- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-29
- Bylos Nr.
- 1S-215-487/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- R. P.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ernestos Montvidienės ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. P. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. P. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį ir, vadovaujantis BPK 362¹ straipsniu, sušvelninti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 5, 8 punktus, 128 straipsnio 2 puntą subendrinta bausme – laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
2. Lietuvos apeliacinis teismas 1999 m. lapkričio 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. balandžio 4 d. nutartimi atmetė nuteistojo R. P. kasacinį skundą.
4. Kauno apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi R. P. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 294 straipsnio į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose bei BK 144 straipsnyje numatytas veikas ir palikta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
5. 2018 m. birželio 18 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo R. P. prašymas: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį kaip neteisingą, priimtą pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 3 straipsnio nuostatas; 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prie Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), Lietuvos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, sušvelninti nuosprendžiu nuteistajam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; 3) sustabdyti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės skyrimą Lietuvos Respublikos teismuose, kol įstatymų leidėjas sureguliuos baudžiamąjį įstatymą taip, kad bus ištaisytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Prašyme pažymima, kad 2018 m. kovo 19 d. pastabose Vyriausybė nurodo, jog pareiškėjai, taip pat ir nuteistasis R. P., galėjo pasinaudoti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Be to, Vyriausybė teigia, kad nepasinaudojimas tokia galimybe yra ne kas kita, kaip vidaus teisinių galimybių neišnaudojimas, savo ruožtu sukeliantis neigiamų teisinių pasekmių EŽTT procese.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi nuteistojo R. P. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo R. P. atveju. Apygardos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju būtų visiškai nepagrįsta teismui esančią teisėkūros spragą pašalinti ad hoc ir išaiškinimą, numatytą EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), tiesiogiai taikyti ir nuteistajam R. P., konstatuojant, kad ir šiuo atveju buvo padarytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
Šalies argumentai
7. Nuteistasis R. P. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kitą bausmės rūšį). Nuteistasis mano, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
7.1. Nuteistasis pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmusios Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininku buvo teisėjas Gytis Večerskas, kuris dalyvavo, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą ir priimant Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį. Nuteistasis mano, kad teisėjo G. Večersko dalyvavimas, nagrinėjant jo prašymą, buvo nekorektiškas, kadangi teisėjui reikėjo vertinti savo paties priimtą nuosprendį. Nuteistasis buvo raštu pateikęs teisėjui G. Večerskui nušalinimą, tačiau šis raštas teisme buvo gautas, jau išnagrinėjus nuteistojo R. P. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį, todėl liko nenagrinėtas.
7.2. Nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo prašė galimybės dalyvauti prašymo nagrinėjime asmeniškai. Tačiau netgi nusprendus nuteistojo R. P. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuteistasis nebuvo pristatytas į teismą. Tokiu būdu nuteistasis neturėjo galimybės žodžiu pateikti prašymų dėl teisėjo G. Večersko nušalinimo, dėl gynėjo advokato A. Vavilovo dalyvavimo procese, dėl prašymo nagrinėjimo atidėjimo ir kt. Dėl šios priežasties buvo pažeistos nuteistojo R. P. procesinės teisės, kadangi jis neturėjo pakankamo laiko raštu pateikti šių prašymų.
7.3. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) nebuvo konstatuotas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas konkrečiai būtent nuteistojo R. P. atveju. Nuteistasis mano, kad nuo minėto EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo įsigaliojimo tiek jam, tiek bet kuriam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažintinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. Nuteistajam nesuprantama, kodėl apygardos teismas nesiėmė vykdyti teisingumo ir sustabdyti laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos skyrimą Lietuvos Respublikos teismuose, kol bus sukurtas teisinis reguliavimas, panaikinantis Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
7.4. Nuteistasis nurodo, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės pateiktų motyvų. Nuteistojo nuomone, motyvai ir argumentai, kuriais Lietuvos Respublika išsakė savo oficialią poziciją, turėjo būti analizuojami ir nagrinėjami bei dėl jų pasisakoma. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad teismas turi taikyti teisę, remdamasis šiuo metu galiojančiais teisės šaltiniais, tarp kurių yra tiek pati Konvencija, tiek EŽTT praktika (nebūtinai konkretaus pareiškėjo byloje ar tik bylose prieš Lietuvą), o ne laukti, kaip toliau bus taikomas ar keičiamas teisinis reguliavimas. Nuteistasis pažymi, kad teismas baudžiamosiose bylose yra aktyvus ir formuoja teismų praktiką konkrečiose bylose, priimdamas sprendimus-precedentus, kurie per tos pačios kategorijos bylų praktiką vienodinami aukštesniųjų instancijų teismų.
