Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl sutuoktinės kaltės, santuokinio turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tretieji asmenys UAB General Financing, Teo LT AB, institucija teikianti išvadą Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau-VTAS)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį prašė tenkinti.

VTAS pateikė išvadą dėl nepilnametės dukters Kristinos (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Išvadoje nurodyta, kad sūnus A. (a.k. (duomenys neskelbtini) yra jau pilnametis, dukters K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas turi labiau atitikti nepilnamečio vaiko interesus. Išvadoje pažymėta, kad iš atsakovės-motinos priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai K. (b.l.46-47).

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė palaikė teismui pateiktoje išvadoje nurodytus argumentus dėl Kristinos gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir išlaikymo nepilnametei priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su sutuoktiniu arba šeimos nariais; arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui ar atsakovei užtenka įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad ieškovas ar atsakovė yra kaltas dėl santuokos iširimo ( LR CK 3 knygos Šeimos teisės komentaras psl.131). Išklausius ieškovą ir atsakovę, ištyrus visą bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų LR CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (LR CPK 178 str.).

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, teismas neturi pagrindo. Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad šalys tarpusavyje konfliktavo, vienas kitą kaltino dėl netinkamo elgesio. Esant paminėtom aplinkybėm teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, ir dėti pastangas santuokai išsaugoti., prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai).

Dėl paminėto santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu J. B..

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė sūnaus A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) kuris šiuo metu yra pilnametis ir dukros K. B. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , kurie gyvena kartu su tėvu J. B.. Atsižvelgdamas į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas nustato nepilnamečio vaiko K. B. gyvenamąją vietą su ieškovu vaiko tėvu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). LR CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų ir gynimo apsaugos principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovas ir atsakovė dirba. Ieškovo pajamos viršija atsakovės pajamas. Šalių sūnus tapo pilnametis. Dėl paminėto sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas nesprendžiamas, tačiau iš atsakovės A. B. priteistinas išlaikymas 270 Lt sumoje nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y nuo 2013-05-17 iki sūnaus A. pilnametystės, t.y. iki 2013-06-07. Dukra K. iš esmės sveika, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovas ir atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nepilnamečiam vaikui priteisti iš atsakovės 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. B. išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko tėvas J. B..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ginčo tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Dėl paminėto nesprendžiamas atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas.

Dėl santuokinio turto padalijimo.

LR CK 3.117 str. 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas padalina šalims jų įgytą santuokinį turtą lygiomis dalimis (LR CK 3.117 str.1 d.). santuokos metu šalys įgijo automobilį VW Passat valst. (duomenys neskelbtini) vin.kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė, atsižvelgiant į abiejų šalių parodymus, teismo įvertinamas 1000 Lt suma. Neesant ginčo automobilis priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina 500 Lt kompensacija.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė turi asmeninius finansinius įsipareigojimus kreditoriams- UAB General Financing ir AB Teo LT skolas pagal Vilniaus 1 apylinkės teismo įsakymą civ. byloje.Nr. L2-12141-129/2012 ir Vilniaus 4 apylinkės teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-2396-807/2012 . Paminėti įsipareigojimai pripažintini asmeninėmis atsakovės A. B. skolomis paminėtiems kreditoriams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas ½ dalimi, nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl paminėto iš atsakovės ieškovo naudai priteistina ½ dalis, t.y. 96, 45 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1 CPK 93 str. 2 d.).

LR CPK 85 str. 1 d. 3 p. pagrindu priteisti iš atsakovės A. B. valstybės naudai 144 Lt žyminio mokesčio, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK str. 259-260, 270, 284 teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką įregistruotą 1994-11-12 Vilniaus m. sav. Naujosios Vilnios CMS (įrašo Nr.125) tarp ieškovo J. B. a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes: ieškovui- B., atsakovei- B..

Nustatyti nepilnametės dukters K. B. ( a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu J. B. ( a.k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovės A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) dukters K. B. ( a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme pateikimo dienos, t.y. nuo 2013-05-17 iki dukros K. B. pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) sūnui A. B. išlaikymą 270 Lt sumoje nuo ieškinio pateikimo dienos, t.y. nuo 2013-05-17 iki sūnaus A. pilnametystės, t.y. iki 2013-06-07.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko K. B. (a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko tėvas J. B..

Priteisti ieškovui J. B. automobilį VW Passat valst. (duomenys neskelbtini) vin.kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės.

Priteisti atsakovei A. B. iš ieškovo J. B. 500 Lt kompensaciją.

Pripažinti asmeninėmis atsakovės A. B. skolomis skolas kreditoriams UAB General Financing ir AB Teo LT pagal Vilniaus 1 apylinkės teismo įsakymą civ. byloje.Nr. L2-12141-129/2012 ir Vilniaus 4 apylinkės teismo įsakymą civ. byloje Nr. L2-2396-807/2012.

Priteisti iš atsakovės A. B. ieškovo J. B. naudai 96,45 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės A. B. valstybės naudai 144 Lt žyminio mokesčio, šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.