Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pranešeja R.Gaudutiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-540 2005m. Teisejas Z.Pocius Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

2005 m. lapkricio 23 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Gaudutienes,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo L. B. apeliacini skunda del Klaipedos apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju 2005 m. rugpjucio 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. B. nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 str. laisves atemimu devyneriems metams šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.

Priteista B. G. iš L. B. 13537 litai žalos atlyginimo ir 500 litu atstovavimo išlaidu.

Priteista iš L. B. Valstybinei ligoniu kasai 2508 litai.

Aprašomoji dalis

nustate:

L. B. nuteistas už tai, kad 2000 m. gruodžio 2 d., apie 24 val., (duomenys neskelbiami), ties treciuoju namu, konflikto metu tycia smoge peiliu D. L. i pilva, padarydamas durtini-pjautini pilvo sužalojima pažeisdamas klubine žarna, plonosios žarnos pasaita ir aortos juosmenines arterijos šaka bei padarydamas masyvia užpilvaplevinio tarpo kraujosruva. Nuo šiu sužalojimu išsivyscius komplikacijoms – masyviam hemoperitoneumui, hemoraginiam-hipovoleminiam šokui, uminei kraujuojanciai skrandžio opai, difuziniam peritonitui, mažakraujystei po nukraujavimo bei nugaros smegenu pabrinkimui ir mielopatijai, dešines blauzdos rabdomiolizei, dauginiam organu nepakankamumui, - 2000 m. gruodžio 4 d., 22 val. 20 min., D. L. ligonineje mire, tai yra L. B. taip tycia ji nužude.

Apeliantas abejoja ir nukentejusiosios B. G. parodymais. Anot apelianto, mineta liudytoja pacio konflikto nemate (buvo užsienyje), o nurodo tik tas aplinkybes, kurias jos teigimu jai pasakojo A. O. , nors pats A. O. neigia ka nors panašaus nukentejusiajai pasakojes.

Apelianto manymu, negalima besalygiškai tiketi ir liudytojos L. G. parodymais, nes ta aplinkybe, jog liudytoja nemate peilio, dar nereiškia, kad jo ir nebuvo.

Teismo posedyje apeliacine tvarka nuteistasis L. B. ir jo gyneja praše tenkinti nuteistojo apeliacini skunda, prokurore praše nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus visu irodymu visete, juos analizuodamas pagal nukentejusiosios, kitu liudytoju parodymu konteksta, atsižvelges ir i kitus bylos duomenis (teismo medicinos ekspertiziu išvadas), L. B. elgesi po nusikaltimo padarymo, padare išvada, kad L. D. L. nužude 2000 m. gruodžio 2 d. apie 24 d. konflikto metu ir kvalifikavo nuteistojo L. B. veika pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 104 straipsni, kaip tycini nužudyma. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo irodymu ivertinimu ir L. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyre bylos aplinkybes ir prieme teiseta bei pagrista nuosprendi.

Kolegijos nuomone, tiketi L. B. apeliacinio skundo aiškinimais, kad D. L. buvo sužalotas peiliu ne tycia, o L. B. ginantis nuo ji puolusio su peiliu rankose D. L. , nera pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats nuteistasis L. B. viso bylos proceso metu dave nevienodus ir prieštaringus parodymus apie D. L. padaryto sužalojimo peiliu i pilva, aplinkybes, kiekvienos apklausos metu nurodydama vis naujas detales del D. L. sužalojimo. L. B. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2001 m. vasario 13 d. kaltinamuoju (t. 1, b.l. 186- 189), tvirtino, jog D. L. , puldamas ji su peiliu, užgriuvo ant atlenkto jo rankoje tureto suvenyrinio peiliuko, kurio geležte buvo apie 7 cm, taciau negalejo pasakyti ar D. L. šiuo peiliuku idure. Aiškino, kad ant peiliuko jokio kraujo nebuvo ir peili jis išmete. 2001 m.birželio 26 d. kaltinamojo apklausos protokole L. B. jau parodyta, kad jis D. L. suvenyriniu peiliuku idure i pilvo sriti, kai D. L. , puldamas ji su peiliu, užgriuvo ant jo (t.1, b.l. 197-198). Tikrinant parodymus parodymu patikrinimo vietoje (t.1, b.l. 110-111) L. B. parode, kad tuo metu, kai D. L. , laikydamas peili kaireje rankoje kunu pasviro i prieki ir norejo jam idurti, jis išsitrauke iš dešines striukes kišenes peiliuka ir užsimojo. Kadangi D. L. buvo pasvires i prieki, jo atlenktas peiliukas ismigo D. L. i pilvo sriti. L. B. , apklaustas pirmosios instancijos teisme teisiamajame posedyje, negalejo paaiškinti, kokiomis aplinkybemis D. L. pilve buvo padaryta durtine - pjautine žaizda, jo manymu, D. L. pats užgriuvo ant jo laikomo rankoje suvenyrinio peiliuko.

