Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant traukiamos administracinėn atsakomybėn D. R. atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bausta administracine tvarka, dirbanti, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) vadove, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką VMI prie FM bei tai, kad mokesčių administratorius jau vykdo priverstinį mokestinės nepriemokos išieškojimą, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2017-09-01 iki 2018-06-30, nustatyta, kad D. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su tiekėjais ir darbo užmokesčių išmokėjimams. Taip D. R., būdama bausta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pakartotinai pažeidė kreditorės VMI interesus ir kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Už pakartotinį kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei D. R. prašoma skirti ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, t. y. 4350,00 Eur dydžio baudą.

Traukiama administracinėn atsakomybėn D. R. atsiliepime ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pripažįsta, jog ji padarė ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalinai dengė VMI turimus mokesčių įsiskolinimus. VMI apribojus bendrovės atsiskaitymus per atsiskaitomąją sąskaitą, prekių įsigijimas ir jų pardavimas buvo galimas tik atsiskaitant grynaisiais pinigais, kas ir sąlygojo minėto pažeidimo padarymą. Nusižengimas padarytas dėl sunkios įmonės padėties siekiant išlaikyti ir toliau tęsti sunkiai finansiškai besiverčiančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę veiklą. Atsižvelgiant į D. R. asmenybę (administracine tvarka bausta vieną kartą už analogišką nusižengimą, dirba, gerai charakterizuojama), į tai, kad ji pripažįsta padariusi administracinį pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti šia veika padarytas pasekmes, kad pažeidimas padarytas dėl sunkios UAB „(duomenys neskelbtini)“ materialinės padėties, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad įsiskolinimas dalinai padengtas, į D. R. darbo užmokesčio dydį, jos sveikatos būklę, prašoma D. R. skirti mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Minėta teisės norma yra blanketinė, tai yra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti išsiaiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės šaltiniais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta, kad D. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 2 dalyje, kadangi ji būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove pakartotinai įvykdė kreditorių teisių pažeidimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. R., būdama atsakingu asmeniu už vadovaujamos bendrovės vykdomus atsiskaitymus, organizuodama ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, tuo metu, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto imperatyvaus atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir laiku atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą. D. R. pakartotinai nevykdė šio įstatymo reikalavimo ir tuo pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos teises. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdė atsiskaitymus pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į valstybės biudžetą, teismo posėdžio metu pripažino ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės D. R. atstovas. Ši aplinkybė taip pat patvirtinama ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (b.l. 52-55), mokesčių apskaitos informacinės sistemos balanso duomenimis (b.l. 8-9), UAB „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios knygos išrašais (b.l. 18-33) bei D. R. paaiškinimu (b.l. 34-35), kurių pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti ir iš kurių turinio matyti, jog siekiant nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2018 m. liepos 30 d. buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė D. R., būdama atsakingu asmeniu už bendrovės vykdomus atsiskaitymus ir žinodama apie savo vadovaujamos įstaigos finansinę padėtį, jog įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2018-06-31 vykdė atsiskaitymus su kitais bendrovės kreditoriais, mokėjo darbo užmokestį, tačiau įmokų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nemokėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinės sistemos išrašas patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė yra D. R. (b.l. 6-7).

Šiuose įrodymuose užfiksuoti duomenys patvirtina pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodytas aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja bei sudaro pagrindą spręsti, kad D. R. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baustinas.

ANK 120 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Traukiama administracinėn atsakomybėn D. R., vadovaudamasi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, prašė paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Nagrinėjamos bylos atveju teismas sprendžia, kad D. R. negali būti paskirta mažesnė bauda negu numatyta ANK 120 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad D. R. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą padarė pakartotinai, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarimu jau būdama bausta už tokį patį pažeidimą, nors ir žinojo, kad privalo laikytis įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo, tačiau to nedarė. Duomenų, patvirtinančių apie baudos sumokėjimą, byloje nebuvo pateikta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pažeidžiančių eiliškumo tvarką mokėjimų skaičius ir pačių išmokėtų sumų mastas yra didelis. Padaryto pažeidimo vertinti kaip mažareikšmio nėra pagrindo. Teismo vertinimu, bendrovės sunki finansinė padėtis, pažeidėjos teigiama charakteristika, jos finansinė padėtis, atsižvelgus į paties pažeidimo mastą, jo pakartotinumą, nelaikytina aplinkybe, išskirtinai švelninančia atsakomybę.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina D. R. asmenybę, tai yra, kad ji yra bausta už tokio nusižengimo padarymą, padarytą nusižengimą iš karto pripažino, gailėjosi. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusižengimo padarymo motyvai nulemti sunkios bendrovės finansinės padėties, siekiant tęsti bendrovės ūkinę veiklą. D. R. yra charakterizuojama teigiamai, dirba. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti D. R. paskyrus ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą, t. y. 2700 Eur dydžio baudą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 2700 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (gavėjas VMI, gavėjo kodas 188659752, įmokos kodas 1001).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-1898-522/2018.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.