7.5. Nuteistasis mano, kad EŽTT praktikos išaiškinimai suteikia teismams ne tik diskreciją, bet ir teisę užpildyti teisės spragas ad hoc, todėl Kauno apygardos teismo atsisakymas tai daryti reiškia ne tik atsisakymą užpildyti teisės spragą, bet tuo pačiu ir pašalinti klaidą bausmės skyrimo dalyje to paties teismo apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistasis nurodo, kad šiuo atveju apygardos teismas, spręsdamas jo prašymą palengvinti teisinę padėtį, galėjo įvertinti R. P. atliktos bausmės trukmę, bausmės atlikimo laiką kalėjime, jo amžių, pateiktas charakteristikas, psichologų pateiktas išvadas, pakartotinio nusikalstamumo riziką ir panašius kriterijus bei posėdžio metu apklausti patį nuteistąjį.
8. Nuteistojo R. P. skundas netenkinamas.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
10. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismo buvo prašoma sušvelninti nuteistajam iki gyvos galvos R. P. Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį, atsižvelgiant į EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti). EŽTT minėtame sprendime padarė išvadą, kad Prezidento malonė Lietuvoje de facto nesuteikia galimybės nuteistajam iki gyvos galvos žinoti, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę ir kokiomis sąlygomis tai gali įvykti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra teisminės priežiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Todėl Teismas konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjams skirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės negali būti laikomos sumažinamomis pagal Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus (t. 5, b. l. 97-98). Tai reiškia, kad nacionalinis reguliavimas, kuriame nenumatyta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūra, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus. Tačiau minėtame EŽTT sprendime nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę.
10.1. Kaip nurodyta Europos Žmogaus teisių teismo byloje Öcalan prieš Turkiją (no. 2) (nos. 24069/03, 197/04, 6201/06 ir 10464/07, 2014-03-18), § 207), Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo konstatavimas negali būti suprantamas kaip vilties suteikimas pareiškėjui, kad jis bus netrukus paleistas į laisvę. Anot Teismo, būtent nacionalinės institucijos, pasinaudodamos teisės aktais nustatyta procedūra ir vadovaudamosi principais, kuriuos Teismas išdėstė Didžiosios kolegijos priimto sprendimo byloje Vinter ir kiti 111–113 punktuose (Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (nos. 66069/09, 130/10 ir 3896/10, ECHR 2013), privalo išsiaiškinti, ar tolesnis pareiškėjo įkalinimas yra pagrįstas, praėjus minimaliam laisvės atėmimo laikotarpiui dėl to, kad bausmės ir atgrasymo reikalavimai dar nevisiškai patenkinti arba dėl to, kad tolesnis pareiškėjo įkalinimas yra pagrįstas dėl jo pavojingumo. Todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad Kauno apygardos teismas, 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirdamas R. P. galutinę subendrintą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuosprendyje bausmės skyrimo dalyje padarė klaidą, kurią reikia pašalinti.
10.2. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 19 d. Pastabose dėl bylos priimtinumo ir esmės pateiktų motyvų. Vyriausybė šiose Pastabose nurodo, kad pareiškėjai (taip pat ir nuteistasis R. P.) tinkamai neišnaudojo galimybių pradėti teismo procesą, siekiant sušvelninti skirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos, pasikliaudami EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti). Vyriausybė teigia, kad nacionaliniai baudžiamieji teismai turėtų būti laikomi kompetentingais užpildyti esamas teisines spragas ir užtikrinti skirtų nuosprendžių kalėti iki gyvos galvos teisinę peržiūrą, siekiant išanalizuoti galimą bausmės sušvelninimą. Vyriausybės nuomone, baudžiamasis teismas, tiesiogiai taikydamas Konvenciją ir nusistovėjusioje EŽTT praktikoje suformuluotus kriterijus, užtikrintų tolimesnį bausmės atlikimo penologinio pagrindo egzistavimo tyrimą, tuo užtikrindamas nuteistajam galimybę žinoti, ko reikia siekiant bausmės sušvelninimo, jei skirta bausmė iki gyvos galvos nebuvo sutrumpinta (t. 5, b. l. 43-45).
10.3. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. Taigi, teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės Pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kiti) pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros galimybės. Šiuo atveju teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje pateiktai pozicijai, kad ši teisės spraga turėtų būti šalinama ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), o šio sprendimo pasekoje keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Tokiu būdu įstatyme būtų nustatyta aiški tvarka, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą ir kad šis prašymas būtų patenkintas, taip pat kaip laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų keičiama į kitą bausmę ir pan.