Šie nuteistojo L. B. aiškinimai del D. L. padaryto sužalojimo budo, panaudoto nusikaltimo irankio – atlenkiamo suvenyrinio peiliuko prieštarauja ir byloje surinktiems irodymams.

Teismo medicinos eksperto, atliktu D. L. lavono tyrimu, buvo nustatyta, kad D. L. mire nuo durtinio - pjautinio pilvo sužalojimo pažeidus klubine žarna, plonosios žarnos pasaita ir aortos juosmenines arterijos šaka bei susidarius masyviai užpilvaplevinio tarpo kraujosruvai, išsivyscius komplikacijoms. D. L. sužalotas aštriu durianciai pjaunanciu irankiu – vienu duriu i pilva. Nurodytas durtinis – pjautinis pilvo sužalojimas negalejo buti padarytas D. L. užvirtus ant peilio, taip pat peiliu, kurio geležtes ilgis 7 cm (t. 1. b.l. 29-34). Teismo medicinos ekspertas, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino šias ekspertizes išvadas ir kategoriškai paneige, jog D. L. buvo sužalotas L. B. nurodytu budu su peiliuku, kurios geležtes ilgis 7 cm. Pažymejo, kad D. L. virsdamas pasismeigti ant peilio negalejo, nes L. B. ranka, kurioje jis laike peiliuka, nebuvo fiksuota. Be to, padarytos pilve žaizdos gylis (vos ne iki stuburo), pažeistu drabužiu sluoksniu bei žaizdos kanalo kryptis, neleidžia daryti ir išvados, jog D. L. sužalotas L. B. nurodytu peiliu (t.1, b.l. 35).

