- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-10
- Bylos Nr.
- 1-293-369/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01933-2012-07
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- J. F.
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, 6 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1997-07-01 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (1961 m. LR BK redakcija) dviejų metų laisvės atėmimo bausme ir turto už 500 litus konfiskacija. Teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-03-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu iš A. T. priteisus alimentus J. F. – T. naudai, nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, mokėti periodines išmokas kas mėnesį po 500 litų, pradedant nuo 2012-03-19 iki sūnaus D. T. pilnametystės bei teikti jam kitą, būtiną, materialinę pagalbą, A. T., žinodamas, kad iš jo priteisti alimentai vengė juos mokėti ir laikotarpyje nuo 2012-03-19 iki 2012-08-29 jų nemokėjo ir įsiskolino 2500 litų sumai.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su Julija susipažino 2008 metais ir pradėjo kartu gyventi. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D., o (duomenys neskelbtini) jie susituokė. Gimus sūnui dirbo autoservisuose, tačiau gaudavo minimalią algą. 2009 metais, tikslios datos pasakyti negali, išvažiavo į Angliją, kur dirbo nelegaliai. 2010 metais iš ten sugrįžo ir vėl įsidarbino autoservise. 2011-01-01 išvyko į Vokietiją, kur šiuo metu gyvena ir dirba atsitiktinius darbus. Jam žinoma, kad yra įsigaliojęs teismo sprendimas, įpareigojantis jį materialiai remti mažametį sūnų, tačiau tokios galimybės neturi, nes Vokietijoje dirba nereguliariai ir nelegaliai. Padeda kam nors nupjauti veją ir pan. Lietuvoje negyvena nuo 2011-01-01. Nuo 2012 metų spalio mėnesio, kiekvieną mėnesį siunčia J. po 100 eurų. Iš viso jau nusiuntė 300 eurų. Lietuvoje neturi pas ką apsigyventi, ar apsistoti ir čia atvyko tik kviečiamas į jam iškeltos bylos nagrinėjimą.
Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. F. – T. paaiškino, kad iki santuokos sudarymo gyveno kartu su A. T.. (duomenys neskelbtini) jiems ginė sūnus D.. (duomenys neskelbtini) ji susituokė su kaltinamuoju. 2011-01-02 vyras išvažiavo dirbti į Vokietiją. Kadangi jis neteikė jokios materialinės paramos sūnaus išlaikymui, todėl kreipėsi į teismą dėl alimentų priteisimo bei jų santuokos nutraukimo. Vyras vengė bendrauti su sūnumi, neteikė jokios būtinos materialinės paramos. 2012-03-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu, A. T. buvo priteista mokėti nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui kas mėnesį po 500 litų, iki jo pilnametystės. Tačiau kadangi vyras alimentų nemokėjo, todėl 2012-01-16 ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2012-01-30 buvo priimtas sprendimas dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Į policiją kreipėsi norėdama, kad vyrui būtų iškelta baudžiamoji byla dėl vengimo išlaikyti vaiką, nes jis neteikia jokios materialinės paramos vaikui ir vengia tai daryti. Jai žinoma, kad A. T. turi lėšų pragyvenimui, nes dirba Vokietijoje. Ji patyrė neturtinę (moralinę) žalą, nes vyras nepadeda jai išlaikyti sūnaus, nesidomi jo reikalais ir nesirūpina. Ji priversta viena auginti vaiką ir todėl mano, kad moraliai yra nukentėjusi.
2012-03-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad atsakovas - A. T. sutiko taikiai mokėti nepilnamečiui vaikui - D. T. išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis 500 litų dydžio išmokomis nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos ((duomenys neskelbtini)) iki vaiko pilnametystės (b.l. 4). D. T. gimimo liudijimo kopijoje nurodyta, kad jo tėvas yra A. T., o motina - J. F. (b.l. 16).
2012-01-30 Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus sprendimu nutarta D. T. mokėti kiekvieną mėnesį 195 litų iki tol kol atsiras aplinkybės, dėl kurių išmoka stabdoma ar nutraukiama. Ši išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į J. F. – T. sąskaitą (b.l. 18). 2011-10-24 Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė duomenis, kad A. T. nepateikė jokių metinių pajamų, metinių gyventojo (šeimos) turto ar kitokių deklaracijų už mokestinius laikotarpius nuo 2011-01-01 ir gyventojų pajamų mokesčio permokos nesusigrąžino (b.l. 109). Lietuvos darbo birža informavo, kad A. T., jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpyje, Lietuvos darbo biržoje užregistruotas nebuvo ir negavo nedarbo socialinio draudimo išmokos (b.l. 105).