Motyvuojamoji dalis
10.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT sprendimai ir pati Konvencija turi būti įgyvendinami efektyviai, tačiau siekiant pašalinti nustatytus Konvencijos pažeidimus reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 64, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-941³), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-943³) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. 18-944³), kurie yra suderinti su Teisėjų taryba bei Generaline prokuratūra ir įtraukti į paketą. Kaip nurodyta šių įstatymo projektų aiškinamajame rašte, šie projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Šiuo tikslu Lietuvos baudžiamųjų įstatymų normų pakeitimais siūloma sudaryti teisines prielaidas teismui peržiūrėti nuteistojo atliekamos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės tolesnio atlikimo tikslingumą ir nuspręsti pakeisti paskirtą bausmę į švelnesnę – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jeigu nuteistasis įgyvendino reikalavimus, leidžiančius pagrįstai manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs arba maksimaliai sumažėjęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, yra atliekami.
11. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad BPK XXXV skyriuje numatyti pagrindai ir tvarka atnaujinti baudžiamąją bylą dėl EŽTT sprendimo, kai šis teismas pripažįsta, kad sprendimas nuteisti asmenį yra priimtas, pažeidžiant Konvenciją ir jos papildomus protokolus. Vienok, tokį prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali pateikti asmuo, kurio atžvilgiu minėti EŽTT konstatuoti pažeidimai buvo padaryti, ir tada, kai EŽTT priimtas sprendimas tapo galutinis. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, nuteistojo R. P. atžvilgiu atitinkamas EŽTT sprendimas nėra priimtas.
17. Nuteistasis skunde pažymi, kad skundžiamą nutartį priėmusios Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininku buvo teisėjas G. Večerskas, kuris dalyvavo nagrinėjant jo baudžiamąją bylą ir priimant Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį. Nuteistasis mano, kad teisėjo G. Večersko dalyvavimas, nagrinėjant jo prašymą, buvo nekorektiškas, kadangi teisėjui reikėjo vertinti savo paties priimtą nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. P. skunde dėstomi teiginiai dėl teisėjo G. Večersko negalėjimo nagrinėti nuteistojo prašymo šiuo atveju tėra subjektyvi nuteistojo nuomonė, duomenų apie galimą teisėjo šališkumą nuteistasis nepateikė. BPK 58 straipsnyje yra nurodytas aplinkybių sąrašas, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Jo asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jei nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis šio reikalavimo aspektas reiškia, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su jo nešališkumu susijusią abejonę. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistasis nenurodė nei vieno BPK 58 straipsnyje nustatyto teisėjo nušalinimo pagrindo. Vien aplinkybė, kad teisėjas G. Večerskas buvo vienas iš teisėjų kolegijos narių, priimant Kauno apygardos teismo 1999 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį, negali būti pagrindu spręsti apie teisėjo šališkumą.
18. Nuteistasis skunde taip pat atkreipia dėmesį, kad, apygardos teismui nusprendus nuteistojo R. P. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nuteistasis nebuvo pristatytas į teismą. Tokiu būdu buvo pažeistos nuteistojo R. P. procesinės teisės, kadangi jis neturėjo pakankamo laiko raštu pateikti prašymų dėl teisėjo G. Večersko nušalinimo, dėl gynėjo advokato A. Vavilovo dalyvavimo procese, dėl prašymo nagrinėjimo atidėjimo ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistojo skundo argumentai nepagrįsti. BPK 362¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymui arba teikimui nagrinėti gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame dalyvauja prokuroras. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas laisvėje esantis nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas. Laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis į teismo posėdį šaukiamas prireikus. Nuteistojo ir gynėjo neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas nutarė nuteistojo R. P. prašymą palengvinti jo teisinę padėtį nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nuteistojo į teismo posėdį nepristatė, kadangi nenustatė, jog jo dalyvavimas yra būtinas. Visus, nuteistojo R. P. nuomone, reikšmingus argumentus ir motyvus jis galėjo nurodyti prašyme sušvelninti nuteistojo padėtį bei šia savo procesine teise pasinaudojo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie prašymo nagrinėjimo laiką – 2018 m. liepos 2 d. 11:00 val. – R. P. buvo išsiųstas 2018 m. birželio 21 d. (t. 5, b. l. 122-123). Taigi, jis turėjo pakankamai laiko pasinaudoti įstatyme numatyta teise pareikšti pareiškimą dėl nušalinimo ar kitus prašymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nuteistojo R. P. procesinės teisės nebuvo pažeistos.
19. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos nuteistojo R. P. skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.