Todel, kolegijos nuomone, esant tokiems nevienodiems ir prieštaringiems L. B. parodymams apie D. L. sužalojimo peiliu aplinkybes, ivertinus visus kitus byloje surinktus irodymus, nuteistojo L. B. elgesi po nusikaltimo padarymo (išmeta peili, kuriuo idure D. L. ), pirmosios instancijos teismas pagristai L. B. parodymus del gynybos nuo ji užpuolusio D. L. atmete ir patikejo liudytoju D. L. , J. C. , nukentejusiosios B. G. duotais parodymais, kad L. B. peiliu D. L. dure nieko nesakes, be jokios priežasties. Liudytoju D. L. , J. C. , nukentejusiosios B. G. parodymai, kaip irodymai, gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso istatymo reikalavimu, reglamentuojanciu irodymu rinkima ir patikrinima. Liudytojos D. L. , J. C. , nukentejusioji B. G. vienodus ir nuoseklius parodymus dave tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme. Vertinant liudytoju D. L. , J. C. , nukentejusiosios B. G. parodymus visu irodymu visete, atsižvelgus ir i kitus bylos duomenis (teismo medicinos specialistu išvadas ir kt.), netiketi ju parodymais nera pagrindo. Ta aplinkybe, kad paties smugio peiliu D.L., kaip buvo sužalotas D. L. , liudytojos ir nukentejusioji nemate, šie ju parodymai yra išvestiniai iš nukentejusiojo D. L. ir liudytojo A. O. kalbu (D. L. , J. C. apie D. L. sužalojimo aplinkybes sužinojo iš D. L. ir A. O. , o B. G. iš A. O. ), nemenkina minetu parodymu irodomosios reikšmes. Baudžiamojo proceso istatymas irodymais pripažista ne tik tiesioginius ar pirminius irodymu šaltinius, bet ir netiesioginius ar išvestinius irodymus, jei jie nors ir pakopiškai, taciau nuoseklia grandine patikimai pagrindžia tarpini fakta, o per ji ir irodinejimo dalyka ar jo elementa. Todel pamineti irodymai bei ju pagrindu padarytos išvados atitinka baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus ir sudaro objektyvu pagrinda juos vertinti kaip patvirtinancius nusikalstamos veikos buvima ir L. B. kalte padarius tuos veiksmus. Liudytoju D. L. , J. C. , nukentejusiosios B. G. parodymai nesutampa su liudytoju A. O. , L. S. parodymais, taciau šie prieštaravimai paaiškinami tuo, kad liudytojai, neduoda teisingu parodymu, siekdami padeti išvengti baudžiamosios atsakomybes L. B. . Kaip matyti liudytoju A. O. ir L. S. parodymai del D. L. sužalojimo peiliu aplinkybiu viso proceso metu buvo nenuoseklus ir prieštaringi, tai, kad D. L. puole L. B. su peiliu jie pradejo tvirtinti tik teisiamajame posedyje. A. O. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2000 m. gruodžio 15 d. liudytoju, iš pradžiu negalejo nieko paaiškinti, kaip buvo sužalotas D. L. , tvirtino mates tik du nubegancius vyriškius. Apie tai, kad D. L. elgesi agresyviai L. B. atžvilgiu ir, jog po šio konflikto D. L. , atbeges papraše jo nuvežti ji i ligonine bei rankose turejo peili, liudytojas A. O. pradejo aiškinti po pirmos apklausos praejus daugiau kaip vieneriems metams – 2001 m. vasario 26 d. Liudytojas A. O. pirmosios instancijos teisme jau tvirtino, kad D. L. su peiliu rankose puole prie L. B. . Liudytojas L. S. , kad D. L. turejo rankose peili, pradejo aiškinti po ivykio praejus taip pat, kaip liudytojas A. O. , ilgam laiko tarpui, - 2001 m. vasario 14 d., taciau ar D. L. puole su peiliu L. B. , neparode. Apie tai liudytojas pradejo tvirtinti tik teisiamajame posedyje. Todel liudytoju A. O. ir L. S. parodymai nera pagrindas kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytu faktiniu bylos aplinkybiu teisingumu, - kad pagrindine priežastis salygojusi L. B. smurtinius veiksmus D. L. .atžvilgiu, buvo kiles konfliktas del skolos.

Visi pamineti faktiniai duomenys (liudytoju D. L. , J. C. , nukentejusiosios B. G. parodymai, teismo medicinos specialistu išvados, eksperto paaiškinimai ir kt.) papildo vienas kita, sutampa esminese detalese ir kartu sudaro nuoseklia irodomaja medžiaga, leidžiancia kolegijai daryti išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nebuvo situacijos, kurioje L. B. reiketu gintis naudojant peili, - realaus ir akivaizdaus kesinimosi, pavojingo L. B. sveikatai ir gyvybei nebuvo, ir pats L. B. tai suvoke. L. B. veiksmus, - duri peiliu D. L. , salygojo ne butinumas gintis nuo D. L. , o kiles konfliktas del skolos.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme L. B. , Lietuvos Respublikos BK 54straipsnio reikalavimu nepažeide. Buvo atsižvelgta tiek i padarytos nusikalstamos veikos pobudi, pavojingumo laipsni, kaltes forma, tiek i kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. L. B. , neturinciam jokiu atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu, ne viena karta teistam, itariamam ir kitu nusikalstamu veiku padarymu, paskirta didesne už istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta veika, sankcijos vidurki laisves atemimo bausme. Ši bausme nera aiškiai per griežta, bausme švelninti pagrindo nera.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo L. B. apeliacini skunda atmesti.