Motyvuojamoji dalis
Pažymėtina tai, kad LR BK 164 straipsnyje numatyta atsakomybė už vengimą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti būtiną materialią paramą vaikui. Šis straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t.y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-19 sprendimu iš A. T. priteista nepilnamečio sūnaus D. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus D. pilnametystės. Tai, kad minėtas teismo sprendimas A. T. buvo žinomas, neneigė ir pats kaltinamasis. Byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. T. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. Jis pripažino, kad 2011-01-01 išvyko į Vokietiją ir ten nelegaliai dirba atsitiktinius darbus, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad A. T. nuo 2012-03-19 iki 2012-08-29 būtų pervedęs pinigų (nors ir mažomis sumomis) savo nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymui. Aplinkybę, jog kaltinamasis minėtu laikotarpiu vengė pareigos išlaikyti savo sūnų, patvirtina ne tik pastarojo žmonos, J. F. –T. parodymai, bet ir byloje esantis, 2012-01-30 Vaikų išlaikymo fondo direktoriaus sprendimas, kuriuo buvo nutarta D. T. mokėti kiekvieną mėnesį 195 litų iki tol kol atsiras aplinkybės, dėl kurių išmoka stabdoma ar nutraukiama. Šis sprendimas patvirtina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu priteistų išmokų (alimentų) J. F. – T. negaudavo, todėl buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Aplinkybė, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir A. T. atžvilgiu iškeltą bylą perdavus į teismą, pastarasis tris kartus (2012-10-02, 2012-11-05, 2012-12-03) po 100 eurų pervedė savo sūnaus išlaikymui, teismo vertinimu, nepašalina jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, priešingai, tik patvirtina išvadą, jog kaltinamasis turėjo ir turi galimybę dalį Vokietijoje gaunamų savo pajamų skirti teismo sprendimu nustatytos pareigos vykdymui.
Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad nuo 2012-03-19 iki 2012-08-29 kaltinamasis būtų kur nors dirbęs oficialiai, taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad jis būtų dėjęs visas pastangas susirasti legalų darbą. Kita vertus, kaip seka iš A. T. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, pragyvenimui jis užsidirbdavo dirbdamas nelegaliai, atsitiktinius darbus, už kuriuos gaudavo tam tikras pajamas. Taigi, iš aukščiau išdėstyto darytina išvada, jog kaltinamasis jam inkriminuotu laikotarpiu visgi turėjo pajamų, tačiau sūnaus išlaikymui iš jų neskyrė nei kiek. Pinigus jis panaudojo asmeninėms reikmėms, kas, be jokios abejonės, patvirtina aplinkybę, jog A. T. turėdamas galimybę, sąmoningai nevykdė pareigos pagal įsigaliojusį teismo sprendimą mokėti lėšas vaiko išlaikymui.
Kaltinamasis nurodė, jog su sūnumi bendraudavo internetu per „Skype“ bei 2012-08-07 sūnaus gimimo dienos proga jam padovanojo automobilių modeliukus. Teismas teigiamai vertina šias aplinkybes, kita vertus pažymi, jog kol teismo sprendimas dėl sūnaus išlaikymo nėra pakeistas ar panaikintas, rūpinimasis vaiku kitais būdais nei nurodyta teismo sprendime baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 straipsnį nešalina. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, būdamas pakankamai jauno amžiaus, sveikas bei darbingas, nesiėmė jokių priemonių oficialiai įsidarbinti ir padengti bent dalį nepilnamečio sūnaus D. T. išlaikymo įsiskolinimo.
Taigi, teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, daro išvadą, jog A. T. vengė pareigos pagal teismo sprendimą nustatytomis, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikyti savo sūnų D. T., gim. (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo nurodytos išmokų vaiko išlaikymui nemokėjimo priežastys (neturėjimas nuolatinio legalaus darbo), vertinant jas aukščiau išdėstytų aplinkybių kontekste, negali būti pripažintos pateisinančiomis (svarbiomis), nevykdant teismo sprendimu nustatytos pareigos. A. T. veika pagal LR BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai.
LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Skirdamas A. T. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, šiuo metu gyvena Vokietijoje), atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. LR BK 164 str. sankcijoje nurodyta, kad šią nusikalstamą veiką įvykdęs ir kaltu pripažintas asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu ar laisvės atėmimu iki dviejų metų. Pagal LR BK 46 str. viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. A. T. teisiamajame posėdyje nurodė, jog nesutinka atlikti viešųjų darbų. Kaltinamasis prašė skirti areštą arba baudą. Pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje (LR BK 54 straipsnio 1 dalis). Švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė kaltininkui gali būti paskirta tik LR BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų aplinkybių visumos pagrindu. Ypatingais atvejais teismas gali paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, jeigu sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Teismo vertinimu kaltinamojo atžvilgiu LR BK 62 str. nuostatų taikymas yra negalimas. Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta parenkant kaltinamajam arešto bausmę, nustatant jos trukmę, artimesnę sankcijoje numatytam minimumui.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, J. F. – T., pateikė teismui civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo ir prašė iš kaltinamojo priteisti 64.300 litų. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji nurodė, kad jos pateiktas ieškinys galėtų būti mažesnis, tačiau konkrečios sumos (sumažinto ieškinio), ji nenurodė. Moralinės skriaudos buvimą nukentėjusioji iš esmės motyvavo tuo, kad viena privalo rūpintis ir auklėti sūnų, o kaltinamasis šiuo reikalu visiškai nesidomi. Teismas mano, kad J. F. – T. patyrė moralinę žalą ir turi pagrindą reikalauti jos atlyginimo, tačiau įvertinus A. T. įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, kaltinamojo turtinę padėti, teismo vertinimu nukentėjusiosios reikalaujama priteisti suma yra aiškia per didelė, neadekvati patirtai žalai ir prieštarauja teisingumo principams, atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:
nusprendė:
A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 164 str. ir skirti 30 parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje, arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Paskelbus nuosprendį, A. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios J. F. – T. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. T. jai priteisti 1000 (vieną tūkstantį) litų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.