policijos pareigūnams nebereikalingas, apsisuko ir išvažiavo. Policijos pareigūnų nurodyta aplinkybė, kad policijos pareigūnas, vydamasis merginą, nurodė R. S. stovėti vietoje ir niekur nevažiuoti, yra grindžiama tik jų pačių parodymais, užfiksuotais tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu pateiktuose paaiškinimuose. Pats R. S. minėtą aplinkybę, jog policijos pareigūnas nurodė stovėti ir nevažiuoti, neigia, jos nepatvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. M.. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose yra užfiksuota, jog policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiais švyturėliais pasivijus R. S. vairuojamą automobilį ir per garsiakalbį pareikalavus sustabdyti transporto priemonę, pastarasis iš karto sustojo. Priešingai yra nurodyta policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, jog pasivijus R. S. vairuojamą automobilį ir per garsiakalbį pareikalavus sustoti, minėtas automobilis sulėtino greitį, tačiau nesustojo, tuomet buvo nuspręsta tarnybiniu automobiliu blokuoti kelią iš priekio ir tik tuomet R. S. buvo priverstas sustoti. Byloje nėra jokių kitų policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Nors policijos pareigūnai T. Š. (T. Š.) ir J. L. teisme tvirtino, kad įvykio aplinkybės yra užfiksuotos jų tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, tačiau teismo reikalavimu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vadas M. G. 2016 m. balandžio 19 d. vaizdo įrašo nepateikė, motyvuodamas techninėmis kliūtimis. Taigi, policijos pareigūnų T. Š. (T. Š.) ir J. L. parodymai apie įvykio aplinkybes niekuo nepatvirtinti, o grįsti apkaltinamąjį nutarimą vien tik prieštaringais policijos pareigūnų T. Š. (T. Š.) ir J. L. parodymais ir daryti išvadą, kad R. S. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, nėra pagrindo. Teismas pažymi, jog sprendžiant asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, nutarimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti grindžiamas prielaidomis, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais.

Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta neginčytinų, nekeliančių abejonių R. S. kaltumu įrodymų, o vien tik policijos pareigūnų T. Š. (T. Š.) ir J. L. duotais parodymais grįsti apkaltinamojo teismo procesinio sprendimo negalima, bei vertindamas tą aplinkybę, kad visos abejonės ir neaiškumai yra aiškinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta R. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti patraukti R. S. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.